GIST

GIST (gastrointestinalinis stromos navikas) yra retas, tačiau svarbus virškinimo trakto auglys, galintis atsirasti bet kurioje jo vietoje - nuo stemplės iki tiesiosios žarnos. Nors dalis GIST navikų yra gerybiniai, kiti gali būti piktybiniai, todėl laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas yra esminiai sėkmingos prognozės veiksniai.

GIST (gastrointestinalinis stromos navikas) yra specifinis virškinimo trakto auglys, kuris atsiranda iš intersticinių Kahlio ląstelių. Šios ląstelės yra atsakingos už virškinimo trakto ritmiškus raumenų susitraukimus (peristaltiką). GIST dažniausiai lokalizuojasi skrandyje (apie 60 %) arba plonojoje žarnoje (apie 30 %), rečiau - stemplėje, storojoje žarnoje ar tiesiojoje žarnoje. Nors GIST gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų žmonėms. Šis navikas yra išskirtinis dėl specifinių genetinių mutacijų, kurios lemia jo elgesį ir gydymo galimybes.

Dažniausi simptomai
  • Pilvo skausmas ar diskomfortas
  • Kraujavimas iš virškinamojo trakto (vėmimas krauju arba tamsios išmatos)
  • Nuovargis dėl mažakraujystės (anemijos)
  • Pilnumo jausmas pavalgius nedaug
  • Pykinimas ir vėmimas
Rečiau pasitaikantys simptomai
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas
  • Apetito stoka
  • Pilvo pūtimas
  • Virškinimo sutrikimai

Tiksli GIST priežastis nėra visiškai aiški, tačiau žinoma, kad šį naviką sukelia mutacijos KIT arba PDGFRA genuose. Šios mutacijos suaktyvina baltymus, kurie skatina nekontroliuojamą ląstelių dalijimąsi. Dauguma GIST atvejų yra sporadiniai (nepaveldimi), tačiau kai kurios retos paveldimos ligos (pvz., neurofibromatozė 1 tipo) didina riziką. Rizikos veiksniai apima amžių (vyresni nei 50 metų) ir, kai kuriais tyrimais, lytį (vyrai serga šiek tiek dažniau). Gyvensenos veiksniai, tokie kaip mityba ar rūkymas, nėra tiesiogiai susiję.

GIST dažnai aptinkamas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Jei įtariamas GIST, gydytojas gali rekomenduoti: endoskopiją (virškinamojo trakto apžiūrą kamera), kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinį rezonansą (MRT). Įtarus naviką, būtina atlikti biopsiją - paimti naviko audinio mėginį ir ištirti jį mikroskopu bei atlikti imunohistocheminius tyrimus, kurie nustato specifinius žymenis (CD117, DOG1). Genetiniai tyrimai padeda patvirtinti KIT ar PDGFRA mutacijas, o tai svarbu parenkant gydymą.

Pagrindinis GIST gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas, kai tai įmanoma. Jei navikas yra mažas ir neplinta, operacija gali būti vienintelė priemonė. Didesniems ar metastazavusiems navikams taikoma tikslinė terapija - vaistai, vadinami tirozino kinazės inhibitoriais (imatinibas, sunitinibas). Šie vaistai blokuoja KIT ir PDGFRA baltymų veiklą ir sulėtina naviko augimą. Gydymo planas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, mutacijų tipo ir ligos išplitimo. Kai kuriais atvejais taikoma ir spindulinė terapija, tačiau ji nėra pirmo pasirinkimo.

Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite kraują vėmaluose ar išmatose (ypač tamsias išmatas), jaučiate nuolatinį pilvo skausmą, nepaaiškinamą svorio kritimą, stiprų nuovargį ar mažakraujystės požymius. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei atsiranda naujų virškinimo sutrikimų, pvz., pastovus pilnumo jausmas ar pykinimas. Jei buvote gydytas dėl GIST, reguliarūs patikrinimai yra būtini, kad būtų stebima ligos eiga.

Susiję tyrimai su GIST

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).