Stuburo stenozė
Stuburo stenozė - tai būklė, kai susiaurėja stuburo kanalas arba nervų išėjimo angos, todėl spaudžiamos nugaros smegenys ar nervų šaknelės. Dažniausiai ji vystosi lėtai, metams bėgant, ir gali sukelti nugaros, kaklo, kojų ar rankų skausmą, tirpimą, silpnumą bei vaikščiojimo sunkumus. Nors diagnozė gali skambėti neraminančiai, daugeliui žmonių simptomus pavyksta gerai kontroliuoti tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo korekcijomis.
Stuburo stenozė reiškia stuburo kanalo, šoninių įdubų arba tarpslankstelinių angų susiaurėjimą. Per šias struktūras eina nugaros smegenys ir nervų šaknelės, kurios perduoda signalus tarp smegenų, rankų, kojų ir vidaus organų. Kai vietos tampa per mažai, nervinis audinys sudirginamas arba suspaudžiamas, todėl atsiranda skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, raumenų silpnumas ar sutrikusi eisena.
Dažniausiai stuburo stenozė nustatoma juosmeninėje stuburo dalyje, nes ši sritis patiria didžiausią mechaninį krūvį. Tokiu atveju būdingi kojų simptomai, vadinami neurogeniniu šlubavimu: einant atsiranda skausmas, sunkumas ar silpnumas kojose, o palengvėja atsisėdus arba pasilenkus į priekį. Kaklinės dalies stuburo stenozė gali būti pavojingesnė, nes gali spausti nugaros smegenis ir sukelti koordinacijos, rankų vikrumo, pusiausvyros ar net šlapinimosi kontrolės sutrikimus.
Stuburo stenozė nėra vien tik „susidėvėjimas“. Tai anatominis ir funkcinis pokytis, kai dėl diskų pakitimų, sąnarių sustorėjimo, raiščių sustandėjimo ar slankstelių pasislinkimo sumažėja erdvė nervams. Simptomų stiprumas ne visada tiesiogiai sutampa su tyrimų vaizdu: kai kuriems žmonėms ryški stenozė matoma magnetinio rezonanso tyrime, bet skundų beveik nėra, o kiti jaučia didelį skausmą esant vidutiniams pakitimams.
- Apatinės nugaros dalies skausmas, kuris gali plisti į sėdmenis, šlaunis, blauzdas ar pėdas.
- Kojų tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis.
- Kojų silpnumas, sunkumas, greitesnis nuovargis einant.
- Neurogeninis šlubavimas: simptomai sustiprėja vaikštant ar stovint, o palengvėja atsisėdus, pritūpus ar pasilenkus į priekį.
- Trumpėjantis nueinamas atstumas, poreikis dažnai sustoti.
- Kaklo skausmas, plintantis į pečius, rankas ar plaštakas.
- Rankų tirpimas, silpnumas, sumažėjęs pirštų vikrumas.
- Sunkiau užsegti sagas, rašyti, laikyti smulkius daiktus.
- Pusiausvyros sutrikimas, nestabili eisena, dažnesni suklupimai.
- Sunkesniais atvejais - šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai.
- Skausmas gali būti protarpinis: vienomis dienomis mažesnis, kitomis - ryškesnis.
- Dažnai blogiau būna stovint tiesiai arba einant nuo kalno.
- Palengvėjimą gali suteikti sėdėjimas, važiavimas dviračiu ar pasilenkimas ant pirkinių vežimėlio.
- Simptomai gali stiprėti palaipsniui per mėnesius ar metus.
Dažniausia stuburo stenozės priežastis yra su amžiumi susiję degeneraciniai stuburo pokyčiai. Tarpslanksteliniai diskai netenka elastingumo ir aukščio, gali išsigaubti į stuburo kanalą. Smulkieji stuburo sąnariai, vadinami facetiniais sąnariais, dėl artrozės sustorėja. Geltonasis raištis, esantis stuburo kanalo viduje, gali sustorėti ir įlinkti į kanalą. Visa tai mažina erdvę nervams.
Kiti svarbūs veiksniai - spondilolistezė, kai vienas slankstelis pasislenka kito atžvilgiu, tarpslankstelinio disko išvarža, ankstesnės stuburo traumos, operacijos ar uždegiminės ligos. Rečiau stuburo stenozė būna įgimta, kai žmogus nuo gimimo turi siauresnį stuburo kanalą, todėl simptomai gali pasireikšti jaunesniame amžiuje.
