Spinalinė stenozė
Spinalinė stenozė - tai būklė, kai susiaurėja stuburo kanalas arba angos, pro kurias išeina nervų šaknelės. Dėl spaudimo nervams gali atsirasti nugaros, kaklo ar kojų skausmas, tirpimas, silpnumas ir eisenos pokyčiai. Nors ši liga dažniausiai vystosi lėtai, laiku atpažinta spinalinė stenozė dažnai gali būti sėkmingai valdoma.
Spinalinė stenozė reiškia, kad tam tikroje stuburo vietoje sumažėja erdvė nervinėms struktūroms. Stuburas nėra tik kaulų atrama - jo viduje eina nugaros smegenys, o iš jų šakojasi nervai, perduodantys signalus į rankas, kojas, dubens organus ir kitas kūno dalis.
Kai stuburo kanalas ar nervų išėjimo angos susiaurėja, nervai gali būti dirginami arba spaudžiami. Dėl to žmogus jaučia skausmą, tirpimą, dilgčiojimą, raumenų silpnumą ar nuovargį einant. Simptomai priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje susiaurėjimas yra ryškiausias.
Juosmens srityje spinalinė stenozė dažniausiai sukelia skausmą ar silpnumą kojose, kuris sustiprėja vaikštant ar stovint ir palengvėja atsisėdus arba pasilenkus į priekį. Kaklo srityje ji gali būti rimtesnė, nes spaudimas gali veikti nugaros smegenis - tuomet atsiranda rankų nevikrumas, pusiausvyros sutrikimai, eisenos nestabilumas.
Svarbu suprasti, kad rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrime matomas susiaurėjimas ne visada reiškia sunkią ligą. Gydymo sprendimai priimami vertinant ne vien vaizdus, bet ir žmogaus savijautą, neurologinius požymius, kasdienės veiklos apribojimus.
- Nugaros arba kaklo skausmas, kuris gali plisti į koją, sėdmenį, petį ar ranką.
- Tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis galūnėse.
- Kojų ar rankų silpnumas, greitesnis nuovargis atliekant įprastus judesius.
- Skausmo sustiprėjimas stovint ar einant, ypač esant juosmens srities pažeidimui.
- Palengvėjimas atsisėdus, pasilenkus į priekį ar remiantis į pirkinių vežimėlį.
- Kojų skausmas einant, dėl kurio reikia sustoti ir pailsėti.
- Sėdmenų, šlaunų ar blauzdų maudimas, deginimas arba sunkumo jausmas.
- Eisenos sulėtėjimas, baimė nueiti ilgesnį atstumą.
- Simptomai dažnai būna abipusiai, bet gali būti ryškesni vienoje pusėje.
- Rankų tirpimas, silpnumas, smulkiosios motorikos pablogėjimas.
- Sunku užsegti sagas, rašyti, laikyti smulkius daiktus.
- Pusiausvyros sutrikimai, svirduliavimas, dažnesni užkliuvimai.
- Sunkesniais atvejais - šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai.
Dažniausia priežastis - su amžiumi susiję stuburo pakitimai. Metams bėgant tarpslanksteliniai diskai praranda elastingumą, gali suplokštėti ar išsigaubti, sąnariai sustambėja, formuojasi kaulinės ataugos, storėja raiščiai. Visi šie pokyčiai mažina erdvę nervams.
Spinalinė stenozė dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau ji gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, ypač po traumų, operacijų, esant įgimtam siauresniam stuburo kanalui ar tam tikroms kaulų vystymosi ligoms.
Riziką didina ilgalaikė didelė apkrova stuburui, sunkus fizinis darbas, pasikartojantys lenkimosi ar kėlimo judesiai, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas. Įtakos gali turėti ir genetinis polinkis - kai kurių žmonių stuburo kanalas natūraliai yra siauresnis, todėl net vidutiniai degeneraciniai pakitimai sukelia simptomus.
