Kepenų adenoma
Kepenų adenoma - tai retas gerybinis kepenų navikas, dažniausiai susiformuojantis iš kepenų ląstelių. Nors dažnai ji nesukelia jokių simptomų ir aptinkama atsitiktinai, kai kuriais atvejais gali kraujuoti, plyšti arba labai retai supiktybėti, todėl ją būtina įvertinti atsakingai.
Kepenų adenoma, dar vadinama hepatoceliuline adenoma, yra gerybinis kepenų audinio darinys. Ji susidaro, kai kepenų ląstelės pradeda daugintis lokaliai, sudarydamos aiškesnių ribų mazgą ar naviką. Skirtingai nei kepenų vėžys, kepenų adenoma dažniausiai neplinta į kitus organus, tačiau jos elgsena priklauso nuo dydžio, potipio, hormoninių veiksnių ir individualios rizikos.
Kepenys yra labai kraujagyslingas organas, todėl didesnės adenomos gali kelti kraujavimo riziką. Pavojingiausia situacija - naviko plyšimas ir kraujavimas į pilvo ertmę. Tai reta, bet potencialiai gyvybei pavojinga komplikacija.
Kepenų adenoma dažniau nustatoma jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims, ypač ilgai vartojusioms estrogenų turinčius hormoninius kontraceptikus. Tačiau ji gali pasitaikyti ir vyrams, ypač vartojantiems anabolinius steroidus, sergantiems tam tikromis medžiagų apykaitos ligomis ar turintiems nutukimą. Šiuolaikinėje medicinoje svarbu ne tik patvirtinti, kad darinys yra gerybinis, bet ir įvertinti jo tipą, dydį bei komplikacijų tikimybę.
- Jokių simptomų - kepenų adenoma dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją dėl kitų priežasčių.
- Neaiškus maudimas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, po šonkaulių lanku.
- Pilnumo, spaudimo ar sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje.
- Lengvas pykinimas ar sumažėjęs apetitas, nors šie simptomai nėra specifiniai.
- Ryškesnis skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, ypač po fizinio krūvio ar staigesnio judesio.
- Apčiuopiamas pilvo padidėjimas ar spaudimo jausmas, jei navikas labai didelis.
- Nuovargis ar bendras silpnumas, dažniau susijęs ne su pačia adenoma, o su kraujavimu ar gretutinėmis ligomis.
- Staigus, stiprus pilvo skausmas - galimas adenomos kraujavimas ar plyšimas.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, šaltas prakaitas - galimo vidinio kraujavimo požymiai.
- Kraujospūdžio kritimas, dažnas pulsas, blyškumas - skubi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos.
- Labai retai - naviko supiktybėjimas, kurio rizika didesnė vyrams, esant didelėms adenomoms ar tam tikriems genetiniams potipiams.
Tiksli priežastis, kodėl susiformuoja kepenų adenoma, ne visada aiški. Dažniausiai jos atsiradimas siejamas su hormonų poveikiu kepenų ląstelėms ir medžiagų apykaitos pokyčiais.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Ilgalaikis estrogenų turinčių hormoninių kontraceptikų vartojimas. Rizika didėja vartojant juos daug metų, ypač jei adenoma jau yra susiformavusi.
- Anabolinių androgeninių steroidų vartojimas. Tai ypač svarbu vyrams, sportuojantiems ar vartojantiems steroidus raumenų masei didinti.
- Nėštumas. Dėl hormoninių pokyčių esama kepenų adenoma gali padidėti, todėl planuojant nėštumą svarbu pasitarti su gydytoju.
- Nutukimas, metabolinis sindromas ir suriebėjusios kepenys. Šios būklės siejamos su uždegiminiais ir metaboliniais procesais kepenyse.
- Glikogeno kaupimo ligos ir kitos retos paveldimos medžiagų apykaitos ligos.
- Lytis ir amžius. Dažniau serga moterys nuo 20 iki 50 metų, tačiau vyrams nustatyta adenoma dažniau vertinama kaip didesnės rizikos.
Kepenų adenoma nėra užkrečiama. Ji neatsiranda dėl hepatito virusų tiesiogiai, nors bendrą kepenų būklę visada svarbu įvertinti.
Kepenų adenoma dažnai nustatoma atsitiktinai, kai atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Vis dėlto vien echoskopijos dažniausiai nepakanka tiksliai atskirti adenomos nuo kitų kepenų darinių, pavyzdžiui, hemangiomos, židininės mazginės hiperplazijos ar piktybinio naviko.
