Apsinuodijimas maistu
Apsinuodijimas maistu - tai ūminė būklė, kai suvalgius užteršto maisto ar išgėrus užteršto vandens sudirginamas virškinamasis traktas ir organizmas pradeda kovoti su mikrobais ar jų toksinais. Dažniausiai liga praeina per kelias dienas, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali sukelti pavojingą skysčių netekimą ar kitas komplikacijas. Svarbiausia - laiku atpažinti įspėjamuosius požymius ir neignoruoti simptomų, kurie gali reikšti sunkesnę infekciją.
Apsinuodijimas maistu atsiranda tada, kai į organizmą patenka maistas arba gėrimai, užteršti bakterijomis, virusais, parazitais, pelėsiais, cheminėmis medžiagomis arba mikroorganizmų išskirtais toksinais. Dažniausiai pažeidžiama virškinimo sistema - skrandis, plonoji ir storoji žarna. Dėl uždegimo žarnyno sienelė pradeda išskirti daugiau skysčio, sutrinka vandens ir druskų įsisavinimas, todėl atsiranda viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas ir vėmimas.
Kai kuriais atvejais negalavimas prasideda labai greitai - vos po 1-6 valandų. Taip dažnai nutinka, kai maiste jau būna susikaupusių toksinų, pavyzdžiui, dėl netinkamai laikytų pieno produktų, kremų, mišrainių ar mėsos patiekalų. Kitais atvejais simptomai pasireiškia po 12-72 valandų ar net vėliau, nes mikroorganizmams reikia laiko daugintis žarnyne.
Apsinuodijimas maistu paprastai būna lengvas ir savaime praeinantis, tačiau nereikėtų jo nuvertinti. Maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys nusilpusią imuninę sistemą, sunkiau toleruoja skysčių netekimą ir infekciją. Jiems net įprastas viduriavimas gali greičiau sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ar bendrą būklės pablogėjimą.
- Pykinimas, dažnai atsirandantis staiga po valgymo arba praėjus kelioms valandoms.
- Vėmimas, kuris gali būti vienkartinis arba kartotis daug kartų per dieną.
- Vandeningas viduriavimas, kartais labai dažnas ir varginantis.
- Pilvo raižymas, spazmai, pūtimas ar tempimo jausmas.
- Apetito stoka, nemalonus maisto kvapas ar skonio pojūtis.
- Silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas.
- Nedidelis karščiavimas arba šaltkrėtis.
- Aukšta temperatūra, ypač jei ji viršija 38,5-39 °C.
- Kraujas ar gleivės išmatose.
- Stiprus, nepraeinantis pilvo skausmas arba skausmas vienoje pilvo vietoje.
- Dažnas vėmimas, kai nepavyksta išlaikyti net mažų vandens gurkšnių.
- Viduriavimas, trunkantis ilgiau kaip 3 dienas.
- Ryškus troškulys, sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, tamsus šlapimas.
- Apsvaigimas stojantis, alpimas, sumišimas ar neįprastas mieguistumas.
- Neryškus matymas, dvejinimasis akyse, sunku kalbėti ar ryti - tai gali būti botulizmo požymiai.
- Raumenų silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas po žuvies ar jūros gėrybių vartojimo.
- Užsitęsęs viduriavimas po kelionių, ypač jei buvo vartotas nevirintas vanduo ar gatvės maistas.
- Sąnarių skausmai ar odos bėrimai po žarnyno infekcijos - kartais tai rodo imuninę organizmo reakciją.
Apsinuodijimas maistu dažniausiai susijęs su maisto paruošimo, laikymo ar higienos klaidomis. Mikroorganizmai ypač greitai dauginasi šilumoje, todėl rizikingi produktai, ilgai laikyti kambario temperatūroje, gali tapti infekcijos šaltiniu net tada, kai jų kvapas ar skonis atrodo normalus.
Dažnos priežastys:
- Bakterijos. Salmonella, Campylobacter, Escherichia coli, Listeria monocytogenes, Staphylococcus aureus, Clostridium perfringens ir kitos bakterijos gali patekti į maistą per žalią mėsą, kiaušinius, nepasterizuotus pieno produktus, neplautas daržoves ar užterštą vandenį.
