Trichomonijinis vaginitas
Trichomonijinis vaginitas yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje, kurią sukelia pirmuonis Trichomonas vaginalis. Nors liga gydoma efektyviai, ji dažnai lieka nediagnozuota dėl besimptomio periodo. Negydoma infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač nėštumo metu.
Trichomonijinis vaginitas - tai moterų lytinių takų uždegiminė liga, kurią sukelia vienaląstis parazitas Trichomonas vaginalis. Šis pirmuonis dažniausiai pažeidžia makštį, šlaplę, gimdos kaklelį, o rečiau - šlapimo pūslę ir lytines liaukas. Infekcija perduodama lytinių santykių metu, ji gali būti besimptomė arba sukelti aiškius uždegimo požymius. Vyrams trichomonozė dažniausiai pasireiškia kaip šlaplės uždegimas, tačiau šiame straipsnyje orientuojamės į moterų simptomus ir pasekmes. Be tinkamo gydymo infekcija gali išlikti mėnesius ar metus, didindama riziką užsikrėsti kitomis lytiškai plintančiomis ligomis.
- Gausios, gelsvos arba žalsvos, putotos išskyros su nemaloniu kvapu
- Vulvos ir makšties niežėjimas, deginimas, paraudimas
- Skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis
- Pilvo apačios skausmas ar spaudimo jausmas
- Kraujavimas po lytinių santykių (kontaktinis kraujavimas)
- Diskomfortas gimdos kaklelio srityje (apžiūros metu gydytojas gali pastebėti būdingą „braškinį“ gimdos kaklelį)
- Net iki 50 % užsikrėtusių moterų nejaučia jokių simptomų
- Asimptominė infekcija gali išlikti aktyvi ir perduodama partneriui
Vienintelė trichomonijinio vaginito priežastis yra pirmuonio Trichomonas vaginalis patekimas į lytinius takus. Ši infekcija beveik visada perduodama lytinių santykių metu - tiek makšties, tiek vulvos ar analiniu būdu. Riziką didina dažna partnerių kaita, nesaugūs lytiniai santykiai, susilpnėjęs imunitetas, nėštumas ir bendras lytiškai plintančių infekcijų buvimas. Parazitas gali išgyventi šlapioje aplinkoje iki kelių valandų, todėl teoriškai galimas užsikrėtimas per drėgnus rankšluosčius ar baseinus, tačiau praktikoje toks perdavimo būdas yra retas. Svarbu žinoti: net vienas lytinis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu gali sukelti ligą.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu tyrimu ir laboratoriniais metodais. Gydytojas gali atlikti makšties tepinėlį mikroskopiniam tyrimui - jame dažnai matomi judrūs pirmuonys. Jautresni metodai yra PGR (polimerazės grandininė reakcija) iš makšties ar šlaplės mėginio, taip pat šlapimo tyrimas PGR metodu. Kultūrinis tyrimas (pasėlis) taip pat naudojamas, tačiau rečiau. Svarbu pažymėti, kad citologiniai tyrimai (pvz., PAP testas) gali nustatyti tik maždaug pusę atvejų, todėl esant įtarimui būtina atlikti tikslinę diagnostiką. Rekomenduojama ištirti abu partnerius, net jei simptomų nėra.
Trichomonijinis vaginitas gydomas sisteminiais antiprotoziniais vaistais, dažniausiai metronidazoliu arba tinidazoliu. Gydymas skiriamas vienos dozės arba trumpo kurso forma. Itin svarbu, kad gydymą gautų abu lytiniai partneriai vienu metu, net jei jie neturi simptomų, kitaip infekcija greitai atsinaujins. Gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių ir alkoholio (bent 24 valandas po paskutinės dozės). Nėštumo metu metronidazolis yra saugus, tačiau pirmąjį trimestrą gydymą reikia derinti su gydytoju. Negydomos infekcijos pasekmės gali būti priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris ir didesnis jautrumas ŽIV infekcijai.
Nedelsiant kreipkitės į ginekologą, jei pastebėjote neįprastas išskyras, niežėjimą, deginimą ar skausmą lytinių takų srityje. Ypatingai svarbu konsultuotis, jei simptomai atsirado po nesaugių lytinių santykių ar jei žinote, kad partneris turėjo kontaktą su kitais asmenimis. Skubiai gydytojo pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, karščiavimas ar kraujavimas. Moterims, planuojančioms nėštumą ar jau esančioms nėščioms, rekomenduojama atlikti trichomonozės patikrą, nes ši infekcija gali sukelti rimtų nėštumo komplikacijų. Atminkite: trichomonozė gali būti visiškai išgydoma, tačiau kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
