Hepatitas C
Hepatitas C yra virusinė kepenų infekcija, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau tyliai pažeisti kepenis. Laiku nustačius ligą, šiandien ją dažniausiai galima visiškai išgydyti trumpu ir gerai toleruojamu gydymo kursu. Svarbiausia - pasitikrinti, ypač jei kada nors buvo rizikos užsikrėsti per kraują.
Hepatitas C - tai hepatito C viruso sukeliamas kepenų uždegimas. Virusas patenka į kraują ir pirmiausia pažeidžia kepenų ląsteles - hepatocitus. Kepenys yra labai svarbus organas: jos valo kraują nuo toksinų, dalyvauja virškinime, gamina kraujo krešėjimui reikalingas medžiagas, kaupia energijos atsargas ir padeda reguliuoti daugelį medžiagų apykaitos procesų.
Užsikrėtus hepatito C virusu, daliai žmonių infekcija gali išnykti savaime, tačiau daugeliui ji tampa lėtinė. Lėtinis Hepatitas C gali tęstis dešimtmečius. Per tą laiką kepenyse pamažu formuojasi randinis audinys - fibrozė. Jei pažeidimas progresuoja, gali išsivystyti kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas arba kepenų vėžys.
Svarbu žinoti, kad Hepatitas C nėra perduodamas per apkabinimą, bučinį į skruostą, bendrą maistą, kosėjimą, čiaudėjimą ar naudojantis tais pačiais indais. Pagrindinis perdavimo kelias yra kontaktas su užkrėstu krauju. Dėl šiuolaikinių tiesiogiai virusą veikiančių vaistų dauguma pacientų pasveiksta - virusas kraujyje tampa nebeaptinkamas, o kepenų pažeidimo progresavimas sustoja arba sulėtėja.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Nedidelis karščiavimas, raumenų ar sąnarių maudimas.
- Apetito stoka, pykinimas, nemalonus pojūtis viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.
- Tamsus šlapimas, pašviesėjusios išmatos.
- Akių baltymų ar odos pageltimas, nors šis požymis pasireiškia ne visada.
- Ilgalaikis, sunkiai paaiškinamas nuovargis.
- Miego sutrikimai, prastesnė koncentracija, dirglumas.
- Kartojantis maudimas ar sunkumas dešinėje pašonėje.
- Padidėję kepenų fermentai kraujo tyrimuose, net jei žmogus jaučiasi gerai.
- Odos niežėjimas, kraujosruvos ar dažnesnis kraujavimas, jei kepenų funkcija jau sutrikusi.
- Pilvo apimties didėjimas dėl skysčių kaupimosi.
- Kojų tinimas.
- Ryškus odos ir akių pageltimas.
- Sumišimas, mieguistumas, pakitęs elgesys - galimi kepenų encefalopatijos požymiai.
- Vėmimas krauju, juodos išmatos, staigus silpnumas - tai skubios pagalbos požymiai.
Hepatitas C išsivysto užsikrėtus hepatito C virusu. Dažniausiai virusas perduodamas tada, kai į žmogaus kraują patenka užkrėsto kraujo.
Didesnė rizika užsikrėsti yra žmonėms, kurie:
- kada nors vartojo švirkščiamuosius narkotikus, net jei tai buvo tik kartą;
- naudojosi bendromis adatomis, švirkštais ar kita injekcijų įranga;
- gavo kraujo perpylimų ar organų transplantaciją iki laikotarpio, kai kraujas buvo pradėtas sistemingai tikrinti dėl hepatito C;
- darėsi tatuiruotes, auskarų vėrimą ar kosmetines procedūras nepakankamai steriliomis sąlygomis;
- buvo gydomi įstaigose, kuriose galėjo būti pažeistos sterilumo taisyklės;
- dirba sveikatos priežiūros srityje ir patyrė įsidūrimą adata ar kitą kontaktą su krauju;
- yra gimę iš motinos, sergančios hepatitu C;
- turi ŽIV infekciją;
- turi lytinių santykių, kurių metu galimas kraujo kontaktas, ypač esant gleivinių pažeidimams ar kitoms lytiškai plintančioms infekcijoms.
Lytiniu keliu Hepatitas C perduodamas rečiau nei per kraują, tačiau rizika nėra lygi nuliui. Kasdienis bendravimas, rankos paspaudimas, apkabinimas, buitis ar bendras darbas nėra pavojingi.
