WPW sindromas
WPW sindromas - tai įgimtas širdies elektrinės sistemos ypatumas, dėl kurio širdyje atsiranda papildomas elektrinio impulso kelias. Daugeliui žmonių jis ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau kai kuriems gali pasireikšti staigūs, labai dažni širdies plakimo priepuoliai. Svarbiausia žinoti, kad WPW sindromas dažniausiai yra sėkmingai diagnozuojamas ir, prireikus, veiksmingai gydomas.
WPW sindromas, arba Wolffo-Parkinsono-White’o sindromas, yra širdies ritmo sutrikimas, susijęs su papildomu elektriniu laidumo keliu tarp prieširdžių ir skilvelių. Įprastai elektrinis impulsas keliauja iš prieširdžių į skilvelius per atrioventrikulinį mazgą, kuris tarsi „sulėtina“ signalą ir leidžia širdžiai susitraukti tvarkingai. Esant WPW sindromui, dalis impulso gali apeiti šį mazgą ir patekti į skilvelius per papildomą kelią, dažnai vadinamą Kento pluoštu.
Dėl to skilveliai gali būti sužadinami anksčiau nei įprasta - tai vadinama išankstiniu sužadinimu. Elektrokardiogramoje tai gali matytis kaip sutrumpėjęs PR intervalas ir vadinamoji delta banga. Pats papildomas kelias nėra „auglys“ ar širdies raumens pažeidimas - tai laidumo sistemos ypatumas, paprastai susiformavęs dar iki gimimo.
WPW sindromas gali sukelti paroksizminę supraventrikulinę tachikardiją - staiga prasidedantį ir staiga pasibaigiantį greitą širdies plakimą. Retesniais atvejais, ypač jei atsiranda prieširdžių virpėjimas, impulsai per papildomą kelią gali labai greitai pasiekti skilvelius. Tokia situacija gali būti pavojinga, todėl WPW sindromą svarbu įvertinti individualiai, net jei simptomai reti.
- Staiga prasidedantis labai dažnas širdies plakimas, kuris gali siekti 150-250 kartų per minutę.
- Plakimo, „daužymosi“, virpėjimo ar šuoliavimo jausmas krūtinėje.
- Silpnumas, nuovargis ar staigus energijos trūkumas priepuolio metu.
- Galvos svaigimas, nestabilumo jausmas.
- Dusulys ar oro trūkumo pojūtis.
- Spaudimas, diskomfortas ar nerimas krūtinėje.
- Apalpimas arba jausmas, kad tuoj nualpsite.
- Stiprus krūtinės skausmas, ypač jei jis plinta į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Labai greitas, nereguliarus širdies ritmas.
- Šaltas prakaitas, blyškumas, ryškus dusulys.
- Staigus silpnumas fizinio krūvio metu.
- Kai kuriems žmonėms WPW sindromas nustatomas atsitiktinai atlikus elektrokardiogramą.
- Simptomų nebuvimas ne visada reiškia, kad papildomas kelias visiškai nepavojingas, todėl sprendimą dėl stebėjimo ar tyrimų turėtų priimti gydytojas kardiologas.
- Vaikams ir paaugliams simptomai kartais painiojami su nerimu, panikos priepuoliais ar fizinio krūvio netoleravimu.
WPW sindromas dažniausiai yra įgimtas. Tai reiškia, kad papildomas elektrinio laidumo kelias susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu. Daugeliu atvejų aiškios priežasties, kodėl taip įvyksta, nustatyti nepavyksta. Žmogus negali „užsikrėsti“ WPW sindromu, taip pat jis neatsiranda dėl netinkamos mitybos, streso ar fizinio aktyvumo.
Kartais WPW sindromas gali būti susijęs su kitomis įgimtomis širdies ydomis, pavyzdžiui, Ebšteino anomalija. Retesniais atvejais pasitaiko šeiminis polinkis, kai panašių laidumo sutrikimų turi keli šeimos nariai. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atidesnį ištyrimą, ypač jei šeimoje buvo staigios neaiškios mirties atvejų jauname amžiuje.
Riziką, kad WPW sindromas sukels simptomus, gali didinti situacijos, kurios provokuoja širdies ritmo sutrikimus: didelis fizinis ar emocinis krūvis, miego trūkumas, karščiavimas, alkoholis, kai kurie stimuliuojantys preparatai, energetiniai gėrimai, narkotinės medžiagos. Vis dėlto daugeliui žmonių priepuoliai prasideda be aiškaus provokuojančio veiksnio.
