Hirsutizmas
Hirsutizmas - tai padidėjęs šiurkščių, tamsesnių plaukų augimas moterims tose kūno vietose, kuriose plaukuotumas dažniau būdingas vyrams: virš viršutinės lūpos, ant smakro, krūtinės, pilvo ar nugaros. Nors pats plaukuotumas nėra pavojingas gyvybei, jis gali būti svarbus hormonų pusiausvyros sutrikimo požymis ir stipriai veikti savijautą, pasitikėjimą savimi bei gyvenimo kokybę.
Hirsutizmas atsiranda tada, kai plaukų folikulai tampa per jautrūs androgenams - vyriškiems lytiniams hormonams - arba kai šių hormonų organizme pagaminama per daug. Androgenų turi ir moterys, tačiau jų kiekis paprastai yra gerokai mažesnis nei vyrų. Kai pusiausvyra pasikeičia, ploni, šviesūs pūkeliai gali virsti storesniais, tamsesniais ir labiau pastebimais plaukais.
Dažniausiai hirsutizmas pastebimas androgenams jautriose srityse: veide, krūtinės centre, aplink spenelius, apatinėje pilvo dalyje, nugaroje, sėdmenyse ar vidinėje šlaunų pusėje. Svarbu atskirti hirsutizmą nuo bendro padidėjusio plaukuotumo, vadinamo hipertrichoze, kai plaukų daugėja ne dėl androgenų poveikio ir nebūtinai tipinėse „vyriško tipo“ vietose.
Hirsutizmas gali būti lengvas ir labiau kosmetinis rūpestis, tačiau kartais jis rodo policistinių kiaušidžių sindromą, antinksčių ar kiaušidžių ligas, rečiau - hormonus gaminančius navikus. Todėl vertinant hirsutizmą svarbu ne tik plaukų kiekis, bet ir tai, ar kartu yra mėnesinių ciklo sutrikimų, spuogų, plaukų slinkimo galvos srityje, balso žemėjimo ar staigaus simptomų progresavimo.
- Šiurkštesni, tamsesni plaukai virš viršutinės lūpos, ant smakro ar žandikaulio linijos.
- Padidėjęs plaukuotumas ant krūtinės, aplink spenelius, pilvo vidurio linijoje, nugaroje ar sėdmenyse.
- Plaukai tampa storesni ir labiau panašūs į galvos ar pažastų plaukus, o ne į švelnius pūkelius.
- Plaukuotumas dažnai didėja palaipsniui, per mėnesius ar metus.
- Nereguliarios, retos arba visai išnykusios mėnesinės.
- Spuogai, riebi oda, padidėjęs galvos odos riebalavimasis.
- Plaukų retėjimas viršugalvyje ar smilkiniuose pagal vyrišką tipą.
- Svorio didėjimas, ypač pilvo srityje, arba sunkumas mažinti svorį.
- Nevaisingumas arba sunkumai pastoti.
- Labai greitai, per kelis mėnesius, didėjantis plaukuotumas.
- Balso pažemėjimas, raumenų masės didėjimas, krūtų mažėjimas.
- Klitorio padidėjimas arba kiti ryškūs vyriškėjimo požymiai.
- Staiga atsiradę simptomai po menopauzės.
Dažniausia hirsutizmo priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. Jam būdinga padidėjusi androgenų gamyba, nereguliarus ovuliavimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, kartais - atsparumas insulinui ir svorio didėjimas. Tai labai dažna būklė, tačiau jos išraiška gali būti skirtinga: vienoms moterims labiau vargina plaukuotumas, kitoms - ciklo sutrikimai ar vaisingumo problemos.
Kita dažna situacija - idiopatinis hirsutizmas. Tokiu atveju hormonų tyrimai gali būti normalūs, mėnesinės reguliarios, tačiau plaukų folikulai yra jautresni įprastam androgenų kiekiui. Ši forma dažnai pasireiškia šeimose ir gali būti susijusi su genetiniu polinkiu.
Rečiau hirsutizmą sukelia įgimta antinksčių hiperplazija, Kušingo sindromas, antinksčių ar kiaušidžių navikai, padidėjusi prolaktino koncentracija, skydliaukės veiklos sutrikimai. Kai kurie vaistai taip pat gali skatinti plaukuotumą, pavyzdžiui, anaboliniai steroidai, testosterono preparatai, danazolis, kai kurie progestinai, gliukokortikoidai ar ciklosporinas.
Riziką didina šeiminis polinkis, antsvoris, metabolinis sindromas, insulino rezistencija, tam tikra etninė kilmė, nes kai kuriose populiacijose natūralus plaukuotumas yra ryškesnis. Vis dėlto net ir esant genetiniam polinkiui verta pasitikrinti, jei plaukuotumas didėja, atsiranda ciklo sutrikimų ar kitų naujų simptomų.