- Virusai. Norovirusas yra viena dažniausių ūminio gastroenterito priežasčių. Jis lengvai plinta per rankas, paviršius, maistą, taip pat tarp žmonių šeimose, vaikų kolektyvuose ar gydymo įstaigose.
- Parazitai. Giardia, Cryptosporidium ir kai kurie kiti parazitai dažniau siejami su užterštu vandeniu, kelionėmis, prasta sanitarija ar nepakankamai nuplautais produktais.
- Toksinai. Kai kurie mikrobai maiste išskiria toksinus dar prieš valgant. Tokiu atveju net pašildytas maistas gali sukelti ligą, nes dalis toksinų yra atsparūs karščiui.
- Cheminės medžiagos. Rečiau apsinuodijimą gali sukelti pesticidai, sunkieji metalai, netinkamai vartojami konservantai, taip pat nuodingi grybai ar augalai.
Riziką padidina nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, žali kiaušiniai, nepasterizuotas pienas, neplauti vaisiai ir daržovės, maisto ruošimas nešvariomis rankomis, kryžminė tarša, kai žalia mėsa liečiasi su jau paruoštu maistu, bei netinkamas maisto laikymas. Labiau pažeidžiami yra kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, vyresni žmonės, sergantieji cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ligomis, onkologinėmis ar imuninę sistemą silpninančiomis ligomis.
Daugeliu atvejų Apsinuodijimas maistu nustatomas pagal simptomus, jų pradžios laiką ir mitybos istoriją. Gydytojas paklausia, ką valgėte per pastarąsias 1-3 dienas, ar panašiai susirgo kiti žmonės, ar buvo kelionė, karščiavimas, kraujas išmatose, vėmimas, kiek kartų šlapinatės ir ar pavyksta gerti skysčius.
Apžiūros metu vertinama bendra būklė, pulsas, kraujospūdis, temperatūra, pilvo jautrumas, dehidratacijos požymiai: sausa burna, sumažėjęs odos elastingumas, vangumas, galvos svaigimas. Vaikams ypač svarbu įvertinti ašarų kiekį, šlapinimąsi, momenėlio būklę kūdikiams ir bendrą aktyvumą.
Tyrimai reikalingi ne visada. Jei simptomai lengvi, žmogus gali gerti skysčius, nėra kraujo išmatose ir būklė gerėja, dažnai pakanka stebėjimo ir palaikomojo gydymo. Tačiau esant sunkesnei eigai gali būti atliekami:
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, elektrolitai, kreatininas, kepenų rodikliai, gliukozė. Jie padeda įvertinti uždegimą, skysčių netekimą ir organų funkciją.
- Išmatų tyrimai: pasėlis bakterijoms, virusų antigenų ar nukleorūgščių tyrimai, parazitologinis tyrimas. Jie ypač svarbūs, kai yra kraujingas viduriavimas, aukšta temperatūra, protrūkis kolektyve ar užsitęsę simptomai.
- Kraujo pasėliai: gali būti atliekami, jei įtariama bakterijų patekimo į kraują rizika, ypač nusilpus imunitetui.
- Šlapimo tyrimas: padeda vertinti dehidrataciją ir atmesti kitas būkles.
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip pilvo ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, taikomi tik tada, kai simptomai netipiški, skausmas stiprus, įtariamas apendicitas, žarnyno uždegimas, tulžies pūslės ar kita pilvo organų liga.
Jeigu įtariamas botulizmas, nuodingų grybų vartojimas ar cheminis apsinuodijimas, diagnostika ir gydymas turi būti pradėti skubiai, dažnai ligoninėje.
Pagrindinis Apsinuodijimas maistu gydymo tikslas - atkurti skysčių ir druskų pusiausvyrą, sumažinti simptomus ir laiku atpažinti atvejus, kai reikia specifinio gydymo. Dauguma žmonių pasveiksta namuose per 24-72 valandas.
