Tenijazė

Tenijazė - tai parazitinė plonosios žarnos infekcija, kurią sukelia kaspinuočiai (Taenia genties kirminai). Ši liga dažniausiai pasireiškia nespecifiniais virškinimo trakto sutrikimais ir gali ilgai likti nepastebėta, tačiau laiku negydoma gali sukelti rimtų komplikacijų.

Tenijazė - tai infekcinė liga, kai žmogaus plonojoje žarnoje apsigyvena suaugęs kaspinuotis. Dažniausiai užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą jautieną (Taenia saginata) arba kiaulieną (Taenia solium). Kaspinuotis prie žarnyno sienelės prisitvirtina siurbtukais ir kabliukais, maitindamasis maistinėmis medžiagomis. Jo kūnas sudarytas iš galvos (skolekso), kaklo ir daugelio narelių (proglotidų), kuriuose bręsta kiaušinėliai. Narelės gali atsiskirti ir patekti į išmatas, taip platinant infekciją. Nors daugeliu atvejų infekcija būna besimptomė, ilgalaikis parazito buvimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, svorio kritimą ir kitus sveikatos pokyčius. Ypatingai pavojinga kiaulinio kaspinuočio sukelta tenijazė, nes jos kiaušinėliai gali sukelti cisticerozę - sunkų sisteminį susirgimą, pažeidžiantį smegenis, raumenis ir akis.

Dažniausi požymiai
  • Pilvo skausmas ar diskomfortas
  • Pykinimas, kartais vėmimas
  • Apetito pokyčiai (padidėjęs ar sumažėjęs)
  • Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
  • Svorio netekimas
Kiti galimi simptomai
  • Nuovargis ir silpnumas
  • Galvos svaigimas
  • Mieguistumas
  • Išmatose pastebimos judrios parazito narelės (panašios į ryžių grūdelius)
  • Retais atvejais - maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimas (avitaminozė)
Kada būtina skubi pagalba?
  • Stiprus, ūmus pilvo skausmas
  • Žarnyno nepraeinamumo požymiai (vėmimas, pilvo pūtimas, nebuvimas dujų ar išmatų)
  • Jei įtariama cisticerozė (traukuliai, regos sutrikimai, galvos skausmai)

Pagrindinė tenijazės priežastis - užsikrėtusio gyvūno (jaučio ar kiaulės) mėsos, kurioje yra gyvybingų kaspinuočio lervų (cistų), vartojimas nepakankamai termiškai apdorojus. Lervos išsivaduoja iš cistų žarnyne ir per 2-3 mėnesius subręsta į suaugusį kirmėlę. Didžiausią riziką patiria asmenys, gyvenantys šalyse, kuriose paplitęs kiaulių auginimas laisvėje ir prastos sanitarinės sąlygos. Riziką didina: žalios arba silpnai virtos/kepintos mėsos vartojimas, nesilaikoma asmens higienos, kontaktas su užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais. Taip pat pavojingi regionai, kur trūksta tinkamo mėsos patikrinimo veterinarinėje tarnyboje. Be to, žmonės, turintys silpną imunitetą ar sergantys lėtinėmis virškinimo ligomis, gali būti jautresni parazitui.

Diagnozuojant tenijazę, gydytojas pirmiausia išklauso paciento nusiskundimus ir vertina epidemiologinę anamnezę - ar buvo valgyta nepatikrintos mėsos, ar lankytasi endeminėse šalyse. Pagrindinis tyrimas yra išmatų mikroskopija ieškant kaspinuočio kiaušinėlių ar narelių. Kadangi parazitas kiaušinėlius išskiria ne kiekvieną dieną, gali prireikti kelių išmatų mėginių iš eilės. Kartais taikomas perianalinis lipnios juostelės testas, padedantis aptikti kiaušinėlius apie išangę. Norint identifikuoti tikslią rūšį (Taenia saginata ar Taenia solium), atliekama molekulinė diagnostika (PGR). Taip pat gali būti naudingas pilvo echoskopinis tyrimas, jei įtariamos komplikacijos. Jei yra įtarimas dėl cisticerozės, atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) siekiant nustatyti cistas smegenyse ar kituose organuose.

Tenijazės gydymas yra efektyvus ir pagrįstas paraziticidiniais vaistais. Dažniausiai skiriamas prazikvantelis (Praziquantel) vienkartine doze, kuri paralyžiuoja kaspinuotį ir sukelia jo mirtį. Alternatyva - niklozamidas (Niclosamide), nors jis rečiau naudojamas. Po gydymo svarbu patikrinti, ar išmatose nėra parazito galvos (skolekso), nes, jei ji lieka, gali ataugti naujas kirmėlė. Dažniausiai pakanka vieno gydymo kurso, bet kartais prireikia pakartoti. Hospitalizacija nereikalinga, nebent yra komplikacijų (žarnyno nepraeinamumas, cisticerozė). Gydant cisticerozę, taikomas ilgesnis gydymas albendazoliu ir prazikvanteliu, kartu skiriant priešuždegiminių vaistų (kortikosteroidų) siekiant sumažinti uždegiminę reakciją žuvus parazitui. Po gydymo rekomenduojama atlikti kontrolinius išmatų tyrimus po 1-3 mėnesių.

Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebėjote išmatose baltos spalvos, judrias ar nejudrias nareles (panašias į ryžių grūdelius). Taip pat verta konsultuotis, jei jaučiate neaiškios kilmės pilvo skausmą, pykinimą, viduriavimą, be jokios aiškios priežasties krenta svoris arba jaučiate silpnumą. Ypač svarbu apsilankyti pas gydytoją, jei neseniai valgėte žalią ar silpnai virtą mėsą ir po to atsirado minėti simptomai. Nedelsiant vykite į ligoninę, jei atsiranda staigus stiprus pilvo skausmas, vėmimas, pilvo pūtimas - tai gali rodyti žarnyno nepraeinamumą. Taip pat skubiai kreipkitės, jei pastebite neurologinių simptomų: traukulius, stiprius galvos skausmus, regos sutrikimus, ypač jei buvo rizika užsikrėsti kiauliniu kaspinuočiu. Tinkamai diagnozavus ir gydant, tenijazė yra visiškai išgydoma ir nepalieka ilgalaikių pasekmių.

Susiję tyrimai su Tenijazė

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).