Bulimia nervosa
Bulimia nervosa - rimtas valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais persivalgymo epizodais, po kurių seka kompensacinis elgesys, siekiant išvengti svorio augimo. Ši liga ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir sukelia pavojingų sveikatos komplikacijų - nuo dantų erozijos iki širdies ritmo sutrikimų. Laiku atpažinus bulimiją ir pradėjus gydymą, galima visiškai pasveikti.
Bulimia nervosa yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingas nekontroliuojamas didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką (persivalgymo epizodai), po kurių jaučiamas didžiulis kaltės jausmas ir baimė priaugti svorio. Dėl to asmuo imasi kompensacinių veiksmų, tokių kaip savaiminis vėmimas, vidurius laisvinančių vaistų ar diuretikų vartojimas, per didelis fizinis krūvis ar badavimas. Šis cikliškas elgesys dažnai slepiamas nuo aplinkinių. Liga pažeidžia virškinimo sistemą (stemplę, skrandį, žarnyną), dantis (dėl skrandžio rūgšties), sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą, o tai gali sukelti aritmijas ir kitas širdies problemas. Bulimija dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, ypač tarp merginų ir moterų, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus ir lyties žmonėms.
- Dažni persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas labai didelis maisto kiekis - net ir nejaučiant alkio.
- Slaptas valgymas arba maisto slėpimas, norint išvengti kitų pastebėjimo.
- Iš karto po valgymo reguliariai einama į tualetą (vėmimo požymis).
- Per didelis fizinis krūvis, griežtos dietos, badavimas ar piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais.
- Dantų emalio erozija, dantenų jautrumas, dažnas ėduonis - dėl nuolatinio vėmimo.
- Patinusios seilių liaukos („žvirblio skruostai“), gerklės skausmas, užkimimas.
- Dehidratacija, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis - dėl elektrolitų disbalanso.
- Svorio svyravimai (dažniausiai normalus arba šiek tiek padidėjęs svoris, bet gali būti ir sumažėjęs).
- Nuolatinis užsiėmimas svoriu, figūra ir išvaizda, nepasitenkinimas savo kūnu.
- Kaltės, gėdos ir pasibjaurėjimo savimi jausmas po persivalgymo.
- Depresija, nerimas, socialinė izoliacija, ypač vengiant valgymo viešose vietose.
Tiksli bulimijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, psichologinių, socialinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai: jei artimi giminaičiai sirgo valgymo sutrikimais, rizika susirgti didesnė. Psichologiniai veiksniai: žema savivertė, perfekcionizmas, impulsyvumas, sunkumai tvarkant emocijas. Socialiniai veiksniai: visuomenės spaudimas būti lieknam, idealizuoti kūno įvaizdžiai žiniasklaidoje, patyčios dėl svorio. Taip pat rizika didesnė patyrus traumą, prievartą ar kitus sunkius gyvenimo įvykius. Dažnai bulimija prasideda po griežtų dietų, kai atsiranda nekontroliuojamas potraukis maistui.
Bulimijos diagnozė nustatoma remiantis psichiatro ar psichologo atliekamu klinikiniu pokalbiu, vertinant pagal tarptautinius diagnostikos kriterijus (DSM-5 ar TLK-10). Gydytojas klausia apie valgymo įpročius, persivalgymo epizodų dažnį, kompensacinį elgesį, kūno įvaizdį ir emocinę būseną. Atliekamas fizinis tyrimas, įskaitant svorio ir ūgio matavimus, dantų būklės vertinimą. Laboratoriniai tyrimai: elektrolitų kiekis kraujyje (kalis, natris), inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, skydliaukės hormonai - jie padeda įvertinti kompensacinio elgesio poveikį organizmui. Kartais atliekama elektrokardiograma (EKG) dėl galimų širdies ritmo sutrikimų. Svarbu diferencijuoti nuo nervinės anoreksijos, nes abi ligos gali persidengti.
Bulimijos gydymas apima psichoterapijos, vaistų ir mitybos konsultacijų derinį. Psichoterapija: kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra veiksmingiausia - padeda keisti netinkamus valgymo įpročius, kūno įvaizdį ir suvaldyti impulsus. Taip pat taikoma tarpasmeninė terapija (IPT) ar dialektinė elgesio terapija (DET). Vaistai: antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), pavyzdžiui, fluoksetinas, mažina persivalgymo epizodų dažnį ir gerina nuotaiką. Mitybos konsultacijos padeda atkurti sveiką maitinimosi ritmą, atsisakyti griežtų dietų. Sunkiais atvejais, esant dehidratacijai ar elektrolitų sutrikimams, gali prireikti hospitalizacijos. Gydymas dažniausiai tęsiasi keletą mėnesių, o visiškam pasveikimui gali prireikti ilgesnio laiko. Šeimos palaikymas ir dalyvavimas terapijoje pagerina prognozę.
Kreiptis į gydytoją (šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichologą) reikėtų kuo anksčiau, vos tik pastebimi pirmieji bulimijos požymiai. Nedelskite, jeigu: reguliariai pasikartoja persivalgymo epizodai, po kurių jaučiate kaltę ir imatės kompensacinių veiksmų (vėmimas, viduriuojantys vaistai); pastebite dantų eroziją, patinusius skruostus ar dažną gerklės skausmą; svarstyklės rodo staigius svorio svyravimus; jaučiate nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą, silpnumą; kamuojate depresija, nerimu ar mintimis apie savęs žalojimą. Skubi pagalba būtina, jeigu atsiranda krūtinės skausmas, širdies plakimas, alpimas ar vėmimo metu matomas kraujas - tai gali reikšti rimtas komplikacijas. Atminkite, kad bulimija yra gydoma, o kreipimasis pagalbos - pirmas žingsnis į sveikimą.
