Dermatofitija
Dermatofitija yra dažna grybelinė odos infekcija, kurią sukelia dermatofitai - grybai, mintantys keratinu. Ji gali pažeisti odą, plaukus ir nagus, sukeldama nemalonų niežulį, pleiskanojimą ar uždegimą. Laiku atpažinti ir gydyti šią infekciją svarbu, kad ji neplistų ir nesukeltų lėtinių problemų.
Dermatofitija - tai paviršinė grybelinė infekcija, kurią sukelia dermatofitai, tokie kaip Trichophyton, Microsporum ar Epidermophyton. Šie grybai skaido keratiną - baltymą, esantį odoje, plaukuose ir naguose. Infekcija plinta tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu asmeniu, gyvūnu ar užterštais paviršiais (pvz., vonios grindimis, rankšluosčiais). Dažniausiai pažeidžiamos pėdos, kirkšnys, galvos oda ir nagai, o simptomai priklauso nuo infekcijos vietos.
- Pleiskanojimas ir plyšiai tarp pirštų
- Niežulys, ypač po kojų plovimo ar naktį
- Pūslelės, paraudimas ar sustorėjusi oda
- Nemalonus kvapas
- Raudoni, niežtintys bėrimai kirkšnių srityje
- Bėrimo kraštai ryškūs, vidurys šviesesnis
- Niežulys stiprėja fizinio aktyvumo metu
- Plikimo dėmės su pleiskanojimu ar pluta
- Lūžinėjantys plaukai prie šaknų
- Uždegimas, pūlinukai, kartais - limfmazgių padidėjimas
- Nagų sustorėjimas, pakitusi spalva (geltona, balta ar juoda)
- Nagų trapumas, luimasis
- Nemalonus kvapas ir diskomfortas avint batus
Dermatofitiją sukelia įvairūs dermatofitai, kurie lengvai plinta šiltoje ir drėgnoje aplinkoje. Rizikos veiksniai apima: padidėjusį prakaitavimą, dažną buvimą bendrose dušo patalpose, baseinuose ar sporto klubuose, glaudų kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais (pvz., katėmis, šunimis), susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., dėl diabeto ar imunosupresinių vaistų), taip pat per siaurus ar sintetinius batus, kurie nepraleidžia oro. Infekcija gali plisti ir per užterštus rankšluosčius, drabužius ar čiužinius.
Gydytojas dermatofitiją dažniausiai diagnozuoja atlikdamas fizinį patikrinimą ir įvertinęs būdingus odos ar nagų pokyčius. Tiksliai nustatyti padeda mikroskopinis odos ar nagų grandinėlio tyrimas su kalio šarmu (KOH) - juo grybai tampa matomi. Taip pat gali būti atliekamas grybų pasėlis (kultūra), kad būtų identifikuota konkreti rūšis. Retais atvejais, esant neaiškiems simptomams, gali būti atlikta odos biopsija. Šviesos dermatoskopija padeda įvertinti galvos odos ir nagų pažeidimus.
Dermatofitijos gydymas priklauso nuo infekcijos vietos ir sunkumo. Lengvais atvejais pakanka vietinių priešgrybelinių preparatų: kremų, tepalų ar purškalų su klotrimazolu, mikonazolu, terbinafinu ar kitais veikliosiomis medžiagomis. Jie naudojami 2-4 savaites, kartais ilgiau. Esant dideliam pažeidimui, galvos odos ar nagų infekcijai, skiriami sisteminiai priešgrybeliniai vaistai (pvz., terbinafinas, itrakonazolas). Gydymo metu svarbu laikytis higienos: dažnai keisti kojines, drabužius, naudoti atskirus rankšluosčius, dezinfekuoti avalynę. Nagų infekcijos gydymas gali trukti kelis mėnesius.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei: simptomai nepraeina savaime arba pablogėja per 2 savaites po gydymo be recepto; infekcija plinta į kitas kūno dalis; atsiranda pūlinukų, skausmo, karščiavimo ar stipraus uždegimo; sergate cukriniu diabetu, turite susilpnėjusį imunitetą ar kitų lėtinių ligų; infekcija paveikė galvos odą ar nagus - tai reikalauja gydytojo priežiūros ir receptinių vaistų. Negydoma dermatofitija gali tapti lėtine ar sukelti antrinę bakterinę infekciją.
