Smegenų aneurizma

Smegenų aneurizma susidaro tada, kai arterijos sienelė tam tikroje vietoje tampa silpnesnė. Kraujas, tekėdamas per kraujagyslę, nuolat veikia jos sienelę spaudimu, todėl silpna vieta gali išsigaubti. Vienos aiškios priežasties dažnai nepavyksta nustatyti - dažniausiai veikia keli veiksniai kartu.

Svarbūs rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas, amžius, moteriška lytis, šeiminis polinkis ir kai kurios paveldimos ligos. Rūkymas ypač reikšmingas, nes jis pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina tiek aneurizmos susidarymo, tiek plyšimo riziką. Nekontroliuojama hipertenzija taip pat didina spaudimą kraujagyslėms.

Didesnė rizika gali būti žmonėms, kurių artimi giminaičiai sirgo smegenų aneurizma ar patyrė subarachnoidinį kraujavimą. Rizika ypač didėja, jei aneurizma nustatyta dviem ar daugiau pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, tėvams, broliams, seserims ar vaikams.

Kai kurios būklės susijusios su didesne aneurizmų tikimybe: autosominė dominantinė policistinė inkstų liga, jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Ehlers-Danlos sindromas, retesni kraujagyslių vystymosi sutrikimai. Aneurizmos taip pat gali būti susijusios su ankstesnėmis galvos traumomis, infekciniais kraujagyslių pažeidimais ar ateroskleroze, tačiau tai pasitaiko rečiau.

Gyvensenos veiksniai taip pat svarbūs. Piktnaudžiavimas alkoholiu, kai kurių narkotinių medžiagų, ypač kokaino ar amfetaminų, vartojimas gali staigiai didinti kraujospūdį ir aneurizmos plyšimo riziką. Rizika didėja ir tada, kai keli veiksniai sutampa, pavyzdžiui, žmogus rūko ir turi blogai kontroliuojamą kraujospūdį.

Smegenų aneurizma diagnozuojama vertinant simptomus, neurologinę būklę ir atliekant vaizdinius galvos kraujagyslių tyrimus. Jei žmogus atvyksta dėl staigaus labai stipraus galvos skausmo, gydytojai pirmiausia turi atmesti aneurizmos plyšimą ir kraujavimą.

Skubioje situacijoje dažniausiai atliekama galvos kompiuterinė tomografija be kontrasto. Ji padeda greitai pamatyti šviežią kraujavimą. Jei reikia įvertinti kraujagysles, atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija, kai suleidžiama kontrastinė medžiaga ir matomos smegenų arterijos.

Magnetinio rezonanso tomografija ir magnetinio rezonanso angiografija dažnai naudojamos neplyšusioms aneurizmoms vertinti, ypač kai reikia detalesnio planinio ištyrimo arba ilgalaikės stebėsenos. Šie tyrimai leidžia įvertinti aneurizmos dydį, formą, santykį su aplinkinėmis kraujagyslėmis.

Skaitmeninė subtrakcinė angiografija laikoma vienu tiksliausių smegenų kraujagyslių tyrimų. Jos metu per arteriją, dažniausiai kirkšnyje arba rieše, įvedamas plonas kateteris, suleidžiamas kontrastas ir labai tiksliai matomas kraujagyslių vaizdas. Šis tyrimas gali būti reikalingas, kai planuojamas gydymas arba kai kiti tyrimai nepakankamai aiškūs.

Jeigu įtariamas subarachnoidinis kraujavimas, bet kompiuterinė tomografija jo neparodo, gali būti atliekama juosmeninė punkcija. Jos metu paimamas smegenų skysčio mėginys ir ieškoma kraujo skilimo požymių.

Gydytojas taip pat vertina bendrą sveikatos būklę: kraujospūdį, kraujo tyrimus, krešėjimo rodiklius, inkstų funkciją, vartojamus vaistus. Tai svarbu renkantis saugiausią tyrimo ir gydymo taktiką.

