Trikuspidinio vožtuvo regurgitacija
Trikuspidinio vožtuvo regurgitacija - tai būklė, kai dešinėje širdies pusėje esantis vožtuvas sandariai neužsidaro ir dalis kraujo grįžta atgal. Nedidelis nesandarumas dažnai ilgai nejaučiamas, tačiau ryškesnė regurgitacija gali sukelti kojų tinimą, dusulį, kepenų padidėjimą ir širdies nepakankamumą. Laiku nustatyta priežastis padeda parinkti gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Trikuspidinis vožtuvas yra tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio. Įprastai jis atsiveria, kai kraujas teka iš prieširdžio į skilvelį, ir užsidaro, kai skilvelis susitraukia bei išstumia kraują į plaučių arteriją. Esant trikuspidinio vožtuvo regurgitacijai, vožtuvo burės neužsidaro pakankamai sandariai, todėl dalis kraujo susitraukimo metu grįžta į dešinįjį prieširdį.
Dėl šio grįžtamojo srauto dešinė širdies pusė gauna per didelį krūvį. Ilgainiui gali plėstis dešinysis prieširdis ir dešinysis skilvelis, didėti spaudimas venose, atsirasti skysčių kaupimasis organizme. Labiausiai nukenčia ne tik širdis, bet ir kepenys, pilvo ertmė, kojos, inkstų kraujotaka.
Trikuspidinio vožtuvo regurgitacija gali būti lengva, vidutinė arba sunki. Lengva forma dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant širdies echoskopiją ir ne visada reiškia pavojingą ligą. Sunki forma reikalauja atidesnio stebėjimo, tikslios priežasties paieškos ir kartais intervencinio ar chirurginio gydymo.
- Greitesnis nuovargis, mažesnis fizinio krūvio toleravimas.
- Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas, ypač vakare.
- Pilvo pūtimas, sunkumo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku.
- Padidėjusios kaklo venos arba matomas jų pulsavimas.
- Širdies plakimo permušimai, nereguliarus ritmas.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba gulint, ypač jei kartu yra kitos širdies ligos.
- Skysčių kaupimasis pilve, vadinamas ascitu.
- Kepenų padidėjimas, jautrumas ar skausmingumas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.
- Svorio didėjimas dėl skysčių, o ne dėl riebalinio audinio.
- Bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, kartais pykinimas.
- Simptomai gali vystytis lėtai, todėl žmogus prie jų prisitaiko ir ilgai jų neįvertina.
- Lengva trikuspidinio vožtuvo regurgitacija gali nesukelti jokių nusiskundimų.
- Staigus tinimų, dusulio ar širdies ritmo sutrikimų sustiprėjimas turėtų būti įvertintas gydytojo.
Dažniausiai trikuspidinio vožtuvo regurgitacija būna antrinė, arba funkcinė. Tai reiškia, kad pats vožtuvas iš pradžių gali būti nepažeistas, tačiau dėl dešiniojo skilvelio ar vožtuvo žiedo išsiplėtimo burės nebesusiglaudžia. Taip nutinka sergant plautine hipertenzija, kairiosios širdies pusės ligomis, mitralinio vožtuvo ydomis, ilgalaikiu širdies nepakankamumu.
Kita svarbi priežastis - prieširdžių virpėjimas. Kai dešinysis prieširdis ilgainiui padidėja, keičiasi ir vožtuvo sandarumas. Trikuspidinio vožtuvo regurgitacija taip pat gali atsirasti dėl infekcinio endokardito, ypač žmonėms, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus arba turintiems intraveninius kateterius.
Rečiau pasitaiko pirminis vožtuvo pažeidimas: reumatinė širdies liga, įgimtos ydos, pavyzdžiui, Ebšteino anomalija, karcinoidinis sindromas, krūtinės trauma, spindulinio gydymo pasekmės. Kartais vožtuvą gali mechaniškai trikdyti per jį einantis širdies stimuliatoriaus ar defibriliatoriaus elektrodas.
Riziką didina vyresnis amžius, ilgalaikė arterinė hipertenzija, lėtinės plaučių ligos, buvusios širdies operacijos, širdies ritmo sutrikimai ir kitos vožtuvų ligos.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, apžiūri kojas, kaklo venas, pilvą, paklauso širdies. Kartais girdimas būdingas ūžesys, tačiau vien pagal klausymą ligos sunkumo tiksliai nustatyti negalima.
Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija. Ji parodo vožtuvo sandarumo laipsnį, kraujo grįžimo kryptį ir kiekį, dešiniojo skilvelio dydį bei funkciją, spaudimo plaučių arterijoje požymius. Prireikus atliekama perstemplinė širdies echoskopija, kuri leidžia detaliau apžiūrėti vožtuvą.
Papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, kraujo tyrimai, įskaitant inkstų, kepenų funkcijos rodiklius ir natriuretinius peptidus. Širdies magnetinio rezonanso tyrimas padeda tiksliai įvertinti dešiniojo skilvelio tūrį ir funkciją. Kompiuterinė tomografija naudinga planuojant intervencijas arba vertinant plaučių kraujagysles. Jei įtariama plautinė hipertenzija, kartais reikalingas dešiniosios širdies kateterizavimas.
Gydymas priklauso nuo regurgitacijos sunkumo, simptomų ir priežasties. Lengva trikuspidinio vožtuvo regurgitacija dažnai tik stebima: reguliariai atliekama širdies echoskopija, gydomos gretutinės ligos, koreguojamas kraujospūdis ir širdies ritmas.
Jei kaupiasi skysčiai, dažniausiai skiriami diuretikai. Jie padeda sumažinti kojų tinimą, pilvo pūtimą ir veninę perkrovą. Taip pat svarbu gydyti širdies nepakankamumą, prieširdžių virpėjimą, plautinę hipertenziją, kairiosios širdies vožtuvų ligas. Kai kuriais atvejais reikalingi ritmo kontrolės vaistai, antikoaguliantai ar kiti individualiai parenkami preparatai.
Sunkiais atvejais svarstomas vožtuvo taisymas arba pakeitimas. Dažniausiai siekiama vožtuvą rekonstruoti, nes savas vožtuvas, jei įmanoma, yra geriausias pasirinkimas. Operacija gali būti atliekama kartu su kitų širdies vožtuvų operacijomis. Vis plačiau taikomos ir kateterinės procedūros, kai vožtuvo nesandarumas mažinamas per kraujagysles, neatveriant krūtinės ląstos.
Gyvensena taip pat svarbi: rekomenduojama riboti druskos kiekį, stebėti kūno svorį, nevartoti alkoholio pertekliaus, mesti rūkyti, judėti pagal gydytojo rekomendacijas ir nepraleisti paskirtų vaistų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda ar stiprėja kojų tinimas, neįprastas nuovargis, dusulys, pilvo didėjimas, širdies permušimai ar sumažėja fizinio krūvio toleravimas. Ypač svarbu pasitikrinti, jei jau sergate širdies nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu, plautine hipertenzija ar turite širdies stimuliatorių.
Skubios pagalbos reikia, jei dusulys atsiranda ramybėje, stipriai spaudžia ar skauda krūtinę, alpstate, staiga labai padažnėja širdies ritmas, pamėlsta lūpos, greitai didėja tinimai arba per kelias dienas ryškiai padidėja kūno svoris dėl skysčių. Tokie požymiai gali rodyti ūmų širdies būklės pablogėjimą.
