Stevens-Johnson sindromas
Stevens-Johnson sindromas yra reta, bet labai sunki odos ir gleivinių reakcija, dažniausiai susijusi su vaistais arba infekcijomis. Būklė gali prasidėti panašiai kaip virusinė liga, tačiau greitai progresuoti iki skausmingų pūslių, odos atsisluoksniavimo ir akių, burnos ar lytinių organų pažeidimo. Tai skubi medicininė situacija, todėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Stevens-Johnson sindromas yra sunki padidėjusio jautrumo reakcija, kai imuninė sistema klaidingai pažeidžia odos ir gleivinių ląsteles. Dėl to viršutinis odos sluoksnis žūsta, atsiranda pūslės, erozijos ir odos atsisluoksniavimas. Dažniausiai pažeidžiama oda, burnos gleivinė, akys, lūpos, nosies, lytinių organų ir šlapimo takų gleivinės.
Ši būklė priklauso tam pačiam ligų spektrui kaip toksinė epidermio nekrolizė. Skirtumas daugiausia priklauso nuo pažeistos odos ploto: Stevens-Johnson sindromas paprastai apima mažesnę kūno paviršiaus dalį, tačiau vis tiek gali sukelti dehidrataciją, infekcijas, regos pažeidimus ir vidaus organų komplikacijas.
Svarbu žinoti, kad Stevens-Johnson sindromas nėra užkrečiamas. Pavojus kyla ne aplinkiniams, o pačiam pacientui, nes oda praranda apsauginę funkciją, panašiai kaip esant dideliems nudegimams.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Gerklės skausmas, kosulys, sloga ar kiti į gripą panašūs simptomai.
- Akių perštėjimas, paraudimas, jautrumas šviesai.
- Odos deginimo, skausmo ar jautrumo pojūtis dar prieš atsirandant bėrimui.
- Tamsiai raudonos ar violetinės dėmės, dažnai skausmingos.
- Pūslės ant odos, lūpų, burnoje, akių srityje ar lytiniuose organuose.
- Odos lupimasis ar atsisluoksniavimas.
- Skausmingos burnos žaizdos, sunkumas valgyti ir gerti.
- Akių uždegimas, ašarojimas, vokų sulipimas.
- Greitai plintantis bėrimas.
- Didelis skausmas, vangumas, sumišimas.
- Sumažėjęs šlapinimasis, troškulys, dehidratacijos požymiai.
- Dusulys ar krūtinės skausmas.
Dažniausia Stevens-Johnson sindromas priežastis yra reakcija į vaistus. Ji gali pasireikšti per kelias dienas ar savaites nuo naujo vaisto vartojimo pradžios. Dažniau siejami vaistai: kai kurie antibiotikai, prieštraukuliniai vaistai, alopurinolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie vaistai nuo ŽIV ir kiti preparatai.
Kartais Stevens-Johnson sindromas išsivysto po infekcijų, pavyzdžiui, Mycoplasma pneumoniae sukeltos kvėpavimo takų infekcijos, herpeso viruso ar kitų virusinių ligų. Riziką didina ankstesnė tokia reakcija, šeiminis polinkis, nusilpusi imuninė sistema, ŽIV infekcija, onkologinės ligos ir tam tikri genetiniai veiksniai.
Jei žmogui anksčiau buvo Stevens-Johnson sindromas, pakartotinis to paties ar panašaus vaisto vartojimas gali būti itin pavojingas.
Gydytojas Stevens-Johnson sindromas įtaria įvertinęs simptomus, odos ir gleivinių pažeidimus, jų plitimą bei neseniai vartotus vaistus. Labai svarbu tiksliai pasakyti, kokius receptinius, nereceptinius, augalinius preparatus ar papildus vartojote per pastarąsias 8 savaites.
Diagnozei patikslinti gali būti atliekama odos biopsija, kai paimamas mažas odos mėginys mikroskopiniam tyrimui. Taip pat atliekami kraujo tyrimai uždegimo, inkstų ir kepenų funkcijai, elektrolitams, infekcijoms įvertinti. Prireikus atliekami mikrobiologiniai pasėliai, krūtinės ląstos rentgenograma ar kiti tyrimai.
Dažnai būtina akių gydytojo apžiūra, nes akių pažeidimai gali lemti ilgalaikes komplikacijas.
Stevens-Johnson sindromas gydomas ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos arba nudegimų skyriuje. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - nedelsiant nutraukti įtariamą vaistą, tačiau tai turi būti daroma pasitarus su gydytoju, ypač jei vaistas būtinas gyvybiškai svarbiai būklei kontroliuoti.
Gydymas apima skysčių ir elektrolitų atkūrimą, skausmo malšinimą, žaizdų priežiūrą, infekcijų profilaktiką ar gydymą, mitybos palaikymą. Akių pažeidimams skiriami akių lašai, tepalai, kartais specialios procedūros. Kai kuriais atvejais taikomi imuninę reakciją slopinantys vaistai, pavyzdžiui, intraveniniai imunoglobulinai, ciklosporinas ar kortikosteroidai, tačiau pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės ir gydymo įstaigos praktikos.
Pasveikus būtina turėti aiškų draudžiamų vaistų sąrašą ir apie buvusią reakciją informuoti visus sveikatos priežiūros specialistus.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei vartojant naują vaistą atsiranda karščiavimas, skausmingas bėrimas, pūslės, burnos ar akių pažeidimas. Ypač pavojinga, jei bėrimas greitai plinta, oda pradeda luptis, sunku ryti, gerti, šlapintis ar atsiranda dusulys.
Nelaukite, kol simptomai praeis savaime. Stevens-Johnson sindromas gali progresuoti labai greitai, o ankstyvas gydymas sumažina komplikacijų ir ilgalaikių pasekmių riziką.