Riziką didina vyresnis amžius, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis stuburo perkrovimas, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ir genetinis polinkis į ankstyvus degeneracinius sąnarių ar diskų pokyčius. Vis dėlto svarbu suprasti: stuburo stenozė nėra paciento kaltė. Dažniausiai tai daugelio veiksnių ir ilgo laiko rezultatas.
Stuburo stenozės diagnostika prasideda nuo pokalbio su gydytoju. Svarbu papasakoti, kada prasidėjo skausmas, kur jis plinta, kas jį sustiprina ar palengvina, kiek galite nueiti, ar yra tirpimas, silpnumas, pusiausvyros ar šlapinimosi pokyčių. Gydytojas įvertina laikyseną, eiseną, stuburo judesius, raumenų jėgą, jutimus, refleksus ir nervų tempimo mėginius.
Pagrindinis vaizdinis tyrimas dažniausiai yra magnetinio rezonanso tomografija. MRT gerai parodo tarpslankstelinius diskus, raiščius, nervų struktūras, stuburo kanalo plotį ir nervų suspaudimo vietą. Jei MRT atlikti negalima, pavyzdžiui, dėl tam tikrų implantų, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija. KT ypač naudinga vertinant kaulines struktūras, sąnarių sustorėjimą ar pooperacinius pakitimus.
Rentgeno tyrimas gali parodyti slankstelių padėtį, spondilolistezę, stuburo iškrypimus ar degeneracinius kaulinius pakitimus. Kartais atliekamos funkcinės rentgenogramos lenkiantis ir tiesiantis, kad būtų įvertintas slankstelių nestabilumas. Jei simptomai neaiškūs arba reikia atskirti nervų pažeidimą nuo kitų ligų, gali būti atliekama elektroneuromiografija. Kraujo tyrimai paprastai stuburo stenozės nepatvirtina, bet gali padėti atmesti uždegimą, infekciją ar kitas skausmo priežastis.
Stuburo stenozės gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, nervų pažeidimo požymių, paciento amžiaus, bendros sveikatos ir kasdienio aktyvumo poreikių. Jei nėra ryškaus silpnumo ar pavojingų neurologinių simptomų, dažniausiai pradedama nuo konservatyvaus gydymo.
Pagrindas - kineziterapija. Specialūs pratimai padeda sustiprinti liemens ir dubens raumenis, pagerinti laikyseną, sumažinti stuburo apkrovą ir išmokyti judėti taip, kad nervai būtų mažiau dirginami. Juosmeninės stuburo stenozės atveju dažnai padeda pratimai su nedideliu pasilenkimu į priekį, ėjimo režimo korekcija, plaukimas, dviratis ar mankšta vandenyje.
Vaistai gali būti skiriami skausmui ir uždegimui mažinti. Tai gali būti paracetamolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vietiniai tepalai, kartais - vaistai neuropatiniam skausmui mažinti. Raumenų įtampai trumpam gali būti skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai. Vaistus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, ypač jei sergate skrandžio, inkstų, širdies ligomis ar vartojate kraują skystinančius vaistus.
Kai skausmas plinta į koją ar ranką ir trukdo judėti, gali būti taikomos epidurinės steroidų injekcijos arba nervų šaknelių blokados. Jos nepašalina pačios stenozės, bet gali sumažinti uždegimą aplink nervą ir suteikti laiko reabilitacijai.
Operacinis gydymas svarstomas, kai konservatyvus gydymas nepadeda, simptomai ryškiai riboja gyvenimą arba atsiranda progresuojantis neurologinis pažeidimas. Dažniausiai atliekama dekompresinė operacija, pavyzdžiui, laminektomija ar foraminotomija, kurios tikslas - atlaisvinti suspaustus nervus. Jei yra slankstelių nestabilumas, gali prireikti stuburo fiksacijos. Sprendimas operuoti priimamas individualiai, įvertinus naudą, rizikas ir paciento lūkesčius.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nugaros ar kaklo skausmas kartojasi, plinta į kojas ar rankas, atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas arba pastebite, kad galite nueiti vis trumpesnį atstumą. Ankstyvas įvertinimas padeda parinkti tinkamą gydymą ir išvengti ilgalaikio nervų dirginimo.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei staiga atsiranda stiprus kojų silpnumas, prarandama šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė, nutirpsta tarpvietės sritis, smarkiai sutrinka eisena ar pusiausvyra. Tai gali būti rimto nervų suspaudimo požymiai. Taip pat nedelskite, jei skausmą lydi karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, neseniai patirta trauma, onkologinė liga ar stiprus naktinis skausmas, nepraeinantis keičiant padėtį.
