Augimo hormono trūkumas
Augimo hormono trūkumas - tai būklė, kai hipofizė pagamina per mažai augimo hormono, reikalingo vaikų ūgio augimui, raumenų ir kaulų vystymuisi bei medžiagų apykaitos pusiausvyrai. Vaikams ši būklė dažniausiai pastebima dėl lėtesnio augimo, o suaugusiesiems gali pasireikšti nuovargiu, kūno sudėties pokyčiais ir prastesne gyvenimo kokybe. Laiku nustačius diagnozę ir parinkus gydymą, daugeliu atvejų galima pasiekti labai gerų rezultatų.
Augimo hormono trūkumas atsiranda tada, kai hipofizė - nedidelė liauka galvos smegenų pamate - neišskiria pakankamo kiekio augimo hormono. Šis hormonas veikia ne tik ūgį. Jis skatina kepenyse gaminti į insuliną panašų augimo faktorių 1, kuris padeda kaulams ilgėti, raumenims stiprėti, audiniams atsinaujinti ir palaiko normalią riebalų bei cukraus apykaitą.
Vaikystėje Augimo hormono trūkumas dažniausiai lemia lėtą, bet proporcingą augimą. Vaikas gali atrodyti jaunesnis už bendraamžius, jo dantų dygimas ar brendimas gali vėluoti. Svarbu suprasti, kad tokie vaikai dažnai yra normalaus intelekto, aktyvūs ir smalsūs - jų pagrindinė problema yra ne bendras vystymasis, o hormoninis augimo reguliavimas.
Suaugusiesiems Augimo hormono trūkumas dažniausiai susijęs su hipofizės ar pagumburio ligomis, operacijomis, spinduliniu gydymu arba galvos traumomis. Kadangi suaugusio žmogaus kaulai jau nebeauga į ilgį, būklė pasireiškia kitaip: gali mažėti raumenų masė, didėti pilvo riebalų kiekis, silpnėti kaulai, blogėti cholesterolio rodikliai, atsirasti nuolatinis nuovargis ir sumažėti fizinis pajėgumas.
Ši būklė gali būti įgimta arba įgyta. Kartais ji būna izoliuota, kai trūksta tik augimo hormono, tačiau kai kuriems žmonėms kartu nustatomi ir kitų hipofizės hormonų sutrikimai. Todėl gydytojui svarbu įvertinti ne vien ūgį ar svorį, bet ir visą hormoninę sistemą.
- Lėtesnis nei tikėtasi augimas - dažnai mažiau kaip 4-5 cm per metus po ankstyvos vaikystės laikotarpio.
- Ūgis gerokai mažesnis nei bendraamžių, nors kūno proporcijos paprastai išlieka normalios.
- Vaikas atrodo jaunesnis už savo amžių, gali būti apvalesnio veido, švelnesnių veido bruožų.
- Vėluojantis dantų dygimas ar dantų kaita.
- Vėluojantis lytinis brendimas, ypač jei kartu sutrikusi kitų hipofizės hormonų veikla.
- Padidėjęs riebalinio audinio kiekis liemens srityje, nors apetitas gali būti normalus.
- Kūdikiams, esant sunkesniam hormonų trūkumui, gali pasireikšti žemas gliukozės kiekis kraujyje, vangumas ar užsitęsusi gelta.
- Nuolatinis nuovargis, sumažėjusi ištvermė ir sunkesnis atsistatymas po fizinio krūvio.
- Raumenų masės ir jėgos sumažėjimas.
- Riebalų kaupimasis pilvo srityje, kūno sudėties pokyčiai, nors svoris gali didėti nedaug.
- Kaulų tankio mažėjimas, didesnė osteoporozės ir lūžių rizika.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis, didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
- Prastesnė nuotaika, sumažėjusi motyvacija, nerimas ar socialinis atsiribojimas.