Pagrindinis tyrimas, padedantis įtarti WPW sindromą, yra elektrokardiograma. Joje gydytojas gali matyti tipinius požymius: sutrumpėjusį PR intervalą, delta bangą ir pakitusį QRS kompleksą. Jei elektrokardiograma atliekama tuo metu, kai priepuolio nėra, pakitimai vis tiek gali būti matomi, tačiau kai kuriems žmonėms išankstinio sužadinimo požymiai būna nepastovūs.
Jeigu simptomai kartojasi, bet įprasta elektrokardiograma jų „nepagauna“, gali būti skiriamas Holterio monitoravimas - 24-48 valandų ar ilgesnis širdies ritmo registravimas. Kartais naudojami įvykių registratoriai arba nešiojami ilgalaikiai ritmo monitoriai, ypač jei priepuoliai reti.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus elektrolitams, skydliaukės funkcijai ir kitiems veiksniams įvertinti, nes kai kurios būklės gali skatinti ritmo sutrikimus. Echokardiografija padeda įvertinti širdies struktūrą, vožtuvus ir širdies raumens funkciją. Kai reikia tiksliai nustatyti papildomo kelio vietą ir riziką, atliekamas elektrofiziologinis tyrimas. Jo metu ploni kateteriai per kraujagysles įvedami į širdį ir registruojamas elektrinis aktyvumas. Dažnai to paties tyrimo metu galima atlikti ir gydomąją procedūrą - kateterinę abliaciją.
Gydymo taktika priklauso nuo simptomų, priepuolių dažnio, papildomo kelio savybių, amžiaus, gretutinių ligų ir žmogaus gyvenimo būdo. Jei WPW sindromas nustatytas atsitiktinai ir simptomų nėra, gali pakakti kardiologo stebėjimo. Vis dėlto kai kuriems žmonėms, ypač sportuojantiems didelio intensyvumo sportą ar dirbantiems didelės atsakomybės darbą, gali būti siūlomas išsamesnis rizikos įvertinimas.
Staiga prasidėjus reguliariam dažnam širdies plakimui, gydytojas gali pamokyti saugių vagalinių mėginių, pavyzdžiui, modifikuoto Valsalvos mėginio. Jie kartais padeda nutraukti supraventrikulinės tachikardijos priepuolį. Vaistai parenkami atsargiai, nes esant WPW sindromui ir prieširdžių virpėjimui kai kurie vaistai, lėtinantys laidumą per atrioventrikulinį mazgą, gali būti netinkami. Todėl savarankiškai vartoti širdies ritmą veikiančių vaistų negalima.
Veiksmingiausias ilgalaikis gydymas, kai simptomai kartojasi arba rizika laikoma didesne, yra kateterinė abliacija. Procedūros metu elektrofiziologas suranda papildomą laidumo kelią ir jį sunaikina radijo dažnio energija arba šalčiu. Daugeliu atvejų abliacija yra labai sėkminga ir leidžia visiškai pašalinti tachikardijos priežastį. Kaip ir bet kuri invazinė procedūra, ji turi rizikų, tačiau rimtos komplikacijos pasitaiko retai.
Gyvensenos korekcijos taip pat svarbios: pakankamas miegas, saikingas kofeino vartojimas, alkoholio ribojimas, energetinių gėrimų vengimas, karščiavimo gydymas, skysčių trūkumo prevencija. Jei priepuoliai susiję su fiziniu krūviu, sporto planą reikėtų aptarti su kardiologu.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jaučiate pasikartojančius staigaus širdies plakimo epizodus, ypač jei jie prasideda ir baigiasi netikėtai. Net trumpi priepuoliai nusipelno įvertinimo, jei kartu atsiranda galvos svaigimas, dusulys, krūtinės diskomfortas ar silpnumas.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei širdies plakimas labai dažnas ar nereguliarus ir nepraeina per kelias minutes, jei alpstate, jaučiate stiprų krūtinės skausmą, dusulį, šaltą prakaitą ar staigų ryškų silpnumą. Taip pat nedelskite, jei greitas širdies ritmas pasireiškia fizinio krūvio metu arba po jo, ypač vaikui ar jaunam žmogui.
Jei WPW sindromas jau diagnozuotas, svarbu turėti aiškų veiksmų planą: kada bandyti gydytojo rekomenduotus vagalinius mėginius, kada vykti į priėmimo skyrių ir kokių vaistų vengti. Pasakykite apie diagnozę odontologui, šeimos gydytojui, skubios pagalbos medikams ir prieš bet kokias procedūras, nes tai gali turėti reikšmės parenkant vaistus.
