Toksokarozė
Toksokarozė yra parazitinė liga, kurią sukelia šunų ar kačių apvaliųjų kirmėlių (Toxocara canis arba Toxocara cati) lervos. Nors šie parazitai nėra prisitaikę gyventi žmogaus organizme, jie gali migruoti per audinius ir sukelti uždegimą, kuris dažniausiai paveikia kepenis, akis ar nervų sistemą. Tai viena dažniausių zoonozių, ypač tarp vaikų, tačiau tinkamai diagnozavus ir gydant, liga yra išgydoma.
Toksokarozė yra helmintozė, atsirandanti netyčia prarijus Toxocara rūšies kirmėlių kiaušinėlių, kurie patenka į aplinką su užsikrėtusių šunų ar kačių išmatomis. Žmogaus organizme iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios nebręsta iki suaugusių kirmėlių, o pradeda migruoti per organus - šis reiškinys vadinamas „lervos migracija“. Labiausiai pažeidžiamos kepenys, plaučiai, raumenys ir akys. Liga gali būti besimptomė arba sukelti sunkius sisteminius sutrikimus.
- Karščiavimas (dažnai nežymus, bet ilgalaikis)
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Pilvo skausmai, pykinimas
- Kosulys, švokštimas (dėl plaučių dirginimo)
- Odos bėrimai, niežulys
- Padidėjusios kepenys (hepatomegalija)
- Regėjimo pablogėjimas, akių paraudimas ar skausmas (akių toksokarozė)
- Galvos skausmas, traukuliai (nervų sistemos pažeidimo atveju)
Toksokarozę sukelia šunų (Toxocara canis) arba kačių (Toxocara cati) apvaliosios kirmėlės. Rizika užsikrėsti didžiausia asmenims, turintiems artimą kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais ar jų išmatomis. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra: vaikystė (ypač nuo 1 iki 5 metų, dėl polinkio dėti daiktus į burną), geofagija (žemės valgymas), gyvenimas su šunimi ar kate, kuri nėra reguliariai dehelmintizuojama, ir nesilaikymas higienos, pavyzdžiui, neplauti rankų po žaidimų smėlio dėžėse ar darže.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, epidemiologine anamneze ir specifiniais laboratoriniais tyrimais. Pagrindinis metodas yra serologinis tyrimas - antikūnų prieš Toxocara lervų antigenus nustatymas kraujyje naudojant ELISA metodą. Kartais atliekama kepenų biopsija arba akies dugno tyrimas, jei įtariama akių forma. Kraujo tyrime dažnai randama eozinofilija (padidėjęs eozinofilų kiekis), kuri yra netiesioginis parazitinės infekcijos požymis. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, padeda aptikti lervų sukeltus pakitimus organuose.
Gydymas priklauso nuo ligos formos ir sunkumo. Pagrindiniai vaistai yra antihelmintikai: albendazolas arba mebendazolas, vartojami kursais nuo kelių savaičių iki mėnesių. Akių toksokarozės atveju gali būti skiriami kortikosteroidai, kad sumažintų uždegimą ir išvengtų regėjimo praradimo. Sunkiais atvejais, kai pažeidžiama nervų sistema, gali prireikti ilgalaikės priežiūros. Svarbu pažymėti, kad gydymas turi būti atliekamas prižiūrint gydytojui, nes vaistai gali sukelti šalutinį poveikį. Visiška prevencija apima užsikrėtusių gyvūnų gydymą ir higienos priemones.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite šiuos simptomus: ilgiau nei savaitę trunkantis neaiškios kilmės karščiavimas, ypač jei šeimoje yra šunų ar kačių; staigus regėjimo pablogėjimas, akių skausmas ar paraudimas; nuolatinis kosulys, dusulys ar švokštimas; pilvo skausmas, kepenų padidėjimas; traukuliai ar stiprūs galvos skausmai. Ypač svarbu laiku reaguoti vaikams, nes jie dažniau patiria sunkesnę eigą. Jei žinote, kad vaikas galėjo praryti smėlį ar žemę, o vėliau atsiranda minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar infekcinių ligų specialistą.
