Trichuriozė
Trichuriozė - tai parazitinė žarnyno infekcija, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Trichuris trichiura. Nors ji dažniausiai pasitaiko šiltame klimate, su ja galima susidurti ir keliaujant ar gyvenant prastomis higienos sąlygomis. Laiku diagnozavus ir gydant, liga yra visiškai išgydoma be ilgalaikių pasekmių.
Trichuriozė, dar vadinama rimbų infekcija, yra storosios žarnos parazitozė. Suaugusios kirmėlės įsikuria storosios žarnos gleivinėje, kur maitinasi audinių skysčiais ir krauju. Jų kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką, o užsikrėtęs naujas šeimininkas juos praryja per nešvarias rankas, maistą ar vandenį. Infekcijos intensyvumas gali būti įvairus - nuo simptomų nesukeliančių iki sunkių uždegimų ir anemijos.
- Dažniausiai simptomų nėra
- Kartais nežymus pilvo skausmas ar diskomfortas
- Lėtinis viduriavimas, kartais su krauju
- Tenezmai (skausmingi, nerezultatyvūs norai tuštintis)
- Pilvo pūtimas ir mėšlungis
- Geležies stokos anemija dėl lėtinio kraujavimo
- Vaikams sulėtėjęs augimas ir svorio kritimas
- Rektalinis prolapsas (tiesiosios žarnos iškritimas) sunkiais atvejais
Užsikrečiama prarijus subrendusių kirmėlių kiaušinėlių, kurie patenka ant rankų, maisto ar gėrimų per užterštą dirvą ar vandenį. Rizikos veiksniai: gyvenimas ar kelionės į šiltus, prastos sanitarijos regionus; nesilaikoma rankų higienos po kontakto su žeme; naudojamas žmogaus išmatomis tręštas dirvožemis; vaikų žaidimai smėlio dėžėse, kuriose gali būti užterštos medžiagos. Infekcijos pavojus didesnis ten, kur trūksta švaraus vandens ir tualetų.
Gydytojas įtaria trichuriozę remdamasis simptomais ir epidemiologine anamneze. Patvirtinti diagnozę padeda išmatų tyrimas mikroskopu, ieškant būdingų citrinų pavidalo kiaušinėlių. Kartais prireikia pakartotinių tyrimų, nes kiaušinėliai išskiriami nereguliariai. Retesniais atvejais atliekama kolonoskopija, kurios metu tiesiosios žarnos gleivinėje matomos plonos, panašios į botagą kirmėlės. Kraujo tyrimai gali parodyti anemiją ar eozinofiliją (padidėjusį eozinofilų kiekį).
Gydymas atliekamas antiparazitiniais vaistais, skiriamais per burną. Dažniausiai naudojamas albendazolas (geriamas 3-5 dienas) arba mebendazolas (geriamas 3 dienas). Sunkiais atvejais gali prireikti ilgesnio kurso ar pakartotinės terapijos. Kartu skiriami geležies preparatai anemijai gydyti. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, nes parazitai gali būti atsparūs vienkartinei dozei. Po gydymo rekomenduojama pakartotinai tirti išmatas, kad įsitikinti, jog infekcija pašalinta.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebite: kraują išmatose arba skausmingą, dažną tuštinimąsi; nuolatinį pilvo skausmą su viduriavimu (ypač po kelionės į endeminę šalį); vaikui - svorio kritimą, sulėtėjusį augimą ar tiesiosios žarnos iškritimo požymius. Simptomams neslopstant ar pasikartojant, būtina gydytojo konsultacija. Net ir nesant simptomų, grįžus iš rizikos zonos, verta pasitikrinti dėl parazitų, jei buvo kontaktas su užteršta aplinka.