Smegenų aneurizma gydoma individualiai. Sprendimas priklauso nuo to, ar aneurizma plyšusi, koks jos dydis, forma, vieta, ar ji didėja, kokia paciento sveikatos būklė ir kokia numatoma gydymo rizika. Kartais saugiausias pasirinkimas yra stebėjimas, o kartais rekomenduojamas aktyvus gydymas.

Jeigu aneurizma maža, neplyšusi ir nesukelia simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliarią stebėseną. Tai reiškia periodinius magnetinio rezonanso angiografijos arba kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimus. Kartu labai svarbu koreguoti rizikos veiksnius: mesti rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, riboti alkoholį, vengti narkotinių medžiagų, laikytis širdžiai ir kraujagyslėms palankios mitybos.

Aktyvus gydymas gali būti endovaskulinis arba chirurginis. Endovaskulinis gydymas atliekamas per kraujagysles, dažniausiai neatsiveriant kaukolės. Į aneurizmą gali būti įvedamos mažos spiralės, kurios padeda ją užpildyti ir atskirti nuo kraujotakos. Kai kuriais atvejais naudojamas stentas arba kraujotaką nukreipiantis implantas. Šie metodai ypač dažnai taikomi, kai aneurizmos vieta ar paciento būklė leidžia saugiai gydyti per kateterį.

Chirurginis gydymas dažniausiai yra aneurizmos klipsavimas. Neurochirurgas operacijos metu pasiekia aneurizmą ir ant jos kaklelio uždeda specialų spaustuką, kad kraujas nebetekėtų į aneurizmos maišelį. Tai patikimas metodas, tačiau jis yra invazyvesnis, todėl sprendimas priimamas labai atsakingai.

Plyšusi Smegenų aneurizma gydoma skubiai ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje. Tikslas - sustabdyti pakartotinio kraujavimo riziką, palaikyti kvėpavimą, kraujotaką, mažinti smegenų pažeidimą ir gydyti komplikacijas. Gali būti skiriamas nimodipinas kraujagyslių spazmo rizikai mažinti, vaistai nuo skausmo, pykinimo, traukulių, kruopščiai kontroliuojamas kraujospūdis. Jei vystosi hidrocefalija, gali prireikti smegenų skysčio drenažo.

Po gydymo svarbi reabilitacija. Ji gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, neuropsichologinę reabilitaciją ir emocinę paramą. Atsigavimo trukmė labai skiriasi: vieni žmonės grįžta į įprastą gyvenimą gana greitai, kitiems reikia mėnesių ar ilgesnio laiko.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda naujas, neįprastas, stiprėjantis galvos skausmas, ypač jei kartu pasireiškia regėjimo pokyčiai, dvejinimasis akyse, voko nusileidimas, veido skausmas, tirpimas ar silpnumas. Jeigu jums jau nustatyta Smegenų aneurizma, svarbu laikytis suplanuotų kontrolinių tyrimų ir nedelsti informuoti gydytoją apie naujus simptomus.

Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei galvos skausmas prasideda staiga ir yra labai stiprus, jei žmogus alpsta, tampa mieguistas ar sumišęs, vemia, patiria traukulius, jam sustingsta sprandas, sutrinka kalba, regėjimas, judesiai ar atsiranda vienos kūno pusės silpnumas. Tokie požymiai gali reikšti aneurizmos plyšimą arba kitą pavojingą neurologinę būklę.

Nereikėtų bandyti palaukti, kol praeis, ar vykti į ligoninę savarankiškai, jei simptomai sunkūs. Plyšusi Smegenų aneurizma yra būklė, kai kiekviena minutė svarbi. Greita diagnostika ir gydymas gali sumažinti pakartotinio kraujavimo, insulto ir ilgalaikių pasekmių riziką.

Jei šeimoje buvo keli smegenų aneurizmos ar subarachnoidinio kraujavimo atvejai, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu dėl individualios patikros poreikio. Profilaktiniai tyrimai reikalingi ne visiems, tačiau kai kuriose šeimose jie gali būti naudingi.