Kaklinė disko hernija
Kaklinė disko hernija - tai būklė, kai kaklo srityje esantis tarpslankstelinis diskas išsigaubia arba plyšta ir gali spausti šalia esančias nervų šakneles ar nugaros smegenis. Dėl to atsiranda kaklo skausmas, rankos tirpimas, silpnumas, o kai kuriais atvejais - pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Nors simptomai gali būti labai nemalonūs, daugeliui žmonių tinkamai parinktas gydymas padeda sumažinti skausmą ir grįžti prie įprastos veiklos be operacijos.
Kaklinė disko hernija yra kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinio disko pažeidimas. Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai, tarp kurių yra elastingi diskai. Jie veikia kaip amortizatoriai: padeda sugerti krūvį, leidžia kaklui judėti, suktis, lenktis ir išlaikyti galvos svorį.
Kiekvienas diskas turi tvirtesnį išorinį žiedą ir minkštesnį vidinį branduolį. Kai išorinis žiedas susilpnėja, įtrūksta arba plyšta, vidinė disko dalis gali pasislinkti į išorę. Jei šis išsigaubimas pasiekia nervinę struktūrą, atsiranda uždegimas, spaudimas ir skausmas. Kaklo srityje vietos nervams yra nedaug, todėl net palyginti nedidelė Kaklinė disko hernija gali sukelti ryškius simptomus.
Dažniausiai pažeidžiami apatinės kaklo dalies diskai, nes jiems tenka didesnis mechaninis krūvis. Šioje srityje nervų šaknelės keliauja į pečius, rankas ir plaštakas, todėl skausmas ne visada jaučiamas tik kakle. Žmogus gali pirmiausia pastebėti dilgčiojimą pirštuose, rankos silpnumą ar skausmą, plintantį nuo kaklo į mentę, petį ir ranką.
Svarbu suprasti, kad Kaklinė disko hernija ne visada reiškia sunkią ar negrįžtamą ligą. Kai kuriems žmonėms disko pakitimai randami atsitiktinai atliekant magnetinio rezonanso tomografiją, nors simptomų nėra. Gydymo poreikį lemia ne vien tyrimo vaizdas, bet ir žmogaus nusiskundimai, neurologinė būklė bei tai, ar simptomai blogėja.
- Kaklo skausmas, kuris gali būti maudžiantis, deginantis, duriantis arba sustiprėjantis judinant galvą.
- Skausmas, plintantis į mentę, petį, žastą, dilbį ar plaštaką.
- Rankos ar pirštų tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis.
- Vienos rankos silpnumas, sunkumas suimti daiktus, laikyti puodelį, rašyti ar atlikti smulkius judesius.
- Kaklo sustingimas, ribota judesių amplitudė, sunkumas pasukti galvą į šoną.
- Galvos skausmas, dažniau prasidedantis pakaušio srityje ir plintantis į viršugalvį ar smilkinius.
- Skausmas dažnai būna vienpusis ir plinta aiškia kryptimi pagal pažeistos nervo šaknelės eigą.
- Tirpimas gali būti juntamas konkrečiuose pirštuose, pavyzdžiui, nykštyje, smiliuje, viduriniame piršte arba mažylyje.
- Kai kuriems žmonėms sumažėja refleksai, pavyzdžiui, bicepso ar tricepso refleksas.
- Skausmas gali sustiprėti kosint, čiaudint, ilgai sėdint, dirbant prie kompiuterio ar laikant telefoną palenkus galvą.
- Kartais palengvėja pakėlus ranką virš galvos, nes sumažėja nervo tempimas.
- Eisenos nestabilumas, svyravimas, dažnesnis užkliuvimas ar griuvimas.
- Rankų nerangumas, sunkumas užsisegti sagas, rašyti, naudotis įrankiais.
- Silpnumas abiejose rankose ar kojose.
- Pojūtis, kad kojos tapo sunkios, nepaklusnios.
- Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai - tai reta, bet labai svarbi įspėjamoji situacija.
- Simptomai gali prasidėti staiga, pavyzdžiui, po nepatogaus judesio, arba vystytis pamažu per kelias savaites.
- Skausmo intensyvumas gali svyruoti: vieną dieną būti lengvesnis, kitą - ryškiai sustiprėti.
- Kai kuriems žmonėms dominuoja kaklo skausmas, kitiems - rankos simptomai.
- Jei skausmą lydi progresuojantis silpnumas, būtina neatidėlioti gydytojo konsultacijos.
Kaklinė disko hernija dažniausiai atsiranda dėl laipsniško disko dėvėjimosi. Su amžiumi diskai netenka dalies vandens, tampa mažiau elastingi, jų išorinis žiedas lengviau įtrūksta. Tai natūralus procesas, tačiau ne kiekvienam jis sukelia skausmą ar nervų spaudimą.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- Ilgalaikė netaisyklinga laikysena. Darbas prie kompiuterio palenkus galvą į priekį didina kaklo raumenų įtampą ir apkrauna diskus.
