Autizmo spektro sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinės raidos būklė, kuri veikia, kaip žmogus suvokia pasaulį, bendrauja ir sąveikauja su kitais. Nors ASS nėra liga, kurią reikia išgydyti, ankstyva pagalba ir tinkama parama gali padėti asmeniui atskleisti savo potencialą ir gyventi visavertį gyvenimą.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis nuo ankstyvos vaikystės ir lydintis visą gyvenimą. Jis veikia centrinę nervų sistemą - smegenų struktūras ir ryšius, kurie atsakingi už socialinį pažinimą, kalbą, pojūčius ir elgesį. ASS apima platų simptomų spektrą: nuo lengvų sunkumų iki sunkių funkcijų sutrikimų. Dažnai sutrikimas vadinamas „spektru“, nes kiekvienas žmogus patiria skirtingą simptomų derinį ir sunkumo lygį. Smegenų vystymosi ypatumai lemia tai, kaip informacija yra apdorojama - pavyzdžiui, kai kuriems asmenims gali būti ypač sunku suprasti neverbalinę komunikaciją ar prisitaikyti prie pokyčių.
- Vėluoja kalbos raida (pavyzdžiui, vaikas nekalba pavieniais žodžiais iki 16 mėnesių)
- Nereaguoja į savo vardą arba vengia akių kontakto
- Nerodo pirštu į daiktus arba neneša jų parodyti tėvams
- Kartojantys judesiai (pavyzdžiui, supimasis, rankų plasnojimas)
- Sunkumai socialinėje sąveikoje - sunku užmegzti draugystę, suprasti kitų emocijas
- Kalbos ir komunikacijos ypatumai - pažodinis kalbos supratimas, sunkumai pradėti pokalbį
- Riboti interesai - intensyvus domėjimasis konkrečia tema (pvz., traukiniais, skaičiais)
- Pojūčių jautrumas - padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, lietimui
- Atsparumas pokyčiams - griežtas dienos režimo laikymasis, sunkumai prisitaikyti prie naujovių
Tikslios ASS priežastys nėra iki galo žinomos, tačiau mokslininkai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį atlieka genetinė predispozicija. Tyrimai rodo, kad tam tikri genų variantai gali padidinti riziką, taip pat reikšmės turi ir aplinkos veiksniai: amžina tėvų amžiaus grupė, nėštumo komplikacijos (pavyzdžiui, virusinės infekcijos, deguonies trūkumas), priešlaikinis gimdymas ar labai mažas gimimo svoris. Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektras nėra sukeltas tėvų auklėjimo ar skiepų - šie mitai yra moksliškai paneigti.
ASS diagnozuojamas remiantis elgesio stebėjimu ir raidos vertinimu. Gydytojai (vaikų psichiatrai, neurologai ar raidos pediatrai) naudoja standartizuotus instrumentus, pavyzdžiui, ADOS (Autizmo diagnostikos stebėjimo skalė) ir ADI-R (Autizmo diagnostikos interviu). Labai svarbu atlikti ankstyvą vertinimą - pirmieji patikimi požymiai gali būti pastebėti jau 18-24 mėnesių amžiaus. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami klausos, genetinės ir medžiagų apykaitos tyrimai, kad būtų atmestos kitos panašias apraiškas turinčios būklės.
Vaistų, kurie išgydytų autizmo spektro sutrikimą, nėra. Pagrindinis dėmesys skiriamas specializuotoms terapijoms, kurios padeda lavinti socialinius, kalbos ir elgesio įgūdžius. Dažniausiai taikomas taikomosios elgesio analizės (ABA) metodas, taip pat ergoterapija (pojūčių integravimo sunkumams), logopedija, socialinių įgūdžių treniruotės. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai gretutinėms problemoms (pvz., nerimui, dėmesio sunkumams) mažinti. Šeimos mokymas ir palaikymas yra neatsiejama gydymo dalis.
Kreiptis reikėtų, jei pastebite, kad vaikas: iki 12 mėnesių nereaguoja į garsus, nesišypso ir neburba; iki 18 mėnesių nevaikšto, nepasako pavienių žodžių; iki 2 metų neklauso paprastų nurodymų, nerodo pirštu; bet kuriame amžiuje praranda jau turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius. Raudonosios vėliavos: savęs žalojimas, agresija, stiprūs pojūčių diskomfortas, ryškus atsilikimas nuo bendraamžių. Kuo anksčiau pradedama pagalba, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.
