Spondilolistezė
Spondilolistezė - tai būklė, kai vienas stuburo slankstelis pasislenka į priekį kito slankstelio atžvilgiu. Dažniausiai ji pažeidžia juosmeninę stuburo dalį ir gali sukelti nugaros skausmą, kojų tirpimą ar silpnumą. Nors pats pavadinimas skamba sudėtingai, daugeliu atvejų spondilolistezę galima sėkmingai kontroliuoti tinkamu gydymu, mankšta ir gyvenimo būdo korekcijomis.
Spondilolistezė reiškia slankstelio pasislinkimą iš įprastos padėties. Dažniausiai slankstelis pasislenka į priekį, o tai gali pakeisti stuburo mechaniką, padidinti apkrovą tarpslanksteliniams diskams, sąnariams, raiščiams ir aplinkiniams raumenims.
Stuburas sudarytas iš slankstelių, tarp kurių yra diskai, veikiantys kaip amortizatoriai. Slankstelius taip pat stabilizuoja smulkūs sąnariai, raiščiai ir raumenys. Kai ši atraminė sistema susilpnėja arba pažeidžiama, vienas slankstelis gali pradėti slysti. Dėl to gali susiaurėti stuburo kanalas arba angos, pro kurias išeina nervų šaknelės.
Jeigu pasislinkęs slankstelis spaudžia nervą, žmogus gali jausti ne tik nugaros skausmą, bet ir skausmą, plintantį į sėdmenis ar koją, dilgčiojimą, tirpimą, raumenų silpnumą. Kai kuriais atvejais spondilolistezė ilgą laiką nesukelia jokių simptomų ir nustatoma atsitiktinai, atliekant stuburo rentgenogramą dėl kitos priežasties.
Spondilolistezė gali būti įvairaus laipsnio - nuo nedidelio slankstelio pasislinkimo iki ryškesnio slydimo. Gydymo taktika priklauso nuo simptomų, pasislinkimo laipsnio, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo ir to, ar yra nervų pažeidimo požymių.
- Apatinės nugaros dalies skausmas, kuris gali stiprėti ilgiau stovint, vaikštant ar atsilošiant.
- Skausmas sėdmenų srityje, kartais plintantis į vieną arba abi kojas.
- Nugaros sustingimas, ypač ryte arba po ilgesnio sėdėjimo.
- Įtampa užpakalinėje šlaunų dalyje, sumažėjęs lankstumas.
- Greitesnis nuovargis einant ar ilgiau būnant vertikalioje padėtyje.
- Kojos tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis.
- Silpnumas kojoje ar pėdoje, sunkumas pakelti pėdą arba lipti laiptais.
- Skausmas, primenantis išialgiją - plintantis nuo juosmens per sėdmenį žemyn koja.
- Simptomų palengvėjimas pasilenkus į priekį arba atsisėdus.
- Nestabilumo jausmas apatinėje nugaros dalyje.
- Nugaros skausmas po sporto, ypač gimnastikos, futbolo, sunkiosios atletikos ar šuolių.
- Pastebimai pakitusi laikysena arba eisena.
- Sumažėjęs sportinis pajėgumas dėl skausmo ar raumenų įtampos.
- Skausmas stiprėjantis atsilošiant atgal.
Spondilolistezė gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Vieniems žmonėms ji susijusi su įgimtais stuburo struktūros ypatumais, kitiems - su amžiniais degeneraciniais pokyčiais, traumomis ar pasikartojančiomis apkrovomis.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
• Įgimti stuburo vystymosi ypatumai. Kai kuriems žmonėms slankstelio lankas ar sąnarinės struktūros nuo gimimo yra silpnesnės, todėl slankstelis lengviau pasislenka.
• Spondilolizė. Tai slankstelio lanko defektas arba įtrūkimas, dažnai atsirandantis dėl pasikartojančios apkrovos. Ji ypač būdinga aktyviems paaugliams ir sportininkams. Spondilolizė gali sudaryti sąlygas vystytis spondilolistezei.
• Degeneraciniai stuburo pokyčiai. Vyresniame amžiuje tarpslanksteliniai diskai praranda elastingumą, sąnariai dyla, raiščiai sustandėja. Dėl to stuburas tampa mažiau stabilus. Degeneracinė spondilolistezė dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Traumos. Kritimai, avarijos ar sportinės traumos gali pažeisti slankstelius ir sukelti jų pasislinkimą.
• Didelės pasikartojančios apkrovos. Sportas ar darbas, kuriame daug atsilošimo, sukimosi, šuolių ar svorių kėlimo, gali padidinti riziką.
• Antsvoris ir silpni liemens raumenys. Didesnė apkrova juosmeniui ir nepakankama raumenų atrama gali prisidėti prie simptomų stiprėjimo.
