Vazomotorinis rinitas
Vazomotorinis rinitas - tai nealerginis nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jos jautrumas, kai nosis reaguoja į dirgiklius, kurie daugeliui žmonių nesukelia jokių simptomų. Dažniausiai vargina užgulusi nosis, vandeninga sloga, čiaudulys ar spaudimo pojūtis nosyje, tačiau alergijos tyrimai paprastai būna neigiami. Nors ši būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali smarkiai trikdyti miegą, darbą, fizinį aktyvumą ir kasdienę savijautą.
Vazomotorinis rinitas yra viena iš nealerginio rinito formų. Jo esmė - nosies gleivinės kraujagyslių ir nervinės reguliacijos disbalansas. Nosies gleivinėje yra daug smulkių kraujagyslių, liaukų ir nervinių galūnėlių. Įprastai jos padeda sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti įkvepiamą orą. Sergant vazomotoriniu rinitu, ši sistema tampa pernelyg jautri: kraujagyslės greitai išsiplečia, gleivinė paburksta, liaukos ima gaminti daugiau sekreto.
Skirtingai nei alerginis rinitas, Vazomotorinis rinitas nėra sukeltas specifinio alergeno, pavyzdžiui, žiedadulkių, dulkių erkučių ar gyvūnų pleiskanų. Imuninė sistema čia neatlieka pagrindinio vaidmens, todėl dažnai nebūna akių niežėjimo, aiškaus sezoniškumo ar teigiamų alergijos mėginių.
Dažniausiai pažeidžiama nosies gleivinė ir nosies kriauklės - tai anatominės struktūros nosies ertmėje, reguliuojančios oro tėkmę. Kai jos paburksta, žmogus jaučia nosies užgulimą, kuris gali keistis: vieną kartą labiau užgulta viena šnervė, kitą kartą - kita. Dalis žmonių skundžiasi, kad simptomai ypač sustiprėja atsigulus, išėjus į šaltą orą, įėjus į šiltą patalpą, įkvėpus aštraus kvapo ar pavartojus alkoholio.
Vazomotorinis rinitas gali būti lėtinis, pasikartojantis ir ilgai varginantis. Vis dėlto tinkamai nustačius dirgiklius, parinkus gydymą ir prižiūrint nosies gleivinę, simptomus dažniausiai galima gerai kontroliuoti.
- Nosies užgulimas, dažnai kintantis - tai viena, tai kita šnervė užsikemša labiau.
- Vandeninga, skaidri sloga, ypač išėjus į šaltį, valgant karštą ar aštrų maistą, užuodus stiprų kvapą.
- Čiaudulys, kuris gali pasireikšti priepuoliais, bet dažniausiai be ryškaus akių niežėjimo.
- Sekreto tekėjimas į nosiaryklę, dėl kurio gali būti krenkštimas, kosčiojimas ar gerklės dirginimas.
- Spaudimo, pilnumo ar paburkimo pojūtis nosyje.
- Pablogėjimas įkvėpus tabako dūmų, kvepalų, buitinės chemijos, dažų ar degalų kvapo.
- Sloga ir nosies užgulimas pasikeitus temperatūrai ar oro drėgmei.
- Simptomų paūmėjimas valgant aštrų maistą, geriant alkoholį ar karštus gėrimus.
- Nemalonūs pojūčiai kondicionuojamose, sausose ar dulkėtose patalpose.
- Dažniausiai nėra aiškios sąsajos su žiedadulkių sezonu ar konkrečiu alergenu.
- Alergijos tyrimai paprastai būna neigiami.
- Akių niežėjimas, ašarojimas ir gomurio niežulys būna retesni arba silpnesni.
- Nosies užgulimas ir vandeninga sloga dažnai labiau susiję su kvapais, temperatūros pokyčiais ar maistu.
Tiksli priežastis ne visada aiški. Manoma, kad svarbiausias vaidmuo tenka autonominės nervų sistemos reguliacijos sutrikimui nosies gleivinėje. Kitaip tariant, nosies kraujagyslės ir liaukos pernelyg aktyviai reaguoja į įprastus dirgiklius. Dėl to gleivinė paburksta, padidėja sekreto gamyba, atsiranda nosies užgulimas ir sloga.
Vazomotorinis rinitas gali būti susijęs su keliais veiksniais:
• Aplinkos dirgikliai. Tabako dūmai, stiprūs kvapai, kvepalai, aerozoliai, buitinė chemija, oro tarša ir dulkės gali išprovokuoti simptomus.
• Temperatūros ir drėgmės pokyčiai. Šaltas oras, staigus perėjimas iš šalčio į šilumą, sausas patalpų oras ar kondicionieriai dažnai pablogina savijautą.
• Maistas ir gėrimai. Aštrus maistas, karšti patiekalai, alkoholis, ypač raudonasis vynas ar alus, kai kuriems žmonėms sukelia vandeningą slogą.
• Hormoniniai pokyčiai. Simptomai gali sustiprėti nėštumo metu, vartojant hormoninius vaistus, esant skydliaukės veiklos sutrikimams.
• Vaistai. Nosies gleivinę gali veikti kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, hormoniniai preparatai. Ypač svarbus veiksnys - per ilgas nosies gleivinę sutraukiančių lašų ar purškalų vartojimas. Juos naudojant ilgiau nei kelias dienas gali išsivystyti medikamentinis rinitas, kuris labai primena ar sustiprina vazomotorinį rinitą.
• Amžius ir individualus jautrumas. Vazomotorinis rinitas dažniau nustatomas suaugusiesiems, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms. Kai kurių žmonių nosies gleivinė iš prigimties jautresnė dirgikliams.
• Gretutinės būklės. Nosies pertvaros iškrypimas, lėtinis sinusitas, gastroezofaginio refliukso liga, astma ar miego sutrikimai gali sustiprinti nosies simptomus arba apsunkinti gydymą.
Vazomotorinis rinitas nustatomas įvertinus simptomus, apžiūros duomenis ir atmetus kitas dažnas priežastis - alerginį rinitą, infekciją, sinusitą, nosies polipus ar vaistų sukeltą rinitą. Gydytojui labai svarbu išgirsti, kada simptomai prasideda, kas juos sustiprina, kiek laiko jie tęsiasi, kokius nosies purškalus ar kitus vaistus žmogus vartoja.
Dažniausiai atliekami tyrimai ir vertinimai:
• Nosies apžiūra. Gydytojas įvertina gleivinės paburkimą, sekreto pobūdį, nosies pertvarą, kriaukles, galimus polipus ar kitus anatominius pakitimus.
• Nosies endoskopija. Tai tyrimas plonu optiniu instrumentu, leidžiantis detaliau apžiūrėti nosies ertmę ir nosiaryklę. Jis ypač naudingas, jei simptomai ilgalaikiai, vienpusiai ar yra įtarimas dėl polipų, sinusito, navikinių pakitimų.
• Alergijos tyrimai. Gali būti atliekami odos dūrio mėginiai arba kraujo tyrimai specifiniams imunoglobulinams E nustatyti. Jei tyrimai neigiami, o simptomai labiau susiję su kvapais, temperatūros pokyčiais ar maistu, labiau tikėtinas Vazomotorinis rinitas.
• Kraujo tyrimai. Jie nėra būtini kiekvienam pacientui, bet gali padėti, jei įtariama infekcija, uždegimas, skydliaukės sutrikimas ar kita bendra organizmo būklė.
• Kompiuterinė tomografija. Sinusų kompiuterinė tomografija atliekama ne visada. Ji reikalinga, jei įtariamas lėtinis sinusitas, nosies polipai, komplikacijos ar planuojamas chirurginis gydymas.
Diagnozė dažnai būna klinikinė - tai reiškia, kad ji nustatoma remiantis būdingu simptomų deriniu ir kitų ligų atmetimu.