Gydytojas įvertina simptomus, vartojamus vaistus, hormoninę kontracepciją, steroidų vartojimą, nėštumo planus, gretutines ligas ir šeimos istoriją.
Dažniausiai taikomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Vertinami kepenų fermentai, bilirubinas, krešėjimo rodikliai, bendras kraujo tyrimas. Kartais tiriamas alfa fetoproteinas, padedantis vertinti piktybinių kepenų ligų tikimybę.
- Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tai dažnas pirmasis tyrimas, leidžiantis pamatyti darinį kepenyse.
- Magnetinio rezonanso tomografija su kontrastine medžiaga. Tai vienas tiksliausių tyrimų kepenų adenomai įvertinti, padedantis nustatyti darinio dydį, struktūrą, kraujotaką ir kartais potipį.
- Kompiuterinė tomografija su kontrastu. Naudojama, kai reikia detalesnio vaizdo arba kai magnetinio rezonanso tomografija negalima.
- Biopsija. Atliekama ne visada. Ji svarstoma, jei vaizdiniai tyrimai neleidžia patikimai nustatyti diagnozės arba kyla įtarimas dėl piktybinio proceso. Kadangi kepenų adenoma gali būti kraujagyslinga, biopsijos poreikis vertinamas atsargiai.
Diagnozėje labai svarbus darinio dydis. Mažos adenomos dažnai stebimos, o didesnės, ypač viršijančios 5 centimetrus, dažniau gydomos aktyviai dėl kraujavimo ir supiktybėjimo rizikos.
Gydymo taktika priklauso nuo kepenų adenomos dydžio, skaičiaus, augimo greičio, paciento lyties, simptomų, nėštumo planų ir radiologinių požymių. Ne visais atvejais reikalinga operacija.
Pagrindiniai gydymo principai:
- Rizikos veiksnių šalinimas. Dažnai rekomenduojama nutraukti estrogenų turinčius hormoninius kontraceptikus, jei gydytojas patvirtina, kad tai saugu ir parenka alternatyvą. Taip pat būtina nutraukti anabolinių steroidų vartojimą.
- Svorio mažinimas ir metabolinės sveikatos gerinimas. Esant nutukimui ar suriebėjusioms kepenims, svorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir mitybos korekcija gali padėti sumažinti kepenų apkrovą.
- Stebėjimas. Mažos, simptomų nesukeliančios adenomos dažnai stebimos atliekant pakartotinius vaizdinius tyrimus, dažniausiai magnetinio rezonanso tomografiją ar ultragarsą pagal gydytojo nustatytą grafiką.
- Chirurginis pašalinimas. Operacija dažniau rekomenduojama, jei adenoma didesnė nei 5 centimetrai, didėja, sukelia simptomus, yra vyrui arba turi požymių, keliančių supiktybėjimo įtarimą.
- Embolizacija. Jei adenoma kraujuoja arba operacija tuo metu per rizikinga, gali būti atliekama kraujagyslių embolizacija - procedūra, kurios metu uždaromos naviką maitinančios kraujagyslės.
- Skubus gydymas kraujavimo atveju. Plyšus adenomai gali prireikti intensyvios terapijos, kraujo perpylimo, embolizacijos ar operacijos.
Vaistų, kurie tiesiogiai „ištirpintų“ kepenų adenomą, nėra. Tačiau pašalinus hormoninius dirgiklius kai kurios adenomos sumažėja. Gydymo planą geriausia sudaryti kartu su gastroenterologu, hepatologu, radiologu ir, jei reikia, kepenų chirurgu.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vaizdinio tyrimo metu rasta bet kokia kepenų adenoma ar kitas neaiškus kepenų darinys. Net jei jaučiatės gerai, svarbu patikslinti diagnozę ir nuspręsti, ar pakanka stebėjimo.
Skubiai kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą, jei atsiranda:
- staigus ir stiprus skausmas dešinėje pašonėje ar visame pilve;
- alpimas, ryškus silpnumas, galvos svaigimas;
- šaltas prakaitas, blyškumas, dažnas pulsas;
- kraujospūdžio kritimo požymiai;
- stiprėjantis pilvo pūtimas ar įtariamas vidinis kraujavimas.
Planinė gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei vartojate hormoninius kontraceptikus, anabolinius steroidus, planuojate nėštumą, adenoma yra didesnė nei 5 centimetrai arba tyrimuose matomas jos augimas. Daugeliu atvejų kepenų adenoma valdoma sėkmingai, tačiau saugiausia - nelaukti, kol atsiras komplikacijų.