• Paveldimumas. Šeimose, kuriose pasitaiko stuburo struktūros defektų ar spondilolistezės, rizika gali būti didesnė.
Spondilolistezę gydytojas įtaria pagal nusiskundimus, apžiūrą ir neurologinį ištyrimą. Svarbu įvertinti, kada skausmas prasidėjo, kas jį stiprina ar mažina, ar yra skausmo plitimas į koją, tirpimas, silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų.
Apžiūros metu gydytojas gali įvertinti laikyseną, eiseną, juosmens judesius, raumenų įtampą, kojų jėgą, refleksus ir jutimus. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti nervų šaknelių dirginimą.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
• Rentgenograma. Tai pagrindinis tyrimas, padedantis pamatyti slankstelio pasislinkimą. Kartais atliekamos funkcinės rentgenogramos lenkiantis ir tiesiantis, kad būtų įvertintas stuburo nestabilumas.
• Magnetinio rezonanso tomografija. MRT leidžia detaliai įvertinti tarpslankstelinius diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą, raiščius ir minkštuosius audinius. Šis tyrimas ypač svarbus, jei yra kojų tirpimas, silpnumas ar įtariamas nervų spaudimas.
• Kompiuterinė tomografija. KT gerai parodo kaulines struktūras, todėl naudinga įtariant slankstelio lanko defektą, lūžį ar sudėtingesnius kaulinius pakitimus.
• Elektromiografija. Kai kuriais atvejais atliekama nervų ir raumenų funkcijai įvertinti, jei reikia patikslinti nervo pažeidimo lygį.
Diagnozė nustatoma ne vien pagal nuotrauką. Labai svarbu, ar radiologiniai pokyčiai sutampa su paciento simptomais, nes nedidelė spondilolistezė gali būti atsitiktinis radinys ir nesukelti skausmo.
Spondilolistezės gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, slankstelio pasislinkimo laipsnio ir nervų pažeidimo požymių. Daugeliui pacientų pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas, tai yra gydymas be operacijos.
Konservatyvus gydymas gali apimti:
• Fizinio aktyvumo korekciją. Laikinai rekomenduojama vengti judesių, kurie stiprina skausmą, ypač atsilošimo atgal, šuolių, sunkių svorių kėlimo.
• Kineziterapiją. Tai vienas svarbiausių gydymo būdų. Pratimai stiprina giliuosius liemens raumenis, gerina dubens ir stuburo stabilumą, mažina per didelę apkrovą juosmeniui. Dažnai skiriami pilvo, sėdmenų, nugaros stabilizavimo ir tempimo pratimai.
• Vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar kitus skausmą mažinančius vaistus. Juos svarbu vartoti saugiai, atsižvelgiant į skrandžio, inkstų, širdies ir kitų organų būklę.
• Šilumos ar šalčio procedūras. Jos gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
• Kūno svorio korekciją. Jei yra antsvoris, net nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti juosmens apkrovą.
• Ergonomikos keitimą. Taisyklingas sėdėjimas, tinkamas darbo vietos aukštis, pertraukos judėjimui ir saugus kėlimas padeda mažinti simptomų pasikartojimą.
• Injekcijas. Jei skausmas plinta į koją dėl nervo dirginimo, kai kuriais atvejais gali būti svarstomos epidurinės steroidų injekcijos ar kitos intervencinės skausmo mažinimo procedūros.
Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai konservatyvus gydymas nepadeda, skausmas labai riboja kasdienį gyvenimą, progresuoja slankstelio slydimas arba atsiranda ryškus nervų spaudimas. Operacijos tikslas - sumažinti nervų spaudimą ir stabilizuoti stuburą. Dažniausiai atliekama dekompresija, kartais kartu su slankstelių fiksacija. Sprendimas dėl operacijos priimamas individualiai, aptarus naudą, riziką ir lūkesčius.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei apatinės nugaros dalies skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kartojasi po fizinio krūvio, plinta į sėdmenį ar koją, trukdo miegoti, vaikščioti ar dirbti.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• Staigus ar progresuojantis kojos silpnumas.
• Tirpimas kirkšnių, tarpvietės ar vidinių šlaunų srityje.
• Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimas.
• Stiprus skausmas po traumos, kritimo ar eismo įvykio.
• Karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis skausmas ar bendra bloga savijauta kartu su nugaros skausmu.
• Skausmas sergant onkologine liga ar vartojant imunitetą slopinančius vaistus.
Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį nervų pažeidimą, infekciją, lūžį ar kitą būklę, kuriai reikalingas neatidėliotinas ištyrimas. Kuo anksčiau įvertinama problema, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių komplikacijų.