Hepatitas C nustatomas kraujo tyrimais. Kadangi liga dažnai ilgai nesukelia simptomų, vien savijauta nėra patikimas rodiklis.
Pirmasis tyrimas paprastai yra antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimas - anti-HCV. Teigiamas rezultatas rodo, kad žmogus buvo susidūręs su virusu, tačiau dar neįrodo, kad infekcija tebėra aktyvi.
Aktyviai infekcijai patvirtinti atliekamas HCV RNR tyrimas, dažniausiai polimerazės grandininės reakcijos metodu. Jei viruso genetinė medžiaga kraujyje aptinkama, tai reiškia, kad Hepatitas C yra aktyvus ir reikia vertinti gydymo galimybes.
Gydytojas taip pat gali skirti:
- kepenų fermentų tyrimus: ALT, AST, GGT, šarminę fosfatazę;
- bilirubino, albumino, kraujo krešėjimo rodiklių, trombocitų tyrimus;
- tyrimus dėl hepatito B, ŽIV ir kitų infekcijų;
- kepenų fibrozės įvertinimą elastografija, dažnai vadinama FibroScan tyrimu;
- pilvo organų echoskopiją;
- kai kuriais atvejais - kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją arba papildomus tyrimus dėl kepenų vėžio rizikos.
Anksčiau dažnai buvo nustatomas viruso genotipas, tačiau šiandien daugeliu atvejų vartojami vaistai veikia kelis genotipus, todėl tyrimų planas parenkamas individualiai.
Hepatitas C šiandien dažniausiai gydomas tiesiogiai virusą veikiančiais antivirusiniais vaistais. Jie blokuoja viruso dauginimąsi ir leidžia organizmui pašalinti infekciją. Įprastas gydymo kursas trunka apie 8-12 savaičių, kartais ilgiau, priklausomai nuo kepenų būklės, ankstesnio gydymo ir kitų sveikatos veiksnių.
Daugiau kaip 95 procentai tinkamai gydomų pacientų pasveiksta - tai vadinama ilgalaikiu virusologiniu atsaku, kai HCV RNR kraujyje nebeaptinkama praėjus tam tikram laikui po gydymo pabaigos. Vaistai paprastai toleruojami gerai, tačiau juos būtina vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.
Gydymo metu ir po jo svarbu:
- nevartoti alkoholio arba kiek įmanoma jo vengti, nes alkoholis spartina kepenų pažeidimą;
- pasitarti dėl skiepų nuo hepatito A ir hepatito B, jei imuniteto nėra;
- nevartoti nereikalingų vaistų ar papildų be gydytojo žinios, nes kai kurios medžiagos gali kenkti kepenims;
- palaikyti sveiką kūno svorį, nes suriebėjusios kepenys didina pažeidimo riziką;
- nesidalyti skustuvais, dantų šepetėliais, manikiūro įrankiais ar kitais daiktais, ant kurių gali būti kraujo.
Jei jau yra kepenų cirozė, net ir išgydžius virusą gali reikėti ilgalaikės kepenų stebėsenos: reguliarių kraujo tyrimų, echoskopijos ir kepenų vėžio patikros. Labai pažengusiais atvejais svarstomas kepenų transplantacijos poreikis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kada nors galėjo būti kontaktas su svetimu krauju, net jei jaučiatės visiškai gerai. Patikra ypač svarbi po švirkščiamųjų narkotikų vartojimo, nesterilių procedūrų, senesnių kraujo perpylimų, įsidūrimo adata ar jei hepatitas C nustatytas motinai, partneriui ar kitam artimam žmogui.
Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei atsirado nuolatinis nuovargis, neaiškus kepenų fermentų padidėjimas, akių ar odos pageltimas, tamsus šlapimas, pilvo pūtimas ar skausmas dešinėje pašonėje.
Skubi medicinos pagalba būtina, jei pasireiškia vėmimas krauju, juodos išmatos, stiprus mieguistumas ar sumišimas, ryškus pilvo didėjimas, stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra kartu su gelta arba staigus kraujavimas. Šie požymiai gali rodyti sunkų kepenų funkcijos sutrikimą ar kitas pavojingas būkles.
Svarbu prisiminti: Hepatitas C yra gydoma liga. Kuo anksčiau ji nustatoma, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių kepenų pažeidimų.
