Tinea corporis
Tinea corporis - tai paviršinė grybelinė odos infekcija, pažeidžianti kūno odą, dažniausiai liemenį, rankas ar kojas. Ji dažnai atrodo kaip žiedinė, pleiskanojanti dėmė, todėl kartais vadinama „žiedine dedervine“, nors su kirmėlėmis neturi nieko bendra. Liga paprastai nėra pavojinga, tačiau negydoma gali plisti, užkrėsti kitus žmones ir sukelti ilgalaikį diskomfortą.
Tinea corporis yra dermatofitų sukeliama odos infekcija. Dermatofitai - tai mikroskopiniai grybeliai, mintantys keratinu, t. y. baltymu, esančiu viršutiniame odos sluoksnyje, plaukuose ir naguose. Sergant Tinea corporis, grybelis dažniausiai apsiriboja paviršiniu odos sluoksniu, tačiau dėl uždegiminės reakcijos atsiranda paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas ir būdingas žiedinis bėrimas.
Dažniausiai pažeidžiama lygi kūno oda: pilvas, nugara, krūtinė, rankos, kojos. Jei panašus grybelis pažeidžia pėdas, kirkšnis, galvos odą ar nagus, vartojami kiti medicininiai pavadinimai, pavyzdžiui, tinea pedis, tinea cruris, tinea capitis ar onichomikozė. Vis dėlto šios infekcijos gali būti susijusios: pavyzdžiui, pėdų grybelis gali tapti šaltiniu, iš kurio infekcija rankomis pernešama į kūno odą.
Tinea corporis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ji dažnesnė ten, kur oda ilgiau būna šilta ir drėgna, kur daug artimo fizinio kontakto, taip pat sportuojant, dalijantis rankšluosčiais ar kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais.
- Apvali ar ovali raudona dėmė ant odos.
- Aiškesnis, pakilęs ir pleiskanojantis dėmės kraštas.
- Šviesesnis ar mažiau paraudęs centras, todėl bėrimas primena žiedą.
- Niežėjimas, deginimo ar tempimo pojūtis.
- Lėtas dėmės didėjimas į išorę.
- Kelios panašios dėmės skirtingose kūno vietose.
- Sausa, šerpetojanti oda aplink pažeidimą.
- Smulkūs pūsleliniai ar šašeliai kraštuose.
- Odos sudirgimas po kasymo, kartais - įtrūkimai.
- Netipinis vaizdas, jei buvo naudoti hormoniniai tepalai: bėrimas gali tapti mažiau ryškus, bet labiau išplitęs.
- Tinea corporis gali būti panaši į egzemą, psoriazę, rožinę dedervinę ar alerginį kontaktinį dermatitą.
- Naudojant kortikosteroidų tepalus be gydytojo patarimo, grybelis gali plisti, o bėrimas prarasti tipišką žiedinę formą.
- Jei pažeidimas yra labai uždegiminis, skausmingas ar pūlingas, gali būti prisidėjusi bakterinė infekcija.
Tinea corporis sukelia dermatofitai, dažniausiai Trichophyton, Microsporum arba Epidermophyton genties grybeliai. Vienas dažniausių sukėlėjų yra Trichophyton rubrum. Infekcija plinta, kai grybelio sporos patenka ant odos ir randa palankias sąlygas daugintis.
Užsikrėsti galima keliais būdais: tiesiogiai kontaktuojant su sergančiu žmogumi, liečiant užkrėstus gyvūnus, ypač kates, šunis, graužikus ar galvijus, taip pat per užterštus daiktus - rankšluosčius, sporto inventorių, drabužius, patalynę. Grybelio sporos aplinkoje gali išlikti gana ilgai, todėl higiena ir daiktų nedalijimas yra svarbi profilaktikos dalis.
Riziką didina gausus prakaitavimas, aptempti ar sintetiniai drabužiai, odos mikrotraumos, aktyvus kontaktinis sportas, bendri dušai ir persirengimo kambariai. Taip pat didesnė rizika būna sergant cukriniu diabetu, esant nusilpusiai imuninei sistemai, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar turint kitų grybelinių infekcijų, pavyzdžiui, pėdų ar nagų grybelį. Vaikams infekcija neretai siejama su kontaktu su gyvūnais, o suaugusiesiems - su sportu, darbu drėgnoje aplinkoje ar pasikartojančiu odos sudirgimu.
