Glioksalis

Glioksalis yra organinis junginys, susidarantis medžiagų apykaitos metu. Jo koncentracijos nustatymas kraujyje padeda įvertinti oksalato apykaitą ir diagnozuoti retas metabolines ligas. Tyrimas dažniausiai skiriamas esant įtariamai hiperoksalurijai arba inkstų funkcijos sutrikimams.

Funkcija
  • Glioksalis yra tarpinis produktas glioksilato metabolizme.
  • Dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje.
  • Gali būti toksiškas, jei kaupiasi organizme.
Kilmė
  • Susidaro mitochondrijose fermentinių reakcijų metu.
  • Patiriamas iš maisto ir organizmo endogeninių procesų.
  • Normaliai greitai paverčiamas į glikolio rūgštį arba oksalatą.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas.
  • Mėginys turi būti paimtas nevalgius, ryte.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama vengti oksalatų turinčių maisto produktų dieną prieš tyrimą.
Pirminės priežastys
  • Pirminė hiperoksalurija (I, II, III tipas) - genetinės ligos, sutrikdančios glioksilato metabolizmą.
  • Fermentų (pvz., alanino-glioksilato aminotransferazės) trūkumas.
Antrinės priežastys
  • Inkstų nepakankamumas - sumažėjusi oksalatų eliminacija.
  • Lėtinė inkstų liga ir dializė.
  • Apsinuodijimas etilenglikoliu ar kitais toksinais.
Priežastys
  • Mažas baltymų ir oksalatų suvartojimas maiste.
  • Padidėjusi glioksalato utilizacija kepenyse (retai).
  • Kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai, susiję su B6 vitamino trūkumu.
Klinikinės situacijos
  • Įtariama pirminė hiperoksalurija (pažymėti inkstų akmenys, inkstų nepakankamumas vaikystėje).
  • Neaiškios kilmės inkstų akmenligė (ypač oksalatiniai akmenys).
  • Sisteminė oksalato depozicija (kaulų, širdies pažeidimai).
  • Gydytojų specialybės: nefrologas, gydytojas genetikas, urologas.
Bendra 2-8 µmol/L
Vyrams 2-8 µmol/L
Moterims 2-8 µmol/L

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja