Ūminis tiroiditas
Ūminis tiroiditas - tai staiga prasidėjęs skydliaukės uždegimas, dažniausiai susijęs su bakterine infekcija. Nors ši liga reta, ji svarbi dėl galimų komplikacijų: pūlinio susidarymo, infekcijos plitimo į kaklo audinius ar kvėpavimo takų spaudimo. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas Ūminis tiroiditas dažniausiai pasveiksta be ilgalaikių pasekmių.
Ūminis tiroiditas yra ūmus skydliaukės audinio uždegimas. Skydliaukė - tai kaklo priekyje esanti liauka, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį ir daugelį kitų organizmo funkcijų.
Dažniausiai Ūminis tiroiditas būna pūlinis, tai reiškia, kad uždegimą sukelia bakterijos, o liaukoje gali formuotis pūlių sankaupa - abscesas. Skydliaukė paprastai yra gana atspari infekcijoms, nes turi gausią kraujotaką, kapsulę, jodo turintį audinį ir gerą limfos nutekėjimą. Todėl infekcija joje išsivysto retai. Kai ji vis dėlto atsiranda, gydytojai visada ieško priežasties: infekcijos židinio kitur organizme, imuniteto susilpnėjimo ar anatominio kaklo ypatumo, pavyzdžiui, įgimtos fistulės.
Uždegimas dažniausiai pažeidžia vieną skydliaukės skiltį. Žmogus gali jausti stiprų kaklo skausmą, skausmingą patinimą, karščiavimą, bendrą silpnumą. Kartais skausmas plinta į žandikaulį, ausį ar krūtinės viršų. Jei uždegimas didėja ir susidaro pūlinys, patinimas gali spausti trachėją ar stemplę, todėl tampa sunkiau ryti ar kvėpuoti.
Skydliaukės hormonų veikla sergant Ūminis tiroiditas gali išlikti normali, tačiau kai kuriems pacientams laikinai atsiranda per didelio hormonų kiekio kraujyje požymių, nes uždegimo pažeistos ląstelės išleidžia sukauptus hormonus. Rečiau po uždegimo gali pasireikšti laikinas skydliaukės funkcijos susilpnėjimas.
- Staiga atsiradęs skausmas kaklo priekyje, dažniausiai vienoje pusėje.
- Skausmingas, jautrus ar paraudęs patinimas skydliaukės srityje.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras negalavimas.
- Skausmas ryjant, kalbant ar sukant galvą.
- Skausmo plitimas į ausį, apatinį žandikaulį ar kaklo šoną.
- Padidėję kaklo limfmazgiai.
- Padažnėjęs širdies plakimas, vidinis nerimas, prakaitavimas - jei į kraują laikinai patenka daugiau skydliaukės hormonų.
- Drebulys, šilumos netoleravimas, svorio kritimas, nors apetitas gali būti normalus.
- Nuovargis, mieguistumas, šalčio pojūtis ar svorio didėjimas - jei po uždegimo skydliaukės veikla laikinai susilpnėja.
- Daugeliui pacientų hormonų tyrimai išlieka normalūs, todėl simptomai ne visada susiję su hormonų pertekliumi ar trūkumu.
- Sparčiai didėjantis kaklo patinimas.
- Sunku nuryti maistą, seiles ar skysčius.
- Užkimimas, balso pakitimas.
- Dusulys, švokštimas, spaudimo jausmas kakle.
- Labai aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, sumišimas ar kraujospūdžio kritimas - tai gali rodyti išplitusią infekciją.
Dažniausia priežastis - bakterinė infekcija. Ją gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus, Streptococcus rūšys, rečiau gramneigiamos bakterijos ar anaerobai. Infekcija į skydliaukę gali patekti keliais būdais: per kraują iš kito infekcijos židinio, iš netoliese esančių audinių, po kaklo traumos, procedūrų ar operacijų.
Vaikams ir jauniems žmonėms svarbi priežastis gali būti įgimta kaklo struktūros anomalija, dažniausiai kriaušinės kišenės fistulė. Tai siauras kanalas, per kurį bakterijos iš ryklės gali pasiekti skydliaukę. Tokiais atvejais Ūminis tiroiditas linkęs kartotis, ypač kairėje skydliaukės pusėje.
Riziką didina susilpnėjusi imuninė sistema. Tai gali būti susiję su cukriniu diabetu, ŽIV infekcija, onkologinėmis ligomis, gydymu chemoterapija, ilgalaikiu gliukokortikoidų ar kitų imunitetą slopinančių vaistų vartojimu. Didesnė rizika taip pat gali būti žmonėms, kuriems neseniai buvo atlikta skydliaukės punkcija, kaklo operacija, spindulinis gydymas ar patirta kaklo trauma.
Kartais Ūminis tiroiditas išsivysto po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tonzilito, dantų ar burnos ertmės infekcijų. Vis dėlto daugeliu atvejų gydytojui svarbu atskirti šią ligą nuo kitų skydliaukės uždegimų, ypač po virusinės infekcijos pasitaikančio poūmio tiroidito, kuris gydomas kitaip ir dažniausiai nėra pūlinis.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar buvo karščiavimas, nesena infekcija, kaklo trauma, skydliaukės procedūros, imunitetą silpninančios ligos. Apžiūrint vertinama, ar yra skausmingas skydliaukės padidėjimas, paraudimas, patinimas, limfmazgių padidėjimas, ar nėra kvėpavimo ar rijimo sutrikimų.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį leukocitų kiekį, o C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis dažnai būna padidėję dėl uždegimo. Skydliaukės funkcijai įvertinti tiriami TSH, laisvasis T4 ir, prireikus, laisvasis T3. Kartais papildomai tikrinami skydliaukės antikūnai, jei reikia atskirti autoimuninį tiroiditą ar Greivso ligą.
Labai svarbus tyrimas - skydliaukės ultragarsas. Jis padeda pamatyti, ar skydliaukėje yra uždegiminis židinys, skysčio sankaupa, pūlinys, mazgas ar aplinkinių audinių pakitimai. Jei įtariamas abscesas, atliekama plonos adatos aspiracinė punkcija: adata paimamas skystis ar pūliai, kurie siunčiami mikroskopiniam ir bakteriologiniam tyrimui. Pasėlis padeda nustatyti sukėlėją ir parinkti tinkamiausią antibiotiką.
Jei būklė sunki, karščiuojama ar įtariamas infekcijos išplitimas, gali būti imami kraujo pasėliai. Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija atliekama tada, kai reikia įvertinti gilesnius kaklo audinius, pūlinio dydį, kvėpavimo takų spaudimą ar infekcijos plitimą į tarpuplautį. Jei pacientas skundžiasi užkimimu, gali prireikti ausų, nosies ir gerklės gydytojo apžiūros bei balso klosčių įvertinimo.
Ūminis tiroiditas gydomas aktyviai, nes bakterinė infekcija skydliaukėje gali progresuoti greitai. Gydymo planas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus, imuninės būklės, tyrimų rezultatų ir to, ar susiformavo pūlinys.
Pagrindinis gydymas - antibiotikai. Iš pradžių dažnai skiriami plataus veikimo antibiotikai, veikiantys dažniausius sukėlėjus. Jei būklė sunki, pacientas karščiuoja, yra ryškus patinimas ar imuniteto nusilpimas, antibiotikai gali būti leidžiami į veną ligoninėje. Gavus pasėlio atsakymą, gydymas tikslinamas pagal bakterijų jautrumą.
Skausmui ir karščiavimui mažinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba paracetamolis, jei jie pacientui tinka. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ilsėtis, vengti kaklą spaudžiančių drabužių. Jei ryti sunku, laikinai gali padėti minkštas, lengvai nuryjamas maistas.
Jei ultragarsu ar kompiuterine tomografija nustatomas pūlinys, vien antibiotikų dažnai nepakanka. Tokiu atveju pūliai pašalinami adata, drenuojami arba, esant didesniam abscesui, atliekama chirurginė procedūra. Drenažas sumažina spaudimą, skausmą ir padeda antibiotikams veikti veiksmingiau.
Jei atsiranda laikini skydliaukės hormonų pertekliaus simptomai, kartais skiriami beta adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, širdies plakimui ar drebuliui mažinti. Vaistai, slopinantys hormonų gamybą, dažniausiai nėra reikalingi, nes hormonų perteklius paprastai atsiranda ne dėl padidėjusios gamybos, o dėl uždegimo pažeistų ląstelių. Jei po ligos išsivysto hipotirozė, gydytojas gali laikinai arba ilgiau skirti levotiroksiną.
Pasikartojančio Ūminis tiroiditas atvejais, ypač vaikams, būtina ieškoti įgimtos fistulės. Ją nustačius, gali būti rekomenduojamas planinis chirurginis ar endoskopinis gydymas, kad infekcija nebesikartotų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis tą pačią dieną, jei staiga atsirado skausmingas patinimas kaklo priekyje, ypač jei kartu pakilo temperatūra, jaučiate šaltkrėtį ar stiprų silpnumą. Skydliaukės srities skausmas nėra simptomas, kurį verta ilgai stebėti namuose, nes pūlinis uždegimas gali progresuoti.
Skubios pagalbos reikia, jei sunku kvėpuoti, ryti seiles, atsirado dusulys, švokštimas, greitai didėja kaklo patinimas, pakito balsas ar atsirado stiprus kaklo sustingimas. Taip pat nedelskite, jei karščiavimas labai aukštas, žmogus tampa mieguistas, sumišęs, alpsta, krenta kraujospūdis - tai gali būti sunkios infekcijos požymiai.
Greitesnės konsultacijos reikia ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs, kurie serga cukriniu diabetu, vartoja imunitetą slopinančius vaistus, neseniai patyrė kaklo traumą, turėjo skydliaukės punkciją ar operaciją. Jei Ūminis tiroiditas kartojasi, ypač vaikui ar jaunam žmogui, būtina išsamesnė endokrinologo ir ausų, nosies bei gerklės gydytojo apžiūra.