- Sumažėjusi gyvenimo kokybė, miego sutrikimai, šalčio netoleravimas, jei kartu yra kitų hormonų stoka.
- Galvos skausmai, ypač naujai atsiradę ar stiprėjantys.
- Regėjimo lauko susiaurėjimas, dvejinimasis akyse ar kiti regos sutrikimai.
- Staigūs menstruacijų ciklo pokyčiai, nevaisingumas, sumažėjęs lytinis potraukis.
- Didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis, galintys rodyti kitus pagumburio ar hipofizės sutrikimus.
Augimo hormono trūkumas gali būti įgimtas, kai sutrikimas atsiranda dar vaisiaus vystymosi metu, arba įgytas vėliau gyvenime. Įgimta forma kartais susijusi su genetiniais pakitimais, hipofizės ar pagumburio vystymosi ypatumais, tačiau nemažai atvejų tiksli priežastis lieka neaiški.
Vaikams Augimo hormono trūkumas gali būti susijęs su sudėtingu gimdymu, sunkia naujagimystės hipoglikemija, galvos smegenų vystymosi anomalijomis, rečiau - paveldimomis ligomis. Vis dėlto daugeliui vaikų nenustatoma aiški išorinė priežastis, ir tai nereiškia, kad tėvai ką nors padarė neteisingai.
Įgytas Augimo hormono trūkumas gali atsirasti dėl hipofizės navikų, jų gydymo operacija ar spinduline terapija, galvos smegenų traumų, infekcijų, uždegiminių ar infiltracinių ligų. Suaugusiesiems dažna priežastis yra hipofizės adenoma arba jos gydymo pasekmės.
Riziką didina buvusi galvos smegenų operacija, spindulinis gydymas galvos ar kaklo srityje, sunkios traumos, kai kurios genetinės būklės, kiti hipofizės hormonų trūkumai. Vaikui rizikos ženklu laikomas ne vien žemas ūgis, bet ir sulėtėjusi augimo sparta. Jei abu tėvai yra žemi, vaikas taip pat gali būti žemesnis dėl paveldimumo, todėl gydytojas vertina ūgį šeimos kontekste.
Augimo hormono trūkumas nustatomas ne pagal vieną atsitiktinį kraujo tyrimą. Kadangi augimo hormonas išsiskiria pulsais, jo kiekis kraujyje per parą labai svyruoja. Todėl diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, augimo duomenimis, laboratoriniais tyrimais ir kartais vaizdiniais tyrimais.
Vaikams gydytojas pirmiausia įvertina ūgį, svorį, augimo kreivę, tėvų ūgį, gimimo duomenis, brendimo stadiją. Labai svarbu turėti ankstesnius matavimus - jie parodo, ar vaiko augimo greitis iš tiesų sulėtėjęs. Taip pat gali būti atliekama kairės plaštakos ir riešo rentgenograma kauliniam amžiui įvertinti.
Laboratoriniai tyrimai dažniausiai apima į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 ir jo surišančio baltymo tyrimus, skydliaukės hormonų, kortizolio, lytinių hormonų, gliukozės, bendrų kraujo ir biocheminių rodiklių įvertinimą. Kadangi žemą ūgį gali lemti ir kitos ligos, vaikams gali būti tiriama celiakija, lėtinės uždegiminės ligos, inkstų ar kepenų funkcija. Mergaitėms, esant labai žemam ūgiui, kartais atliekamas chromosomų tyrimas dėl Turnerio sindromo.
Patvirtinimui naudojami augimo hormono stimuliacijos mėginiai. Jų metu vaistais skatinama hipofizė išskirti augimo hormoną, o vėliau kelis kartus matuojamas jo kiekis kraujyje. Šie tyrimai atliekami prižiūrint medicinos personalui, nes gali sukelti laikiną savijautos pokytį, gliukozės kiekio sumažėjimą ar kraujospūdžio svyravimus.