Svarbiausia yra gerti dažnai ir mažais gurkšniais. Tinka vanduo, nesaldinta arbata, sultinys, geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose yra tinkamas druskų ir gliukozės santykis. Jei vemiate, gerkite po 1-2 arbatinius šaukštelius kas kelias minutes ir kiekį didinkite palaipsniui. Vien tik saldūs gėrimai, sultys ar gazuoti gėrimai gali sustiprinti viduriavimą, todėl jų geriau vengti.
Mityba turi būti švelni. Kai pykinimas mažėja, galima valgyti ryžius, bananus, džiūvėsius, virtas bulves, avižinę košę, liesą sriubą, jogurtą be didelio cukraus kiekio. Pirmomis dienomis patartina vengti riebaus, aštraus maisto, alkoholio, gausaus kavos kiekio ir labai saldžių produktų.
Vaistai parenkami atsargiai:
- Karščiavimui ar skausmui malšinti galima vartoti paracetamolį, jei nėra kontraindikacijų.
- Pykinimą slopinančius vaistus gydytojas gali skirti, kai vėmimas trukdo gerti skysčius.
- Viduriavimą stabdantys vaistai, pavyzdžiui, loperamidas, netinka, jei yra kraujo išmatose, aukšta temperatūra ar įtariama invazinė bakterinė infekcija, nes jie gali pabloginti eigą.
- Antibiotikai reikalingi ne visada. Jie skiriami tik tada, kai tikėtina bakterinė infekcija yra sunki, kai kurioms rizikos grupėms ar nustačius konkretų sukėlėją. Savavališkas antibiotikų vartojimas gali pakenkti ir didinti atsparumą vaistams.
- Probiotikai kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti viduriavimo trukmę, tačiau jie nėra būtini visais atvejais.
Ligoninėje gali prireikti intraveninių skysčių, elektrolitų korekcijos, stebėjimo, specifinių antibiotikų, antitoksino ar kitų priemonių. Tai ypač aktualu, jei žmogus negali gerti, yra ryški dehidratacija, sutrikusi sąmonė, įtariamas botulizmas, nuodingi grybai ar sunkus bakterinis žarnyno uždegimas.
Profilaktika yra labai svarbi: plaukite rankas prieš gamindami ir valgydami, žalią mėsą laikykite atskirai nuo kitų produktų, naudokite atskiras pjaustymo lenteles, gerai termiškai apdorokite mėsą, žuvį ir kiaušinius, greitai atvėsinkite likučius, nevalgykite neaiškiai laikyto maisto ir kelionėse rinkitės saugų vandenį.
Į gydytoją verta kreiptis, jei simptomai stiprūs, užsitęsia arba priklausote rizikos grupei. Nelaukite, kol būklė taps labai sunki - dehidratacija gali vystytis greičiau, nei atrodo.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei:
- Vemiate nuolat ir negalite išlaikyti skysčių ilgiau kaip 6-8 valandas.
- Viduriuojate labai dažnai, atsiranda kraujo ar juodų išmatų.
- Temperatūra aukšta arba karščiavimas nepraeina.
- Jaučiate stiprų pilvo skausmą, pilvas kietas, skausmas didėja ar susitelkia vienoje vietoje.
- Yra ryškūs dehidratacijos požymiai: labai retas šlapinimasis, tamsus šlapimas, sausa burna, stiprus troškulys, galvos svaigimas, alpimas.
- Atsiranda sumišimas, neįprastas mieguistumas, traukuliai, regėjimo sutrikimas, sunku kalbėti, ryti ar kvėpuoti.
- Įtariate apsinuodijimą grybais, konservais, žuvimi, jūros gėrybėmis ar cheminėmis medžiagomis.
- Susirgo kūdikis, nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus arba asmuo, turintis nusilpusią imuninę sistemą.
Jei simptomai lengvi, tačiau nepraeina per 2-3 dienas, taip pat verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais užsitęsęs viduriavimas reiškia ne paprastą apsinuodijimą, o parazitinę infekciją, uždegiminę žarnyno ligą, vaistų šalutinį poveikį ar kitą būklę, kuriai reikia tikslesnio ištyrimo.