- Pasikartojantys judesiai. Dažnas kaklo lenkimas, sukimas, vibracija ar darbas nepatogioje padėtyje gali prisidėti prie disko pažeidimo.
- Staigi trauma. Automobilio avarija, kritimas, sportinė trauma ar staigus kaklo truktelėjimas gali pažeisti diską, ypač jei jis jau buvo susilpnėjęs.
- Rūkymas. Nikotinas blogina disko kraujotaką ir mitybą, todėl degeneraciniai pokyčiai gali progresuoti greičiau.
- Fizinis neaktyvumas. Silpni kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys blogiau stabilizuoja stuburą.
- Per didelis arba netinkamas fizinis krūvis. Staigus svorių kilnojimas, pratimai be technikos ar per didelės apkrovos gali išprovokuoti simptomus.
- Genetinis polinkis. Kai kurių žmonių jungiamasis audinys ir diskai natūraliai jautresni degeneracijai.
- Amžius. Dažniausiai Kaklinė disko hernija nustatoma darbingo amžiaus žmonėms, tačiau disko pakitimų gali būti ir jaunesniems, ir vyresniems.
Kartais žmogus ieško vienos konkrečios priežasties - „kas tiksliai tai sukėlė“. Vis dėlto dažnai Kaklinė disko hernija atsiranda dėl kelių veiksnių derinio: metų metus besikaupusios apkrovos, laikysenos, raumenų disbalanso, disko senėjimo ir vieno judesio, kuris tiesiog išryškino problemą.
Kaklinė disko hernija diagnozuojama įvertinus simptomus, neurologinę būklę ir, jei reikia, atlikus vaizdinius tyrimus. Gydytojui svarbu ne tik pamatyti disko pakitimą, bet ir suprasti, ar jis tikrai paaiškina žmogaus nusiskundimus.
Pirmiausia gydytojas išklauso, kada prasidėjo skausmas, kur jis plinta, kas jį sustiprina ar sumažina, ar yra tirpimas, silpnumas, koordinacijos sutrikimų. Tuomet atliekama apžiūra: vertinama kaklo judesių amplitudė, raumenų jėga, jutimai, refleksai, laikysena, rankų funkcija. Kartais atliekami specialūs provokaciniai testai, padedantys įvertinti nervo šaknelės dirginimą.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija. Tai informatyviausias tyrimas vertinant diskus, nervų šakneles, nugaros smegenis ir minkštuosius audinius. Magnetinio rezonanso tomografija padeda nustatyti, kurioje vietoje yra Kaklinė disko hernija, kokio ji dydžio ir ar spaudžia nervines struktūras.
- Kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas geriau parodo kaulines struktūras, todėl gali būti naudingas, jei įtariami kauliniai kanalo susiaurėjimai, trauminiai pakitimai arba kai magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima.
- Rentgenograma. Rentgenograma disko pačios tiesiogiai neparodo, tačiau padeda įvertinti stuburo iškrypimus, slankstelių padėtį, degeneracinius kaulinius pakitimus, nestabilumo požymius.
- Elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai. Šie tyrimai gali būti skiriami, kai reikia atskirti Kaklinė disko hernija sukeltą nervo pažeidimą nuo kitų būklių, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromo ar periferinių neuropatijų.
- Kraujo tyrimai. Jie nėra pagrindinis Kaklinė disko hernija diagnostikos metodas, bet gali būti naudingi, jei gydytojas nori atmesti uždegiminę, infekcinę ar kitą sisteminę ligą.
Svarbu žinoti, kad magnetinio rezonanso tomografijos aprašyme rasti disko pakitimai ne visada reiškia, kad reikės operacijos. Daugeliui žmonių disko protruzijos ar hernijos randamos ir be ryškių simptomų. Todėl gydymo planas sudaromas pagal bendrą vaizdą: žmogaus savijautą, neurologinius požymius, tyrimų rezultatus ir simptomų eigą.
Kaklinė disko hernija gydoma atsižvelgiant į simptomų stiprumą, neurologinius požymius, tyrimų rezultatus ir tai, kaip žmogus reaguoja į pradinį gydymą. Daugeliu atvejų pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas, nes skausmas ir nervo dirginimas per kelias savaites ar mėnesius gali sumažėti.
Konservatyvus gydymas gali apimti:
- Skausmą ir uždegimą mažinančius vaistus. Gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, paracetamolį ar kitus skausmą mažinančius vaistus. Jie vartojami ribotą laiką, atsižvelgiant į skrandžio, inkstų, širdies ir kitų organų būklę.
- Vaistus nerviniam skausmui mažinti. Jei skausmas deginantis, šaudantis, plintantis į ranką, kartais skiriami specifiniai vaistai nervų dirginimui mažinti.