Kartais spinalinė stenozė išryškėja kartu su kitomis stuburo problemomis, pavyzdžiui, disko išvarža, slankstelio pasislinkimu, uždegiminėmis sąnarių ligomis ar po buvusių stuburo traumų.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kur skauda, kada simptomai stiprėja, ar padeda poilsis, ar yra tirpimas, silpnumas, eisenos pokyčių, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų. Labai svarbu pasakyti, kokį atstumą galite nueiti, kas palengvina skausmą ir kaip simptomai veikia kasdienybę.
Neurologinės apžiūros metu vertinama raumenų jėga, jutimai, refleksai, koordinacija, eisena. Gydytojas gali paprašyti paeiti ant kulnų ar pirštų, atlikti pusiausvyros mėginius, įvertinti kaklo ar juosmens judesius.
Svarbiausias vaizdinis tyrimas dažniausiai yra magnetinio rezonanso tomografija. MRT gerai parodo diskus, raiščius, nervų šakneles, nugaros smegenis ir susiaurėjimo lygį. Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga, kai reikia tiksliau įvertinti kaulines struktūras arba kai MRT atlikti negalima. Rentgenograma parodo slankstelių padėtį, iškrypimus, nestabilumo požymius, tačiau nervų spaudimo tiesiogiai neįvertina.
Kai kuriais atvejais atliekami kraujo tyrimai, jei įtariama uždegiminė ar infekcinė priežastis. Elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai gali padėti atskirti spinalinę stenozę nuo periferinių nervų ligų, pavyzdžiui, neuropatijos.
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, susiaurėjimo vietos, neurologinių požymių ir bendros sveikatos. Jei nėra grėsmingų požymių, dažniausiai pradedama nuo nechirurginių priemonių.
Svarbi gydymo dalis - kineziterapija. Specialūs pratimai padeda stiprinti liemens raumenis, gerinti laikyseną, didinti klubų ir stuburo judrumą, mokyti saugesnių judesių. Dažnai naudingi pratimai, atliekami šiek tiek pasilenkus į priekį, taip pat vaikščiojimas su pertraukomis, važiavimas dviračiu ar mankšta vandenyje.
Skausmui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, trumpais kursais - raumenis atpalaiduojantys vaistai. Jei vyrauja nervinis skausmas, gydytojas gali pasiūlyti vaistų, veikiančių neuropatinį skausmą. Vaistus svarbu vartoti atsakingai, nes jie gali turėti šalutinių poveikių, ypač vyresniame amžiuje ar sergant širdies, inkstų, skrandžio ligomis.
Kai skausmas trukdo judėti, kartais taikomos epidurinės steroidų injekcijos ar kitos intervencinės skausmo gydymo procedūros. Jos gali sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus, bet ne visada pašalina pačią susiaurėjimo priežastį.
Operacija svarstoma, jei simptomai ryškūs, progresuoja silpnumas, blogėja eisena, neveikia konservatyvus gydymas arba yra nugaros smegenų spaudimo požymių. Chirurginio gydymo tikslas - atlaisvinti nervines struktūras. Kartais atliekamas vien susiaurėjusios vietos atvėrimas, o jei yra nestabilumas - gali prireikti stuburo stabilizavimo. Sprendimas priimamas individualiai, aptarus naudą, rizikas ir realius lūkesčius.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nugaros ar kaklo skausmas kartojasi, plinta į galūnes, atsiranda tirpimas, silpnumas arba pastebite, kad einant reikia vis dažniau sustoti. Ankstyva konsultacija padeda parinkti tinkamą gydymą ir išvengti nereikalingo simptomų užsitęsimo.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei staiga silpsta koja ar ranka, sutrinka eisena, atsiranda nejautra tarpkojo srityje, nebegalite kontroliuoti šlapinimosi ar tuštinimosi. Taip pat skubiai kreipkitės, jei skausmas prasidėjo po traumos, jį lydi karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus naktinis skausmas ar žinoma onkologinė liga.
Net jei simptomai nėra dramatiški, nereikėtų kentėti mėnesiais. Spinalinė stenozė dažnai valdoma geriau, kai žmogus gauna aiškų paaiškinimą, individualų judėjimo planą ir laiku pritaikytą gydymą.