Gydymo tikslas - sumažinti nosies gleivinės jautrumą, palengvinti kvėpavimą per nosį ir kontroliuoti slogą. Vieno universalaus vaisto nėra, todėl gydymas dažnai parenkamas individualiai pagal tai, kas labiausiai vargina: nosies užgulimas, vandeninga sloga, čiaudulys ar sekreto tekėjimas į gerklę.
Svarbiausios gydymo kryptys:
• Dirgiklių vengimas. Jei aiškiai pastebite, kad simptomus sukelia kvepalai, dūmai, alkoholis, aštrus maistas ar šaltas oras, verta kiek įmanoma mažinti kontaktą. Šaltu oru gali padėti šalikas ar kaukė, dengianti nosį, o namuose - tinkama oro drėgmė.
• Nosies plovimas druskos tirpalu. Izotoniniai ar hipertoniniai jūros vandens purškalai, nosies plovimo sistemos padeda pašalinti dirgiklius, praskiesti sekretą ir sumažinti gleivinės sudirginimą. Tai saugi priemonė, tinkama ilgalaikei priežiūrai.
• Vietiniai nosies purškalai. Gydytojas gali skirti intranazalinių kortikosteroidų, ypač jei yra gleivinės paburkimas ar kartu įtariamas uždegiminis komponentas. Jie veikia ne iš karto - dažniausiai reikia kelių dienų ar savaičių reguliaraus vartojimo.
• Antihistamininiai nosies purškalai. Nors Vazomotorinis rinitas nėra alergija, kai kurie vietiniai antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, azelastinas, gali sumažinti čiaudulį, slogą ir nosies dirginimą.
• Ipratropio bromidas. Šis nosies purškalas ypač naudingas, kai pagrindinis simptomas yra gausi vandeninga sloga, pavyzdžiui, valgant ar išėjus į šaltą orą.
• Gleivinę sutraukiantys purškalai. Jie gali greitai atkimšti nosį, bet turi būti vartojami labai trumpai - paprastai ne ilgiau kaip 3-5 dienas. Ilgesnis vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo purškalo ir dar didesnį nosies užgulimą.
• Gretutinių ligų gydymas. Jei simptomus stiprina refliuksas, sinusitas, nosies pertvaros iškrypimas ar miego apnėja, būtina spręsti ir šias problemas.
• Chirurginis gydymas. Jis svarstomas tik tada, kai vaistai ir priežiūros priemonės nepadeda, o yra ryškus nosies kriauklių padidėjimas, pertvaros iškrypimas ar kiti anatominiai trukdžiai. Gali būti atliekama nosies kriauklių mažinimo procedūra, pertvaros korekcija ar kitos ausų, nosies ir gerklės gydytojo parinktos intervencijos.
Svarbu nevartoti nosies lašų „savo nuožiūra“ ilgą laiką. Jei be jų nebegalite kvėpuoti, verta kreiptis į gydytoją - tokia situacija gydoma, tačiau dažnai reikia plano ir kantrybės.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nosies užgulimas ar sloga tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, dažnai kartojasi arba trukdo miegui, darbui, sportui ir kasdieniam gyvenimui. Taip pat pasitarkite, jei nuolat vartojate nosies gleivinę sutraukiančius purškalus ar lašus - gali būti išsivystęs medikamentinis rinitas.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• vienpusis, vis stiprėjantis nosies užgulimas;
• kraujavimas iš nosies be aiškios priežasties arba kraujingos išskyros;
• stiprus veido, kaktos ar dantų srities skausmas;
• karščiavimas, pūlingos gelsvai žalios išskyros, blogėjanti bendra savijauta;
• staigus uoslės praradimas ar ryškus jos pablogėjimas;
• švokštimas, dusulys, astmos paūmėjimas;
• skaidrus vandeningas skystis iš vienos šnervės po galvos traumos;
• nosies simptomai kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu, guzu kakle ar stipriu nuovargiu.
Vazomotorinis rinitas dažniausiai nėra pavojinga liga, tačiau ilgai negydomas gali labai varginti. Tinkamai parinktas gydymas paprastai leidžia sumažinti simptomus ir susigrąžinti normalų kvėpavimą per nosį.