- Raumenis atpalaiduojančius vaistus. Jie gali būti naudingi, kai ryškus kaklo raumenų spazmas, tačiau dažniausiai vartojami trumpai.
- Kineziterapiją. Tai viena svarbiausių gydymo dalių. Specialistas parenka pratimus, kurie gerina kaklo ir pečių juostos raumenų funkciją, laikyseną, judesių kontrolę ir mažina nervinių struktūrų dirginimą.
- Laikysenos ir darbo vietos korekciją. Monitorius turėtų būti akių lygyje, pečiai atpalaiduoti, klaviatūra ir pelė - patogioje padėtyje. Reikalingos reguliarios pertraukos, ypač dirbant sėdimą darbą.
- Šilumos ar šalčio procedūras. Kai kuriems žmonėms padeda šiluma, mažinanti raumenų įtampą, kitiems - trumpalaikis šaltis, slopinantis skausmą.
- Trumpalaikį kaklo įtvarą. Tam tikrais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kaklo įtvarą trumpam laikotarpiui, tačiau ilgalaikis jo naudojimas gali silpninti raumenis.
- Injekcijas. Jei skausmas nepraeina, gali būti svarstomos epidurinės ar šaknelių blokados, kai vaistai suleidžiami prie uždegimo ar nervo dirginimo vietos. Tai nėra pirmo pasirinkimo metodas visiems, bet kai kuriems pacientams padeda sumažinti skausmą ir aktyviau dalyvauti reabilitacijoje.
Kineziterapija paprastai pradedama švelniai. Ūmiu laikotarpiu svarbu vengti judesių, kurie aiškiai didina skausmą į ranką. Vėliau palaipsniui stiprinami gilieji kaklo raumenys, mentės stabilizatoriai, gerinama krūtininės stuburo dalies judrumas. Tikslas nėra „atstatyti diską į vietą“, o sumažinti nervo dirginimą, pagerinti stuburo apkrovų paskirstymą ir padėti žmogui saugiai judėti.
Operacinis gydymas svarstomas, jei:
- skausmas išlieka stiprus nepaisant tinkamo konservatyvaus gydymo;
- progresuoja rankos silpnumas;
- atsiranda nugaros smegenų spaudimo požymių;
- tyrimai rodo reikšmingą nervinių struktūrų suspaudimą, atitinkantį simptomus.
Operacijos tikslas - sumažinti nervo šaknelės ar nugaros smegenų spaudimą. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekama disko pašalinimo ir slankstelių sujungimo operacija, disko pakeitimas dirbtiniu implantu ar kita neurochirurginė procedūra. Sprendimą dėl operacijos priima gydytojas specialistas kartu su pacientu, įvertinęs naudą, riziką ir galimas alternatyvas.
Po gydymo svarbi atkryčių prevencija: reguliarus judėjimas, tinkami pratimai, ergonomiška darbo vieta, rūkymo atsisakymas, pakankamas miegas ir gebėjimas laiku reaguoti į kūno siunčiamus signalus. Per didelis gulėjimas dažniausiai nepadeda - saugus, dozuotas aktyvumas paprastai yra geresnis kelias į sveikimą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kaklo skausmas nepraeina per kelias dienas, kartojasi, plinta į ranką arba trukdo miegui, darbui ir įprastai veiklai. Ankstyva konsultacija padeda tiksliau nustatyti skausmo priežastį ir išvengti nereikalingo delsimo.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- staiga stiprėjantis rankos ar kojos silpnumas;
- tirpimas, kuris sparčiai plinta arba apima abi rankas ar kojas;
- eisenos sutrikimas, pusiausvyros praradimas, dažnas griuvimas;
- rankų nerangumas, kai sunku užsisegti sagas, laikyti daiktus ar atlikti smulkius judesius;
- šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai;
- kaklo skausmas po traumos, kritimo ar automobilio avarijos;
- karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas kartu su stipriu kaklo skausmu;
- labai stiprus, neįprastas galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, kalbos ar regos pokyčiai.
Jei jau diagnozuota Kaklinė disko hernija, bet gydymo metu simptomai blogėja, taip pat reikėtų kreiptis pakartotinai. Ypač svarbu nelaukti, kai silpsta ranka ar atsiranda koordinacijos sutrikimų. Tokiais atvejais greitesnis įvertinimas gali padėti apsaugoti nervų funkciją.
Jeigu simptomai lengvi, nėra silpnumo ir bendra būklė gera, gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą, vaistus, kineziterapiją ir gyvenimo būdo korekcijas. Tačiau net ir lengvesniais atvejais savarankiškai atlikti agresyvių kaklo manipuliacijų, staigių tempimų ar intensyvių pratimų nereikėtų - saugiausia gydymą derinti su specialistu.