Gydytojas pirmiausia išsamiai paklausia, kada prasidėjo plaukuotumo didėjimas, kaip greitai jis progresuoja, ar mėnesinės reguliarios, ar yra spuogų, plaukų slinkimo, svorio pokyčių, vaisingumo sunkumų. Taip pat svarbu paminėti vartojamus vaistus, maisto papildus, sporto preparatus ir šeimos istoriją.
Apžiūros metu įvertinamas plaukų pasiskirstymas ir intensyvumas. Kartais naudojama modifikuota Ferrimano-Gallwey skalė, pagal kurią vertinamos kelios androgenams jautrios kūno sritys. Gydytojas taip pat apžiūri odą, galvos plaukus, matuoja kraujospūdį, kūno masės indeksą, ieško insulino rezistencijos ar Kušingo sindromui būdingų požymių.
Dažniausiai skiriami kraujo tyrimai: bendras ir laisvas testosteronas, dehidroepiandrosterono sulfatas, 17-hidroksiprogesteronas, lytinius hormonus surišantis globulinas. Prireikus tiriamas prolaktinas, skydliaukę stimuliuojantis hormonas, liuteinizuojantis ir folikulus stimuliuojantis hormonai, gliukozė, insulinas, glikuotas hemoglobinas, lipidograma.
Jei įtariamas policistinių kiaušidžių sindromas, gali būti atliekamas dubens organų ultragarsinis tyrimas. Jei androgenų kiekis labai didelis arba simptomai progresuoja greitai, gali prireikti antinksčių ar kiaušidžių vaizdinių tyrimų - kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos. Tyrimų apimtis parenkama individualiai, nes ne kiekvienai pacientei reikia visų galimų tyrimų.
Hirsutizmo gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir pacientės tikslų. Jei nustatoma pagrindinė liga, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas, antinksčių sutrikimas ar vaistų sukeltas poveikis, pirmiausia gydoma arba koreguojama ši priežastis.
Dažnai taikomas kombinuotas gydymas. Hormoninei kontrolei gali būti skiriamos sudėtinės hormoninės kontraceptinės tabletės, kurios mažina androgenų poveikį ir reguliuoja ciklą. Jei poveikio nepakanka, gydytojas gali pridėti antiandrogenų, tokių kaip spironolaktonas, ciproterono acetatas ar finasteridas. Šie vaistai netinka nėštumo metu ir gali pakenkti vaisiui, todėl gydymo metu būtina patikima kontracepcija.
Kai yra antsvoris ar insulino rezistencija, net 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali pagerinti hormonų pusiausvyrą, ciklą ir sumažinti androgenų poveikį. Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas, lėtinių stresorių mažinimas. Kai kurioms pacientėms, ypač sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu, gali būti skiriamas metforminas, nors vien plaukuotumui mažinti jis paprastai nėra pirmo pasirinkimo priemonė.
Kosmetinės priemonės padeda greičiau pagerinti išvaizdą, nes vaistų poveikis plaukams paprastai matomas tik po 6-12 mėnesių. Galima naudoti skutimą, depiliaciją vašku ar cukrumi, plaukų šviesinimą, elektrinę epiliaciją, lazerinę epiliaciją arba intensyvios pulsinės šviesos procedūras. Veido srityje kai kuriose šalyse naudojamas eflornitino kremas, lėtinantis plaukų augimą. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami derinant medicininį gydymą su ilgalaikėmis plaukų šalinimo procedūromis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei plaukuotumas atsirado naujai, pastebimai didėja, kelia psichologinį diskomfortą arba kartu pasireiškia nereguliarios mėnesinės, spuogai, galvos plaukų retėjimas, svorio didėjimas ar sunkumai pastoti. Net jei simptomai atrodo „tik kosmetiniai“, konsultacija gali padėti rasti priežastį ir parinkti saugų, veiksmingą gydymo planą.
Skubiau kreipkitės, jei plaukuotumas didėja labai greitai, atsiranda balso pažemėjimas, ryškus raumenų didėjimas, klitorio padidėjimas, krūtų mažėjimas, stiprūs pilvo ar dubens skausmai, arba simptomai prasideda po menopauzės. Tokiais atvejais būtina atmesti retas, bet rimtesnes androgenus gaminančias ligas.
Jei vartojate hormoninius preparatus, sporto papildus ar vaistus ir pastebėjote plaukuotumo pokyčius, nenutraukite gydymo savarankiškai - pasitarkite su gydytoju. Hirsutizmas dažnai yra valdomas, tačiau tam reikia kantrybės: plauko augimo ciklas ilgas, todėl pokyčiai vertinami ne po kelių savaičių, o po kelių mėnesių.
