Kapoši sarkoma
Kapoši sarkoma yra retas piktybinis navikas, dažniausiai pasireiškiantis odos ir gleivinių pažeidimais. Liga yra tiesiogiai susijusi su žmogaus herpesviruso 8 (HHV-8) infekcija ir dažniausiai išsivysto asmenims, kurių imunitetas yra susilpnėjęs. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir prognozę.
Kapoši sarkoma - tai kraujagyslių endotelio ląstelių navikas, kurį sukelia žmogaus herpesvirusas 8 (HHV-8). Liga gali pasireikšti keturiomis pagrindinėmis formomis: klasikine (senyviems vyrams Viduržemio jūros regione), endemine (vaikams ir jauniems suaugusiems Afrikoje), imunosupresine (po organų transplantacijos) ir epidemine (susijusia su AIDS). Naviko ląstelės formuoja tamsiai violetinius ar rusvus mazgelius, kurie gali būti ne tik ant odos, bet ir burnoje, virškinimo trakte, kvėpavimo takuose ar limfmazgiuose.
- Atsiranda neskausmingi, violetiniai, rudi ar raudoni mazgeliai ar dėmės
- Pažeidimai gali būti pavieniai arba dauginiai, kartais išopėja
- Dažniausiai atsiranda ant kojų, pėdų, veido ar liemens
- Burnos gleivinėje - purpuriniai arba melsvi dariniai ant gomurio, dantenų
- Virškinimo trakte - gali sukelti kraujavimą, pykinimą, pilvo skausmą
- Kvėpavimo takuose - kosulys, dusulys, hemoptizė
- Karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas (ypač sergant AIDS)
- Limfmazgių padidėjimas
- Pavargimas ir silpnumas
Pagrindinė Kapoši sarkomos priežastis yra infekcija žmogaus herpesvirusu 8 (HHV-8). Tačiau šis virusas yra gana paplitęs (ypač Viduržemio jūros regione ir Afrikoje), tačiau tik nedidelei daliai užsikrėtusiųjų išsivysto navikas. Riziką žymiai padidina susilpnėjęs imunitetas: ŽIV infekcija, organų transplantacijai taikomas imunosupresinis gydymas, autoimuninės ligos, senyvas amžius. Taip pat dažniau serga vyrai. Ligos vystymąsi skatina ir tam tikri genetiniai veiksniai.
Diagnostika pradedama klinikiniu ištyrimu - gydytojas įvertina odos ir gleivinių pažeidimus. Įtariant Kapoši sarkomą, atliekama biopsija - pašalinamas mažas naviko audinio gabalėlis, kuris tiriamas histologiškai. Tai patvirtina diagnozę. Kraujo tyrimai gali nustatyti HHV-8 antikūnus. Esant vidaus organų pažeidimams, naudojami vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Sergantiesiems ŽIV būtinas imuninės būklės įvertinimas (CD4 ląstelių skaičius).
Gydymo taktika priklauso nuo ligos formos, išplitimo ir paciento imuninės būklės. Lokalūs metodai taikomi esant pavieniams odos pažeidimams: chirurginis pašalinimas, spindulinė terapija, krioterapija ar lazeris. Sisteminis gydymas reikalingas esant plačiam išplitimui ar vidaus organų pažeidimams - skiriama chemoterapija (docetakselis, paklitakselis), imunoterapija (interferonas alfa) arba antiretrovirusiniai vaistai (jei liga susijusi su ŽIV). Svarbu stiprinti imunitetą ir gydyti gretutines infekcijas.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei ant odos ar gleivinių atsiranda neaiškių, greitai augančių, pakitusios spalvos darinių, ypač jei jie kraujuoja, skauda ar yra kartu su bendraisiais simptomais (karščiavimu, svorio kritimu, nuovargiu). Žmonėms, sergantiems ŽIV arba vartojantiems imunosupresinius vaistus, rekomenduojama reguliari patikra. Esant staigiam dusuliui, kosuliui su krauju ar stipriam pilvo skausmui, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