Gydytojas Tinea corporis dažnai įtaria apžiūrėjęs odą: būdingas žiedinis, pleiskanojantis, į išorę plintantis pažeidimas yra svarbus diagnostinis požymis. Vis dėlto vien išvaizdos ne visada pakanka, nes panašiai gali atrodyti ir kitos odos ligos.
Diagnozei patikslinti gali būti atliekamas odos nuograndų mikroskopinis tyrimas. Nuo pažeidimo krašto švelniai paimama pleiskanėlių, jos tiriamos su kalio hidroksido tirpalu, kuris padeda pamatyti grybelio siūlus. Kai kuriais atvejais atliekamas grybelio pasėlis - jis padeda nustatyti konkretų sukėlėją, ypač jei infekcija kartojasi, yra išplitusi arba nereaguoja į įprastą gydymą.
Kartais naudojama dermatoskopija - odos apžiūra padidinamuoju prietaisu. Wood lempa kai kurioms grybelinėms infekcijoms gali būti naudinga, tačiau Tinea corporis atveju ji ne visada informatyvi. Jei bėrimas netipiškas, gydytojas gali svarstyti ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, bakterijų pasėlį ar, retais atvejais, odos biopsiją, kad būtų atmestos kitos ligos.
Tinea corporis dažniausiai gydoma priešgrybeliniais vaistais, tepamais ant odos. Dažnai skiriami terbinafino, klotrimazolo, mikonazolo, ketokonazolo ar kitų azolų preparatai. Tepalas ar kremas paprastai tepamas ne tik ant matomos dėmės, bet ir kelis centimetrus aplink ją, nes grybelis gali būti išplitęs plačiau, nei matyti plika akimi. Gydymas dažniausiai trunka 1-4 savaites, priklausomai nuo vaisto ir infekcijos išplitimo.
Svarbu gydymo nenutraukti per anksti, net jei oda atrodo pagerėjusi. Per anksti nutraukus gydymą, infekcija gali atsinaujinti. Taip pat nereikėtų savarankiškai naudoti vien kortikosteroidų tepalų, nes jie gali nuslopinti paraudimą, bet sudaryti sąlygas grybeliui plisti ir sukelti vadinamąją tinea incognito - paslėptą, netipišką grybelinę infekciją.
Geriamieji priešgrybeliniai vaistai, pavyzdžiui, terbinafinas, itrakonazolas ar flukonazolas, gali būti reikalingi, jei pažeidimų daug, jie dideli, infekcija kartojasi, pažeisti plaukų folikulai, pacientas turi imuniteto sutrikimų arba vietinis gydymas nepadeda. Tokį gydymą turi skirti gydytojas, nes gali reikėti įvertinti kepenų funkciją, vaistų sąveikas ir kitas rizikas.
Kasdienė priežiūra taip pat svarbi: oda turi būti sausa, drabužiai - laisvi ir kvėpuojantys, rankšluosčiai - individualūs. Reikėtų skalbti drabužius ir patalynę aukštesnėje temperatūroje, dezinfekuoti sporto inventorių, gydyti pėdų ar nagų grybelį, jei jis yra, ir patikrinti naminius gyvūnus, jei įtariama, kad jie gali būti infekcijos šaltinis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimas primena Tinea corporis, bet diagnozė neaiški, jei pažeidimų daugėja, jie greitai plinta arba nepagerėja per 1-2 savaites pradėjus tinkamą priešgrybelinį gydymą. Konsultacija ypač svarbi vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems cukriniu diabetu, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda stiprus skausmas, tinimas, pūliavimas, karščiavimas, raudonos juostos odoje, greitas paraudimo plitimas arba bendra savijauta blogėja - tai gali rodyti bakterinę infekciją ar kitą rimtesnę būklę. Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei bėrimas yra veide, arti akių, lytinių organų srityje arba jei prieš tai buvo naudoti hormoniniai tepalai ir vaizdas tapo neįprastas.
Laiku pradėtas gydymas paprastai yra veiksmingas, o dauguma žmonių visiškai pasveiksta be liekamųjų pakitimų.
