Venų opos
Venų opos - tai lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos, dažniausiai atsirandančios blauzdų srityje dėl sutrikusios veninės kraujotakos. Jos nėra vien odos problema: dažniausiai tai ženklas, kad kojų venos nebesugeba tinkamai grąžinti kraujo į širdį. Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti skausmą, infekcijos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Venų opos - tai atviros odos žaizdos, kurios susiformuoja dėl ilgalaikio veninio nepakankamumo. Dažniausiai jos atsiranda apatinėje blauzdos dalyje, ypač ties vidine kulkšnimi, kur veninis spaudimas būna didžiausias.
Sveikose kojų venose kraujas kyla aukštyn širdies link, o venų vožtuvai neleidžia jam tekėti atgal. Kai vožtuvai nusilpsta arba venos būna pažeistos po trombozės, kraujas užsistovi kojose. Dėl to didėja spaudimas venose, skystis prasiskverbia į audinius, atsiranda tinimas, odos uždegimas, pigmentacija ir galiausiai gali atsiverti žaizda.
Venų opos paprastai vystosi lėtai. Iš pradžių oda tampa sausa, niežtinti, rusvos spalvos, gali sukietėti. Vėliau net nedidelis įbrėžimas ar odos įtrūkimas gali virsti ilgai negyjančia opa. Negydomos venų opos linkusios kartotis, todėl svarbu gydyti ne tik pačią žaizdą, bet ir pagrindinę priežastį - sutrikusią veninę kraujotaką.
- Kojų sunkumas, maudimas ar nuovargis, ypač dienos pabaigoje.
- Blauzdų ir kulkšnių tinimas, kuris sumažėja pakėlus kojas.
- Išsiplėtusios paviršinės venos arba venų mazgai.
- Odos niežėjimas, sausumas, pleiskanojimas.
- Rusvos ar rausvos odos dėmės blauzdų srityje.
- Atvira, drėgna, lėtai gyjanti žaizda blauzdoje, dažniausiai prie kulkšnies.
- Žaizdos kraštai gali būti nelygūs, oda aplink - paraudusi, sukietėjusi ar patamsėjusi.
- Skausmas gali būti nestiprus arba vidutinis, dažnai sustiprėja stovint.
- Iš žaizdos gali skirtis skaidrus, gelsvas ar nemalonaus kvapo sekretas.
- Oda aplink opą gali būti jautri, šilta, patinusi.
- Bakterinė infekcija, pasireiškianti stiprėjančiu skausmu, paraudimu, pūliavimu.
- Celiulitas - plintantis odos ir poodžio uždegimas.
- Dažnas opų atsinaujinimas, jei nevaldoma veninė kraujotaka.
- Retais atvejais - gilesnių audinių pažeidimas.
Pagrindinė venų opų priežastis yra lėtinis veninis nepakankamumas. Jis atsiranda, kai kojų venų vožtuvai nebeužsidaro sandariai ir kraujas ima tekėti atgal arba užsistovi blauzdose. Ilgainiui padidėjęs spaudimas pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, audiniai gauna mažiau deguonies, oda tampa pažeidžiama.
Venų opų riziką didina:
- buvusi giliųjų venų trombozė;
- venų varikozė;
- vyresnis amžius;
- antsvoris ar nutukimas;
- ilgas stovimas arba sėdimas darbas;
- mažas fizinis aktyvumas;
- nėštumai, ypač pakartotiniai;
- šeiminis polinkis į venų ligas;
- kojų traumos ar ankstesnės operacijos;
- rūkymas, cukrinis diabetas, širdies ar inkstų ligos, kurios gali bloginti audinių gijimą.
Svarbu žinoti, kad ne kiekviena blauzdos žaizda yra veninė opa. Panašiai gali atrodyti arterinės opos, diabetinės pėdos žaizdos ar odos navikai, todėl užsitęsusias opas turi įvertinti gydytojas.
Venų opos diagnozuojamos įvertinus žaizdos išvaizdą, jos vietą, ligos istoriją ir kojų kraujotaką. Gydytojas apžiūri opą, odą aplink ją, patinimą, venų išsiplėtimą, įvertina pulsus pėdose.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Doplerio ultragarsinis tyrimas - padeda įvertinti venų vožtuvų veiklą, kraujo tekėjimo kryptį ir nustatyti venų refliuksą.
- Kulkšnies ir žasto spaudimo indeksas - naudojamas patikrinti, ar nėra reikšmingo arterinės kraujotakos sutrikimo. Tai ypač svarbu prieš skiriant kompresinį gydymą.
- Kraujo tyrimai - gali būti atliekami įvertinti uždegimą, cukraus kiekį kraujyje, mažakraujystę ar kitas gijimą lėtinančias būkles.
- Žaizdos pasėlis - paprastai reikalingas tada, kai įtariama infekcija, o ne kiekvienai opai.
- Biopsija - svarstoma, jei opa negyja nepaisant tinkamo gydymo, atrodo neįprastai arba įtariama kita liga.
Tiksli diagnostika svarbi todėl, kad venų opų gydymo pagrindas yra kompresija, tačiau ji turi būti taikoma atsargiai, jei kartu yra arterijų liga.
Venų opų gydymas paprastai yra kompleksinis ir reikalauja kantrybės. Tikslas - sudaryti sąlygas žaizdai gyti, sumažinti veninį spaudimą ir užkirsti kelią atkryčiams.
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Kompresinė terapija. Tai svarbiausia venų opų gydymo dalis. Naudojami kompresiniai tvarsčiai arba medicininės kompresinės kojinės, kurios padeda kraujui tekėti širdies link ir mažina tinimą.
- Žaizdos priežiūra. Opa valoma, parenkami tinkami tvarsčiai, kurie palaiko drėgną gijimo aplinką, sugeria sekretą ir saugo nuo infekcijos.
- Infekcijos gydymas. Antibiotikai skiriami tik tada, kai yra aiški infekcija, pavyzdžiui, plintantis paraudimas, karščiavimas, pūliavimas ar stiprėjantis skausmas.
- Kojų pakėlimas. Kelis kartus per dieną pakėlus kojas aukščiau širdies lygio, mažėja tinimas ir veninis spaudimas.
- Judėjimas. Vaikščiojimas ir blauzdų raumenų aktyvinimas gerina veninę kraujotaką.
- Venų gydymo procedūros. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma endoveninė lazerinė ar radiodažninė abliacija, skleroterapija, chirurginis venų gydymas.
- Gretutinių ligų kontrolė. Svarbu gydyti cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą, mažinti svorį, mesti rūkyti.
Net ir užgijus opai, dažnai rekomenduojama toliau dėvėti kompresines kojines, nes venų opos linkusios atsinaujinti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei blauzdos ar kulkšnies srityje atsirado žaizda, kuri negyja ilgiau nei 2 savaites, ypač jei kartu vargina kojų tinimas, venų varikozė ar odos patamsėjimas.
Skubiau kreipkitės, jei:
- opa greitai didėja;
- stiprėja skausmas;
- oda aplink žaizdą parausta, tampa karšta, patinsta;
- atsiranda pūlių ar nemalonus kvapas;
- pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis;
- pėda tampa šalta, pamėlsta ar labai išbąla;
- sergate cukriniu diabetu ar turite sutrikusią kraujotaką.
Ankstyvas gydymas dažnai leidžia išvengti ilgų mėnesių žaizdos priežiūros ir sumažina komplikacijų riziką.