Jei įtariama hipofizės ar pagumburio patologija, atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Jis padeda įvertinti hipofizės dydį, struktūrą, navikus ar kitus pakitimus. Kompiuterinė tomografija naudojama rečiau, kai magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima.
Augimo hormono trūkumas gydomas pakaitine rekombinantinio žmogaus augimo hormono terapija. Vaistas paprastai leidžiamas po oda specialiu švirkštikliu, dažniausiai kasdien arba pagal gydytojo nurodytą schemą. Gydymo tikslas vaikams - atkurti kuo normalesnį augimo tempą, padėti pasiekti genetiškai tikėtiną ūgį ir palaikyti sveiką kūno sudėtį. Suaugusiesiems siekiama pagerinti savijautą, kūno sudėtį, kaulų tankį, lipidų apykaitą ir fizinį pajėgumą.
Dozė parenkama individualiai pagal amžių, svorį, klinikinį atsaką, į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 kiekį ir šalutinius poveikius. Vaikams gydymas paprastai tęsiamas iki augimo pabaigos, kai užsidaro augimo zonos kauluose. Vėliau kai kuriems pacientams atliekamas pakartotinis vertinimas, ar Augimo hormono trūkumas išlieka suaugusiojo amžiuje.
Gydymas reikalauja reguliarumo. Praleidinėjamos injekcijos gali sumažinti rezultatą, todėl šeimai svarbu gauti aiškias instrukcijas, kaip laikyti vaistą, kaip jį leisti ir ką daryti pamiršus dozę. Daugeliui vaikų po kelių mėnesių matomas spartesnis augimas, tačiau rezultatai priklauso nuo diagnozės nustatymo laiko, amžiaus, brendimo stadijos ir kitų sveikatos veiksnių.
Galimi šalutiniai poveikiai yra injekcijos vietos paraudimas, galvos skausmas, sąnarių ar raumenų skausmai, skysčių susilaikymas, rečiau - padidėjęs spaudimas kaukolės viduje ar klubo sąnario problemos vaikams. Todėl būtina reguliari endokrinologo priežiūra.
Jei Augimo hormono trūkumas atsirado dėl naviko ar kitos hipofizės ligos, gydomas ir pagrindinis sutrikimas: gali prireikti operacijos, spindulinio gydymo, kitų hormonų pakaitinės terapijos. Taip pat svarbūs kasdieniai veiksniai: pakankamas miegas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, vitamino D ir kalcio pakankamumas, lėtinių ligų kontrolė.
Į gydytoją verta kreiptis, jei vaikas pastebimai atsilieka ūgiu nuo bendraamžių, per metus paauga mažiau nei tikėtasi arba jo augimo kreivė pradeda leistis žemyn. Taip pat svarbu pasitarti, jei vaikas atrodo daug jaunesnis už savo amžių, vėluoja brendimas, yra nepaaiškinamas nuovargis, pasikartojantis mažas gliukozės kiekis kraujyje ar kiti hormonų sutrikimo požymiai.
Suaugusiajam reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar endokrinologą, jei po hipofizės ligos, galvos operacijos, spindulinio gydymo ar sunkios galvos traumos atsiranda nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, pilvinis nutukimas, mažėja kaulų tankis ar blogėja lipidų rodikliai.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus ar staiga stiprėjantis galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, sąmonės pritemimas, traukuliai, stiprus vėmimas, labai mažo gliukozės kiekio požymiai - prakaitavimas, drebulys, sumišimas, mieguistumas. Šie simptomai gali rodyti rimtą hipofizės ar centrinės nervų sistemos problemą.
Svarbiausia - nelaukti, kol vaikas „pats išaugs“, jei augimo tempas aiškiai sulėtėjęs. Ankstyvas įvertinimas nereiškia, kad būtinai reikės gydymo, tačiau jis padeda laiku atskirti normalų paveldimą žemą ūgį nuo būklės, kurią galima veiksmingai gydyti.
