Skydliaukės cista
Skydliaukės cista - tai skysčio pripildytas darinys skydliaukėje, dažniausiai nustatomas atsitiktinai atliekant kaklo echoskopiją. Dauguma tokių darinių yra gerybiniai ir nepavojingi, tačiau juos svarbu tinkamai įvertinti, nes kai kurios cistos gali didėti, sukelti spaudimo pojūtį ar turėti įtartinų požymių. Laiku atlikta diagnostika padeda atskirti ramią stebėseną nuo situacijų, kai reikia gydymo.
Skydliaukės cista - tai skydliaukės audinyje susiformavusi ertmė, pripildyta skysčio, tirštesnio koloidinio turinio arba skysčio su kraujo priemaiša. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, energijos apykaitą, kūno temperatūrą ir daugelį kitų organizmo funkcijų.
Cista gali būti visiškai skystinė arba mišri, kai joje yra ir skysčio, ir kietesnio audinio dalių. Būtent šis skirtumas gydytojui yra svarbus: visiškai skystinės cistos dažniausiai būna gerybinės, o mišrūs dariniai vertinami atidžiau, ypač jei echoskopijoje matomi nelygūs kraštai, mikrokalcinatai, padidėjusi kraujotaka ar įtartini limfmazgiai.
Dažnai Skydliaukės cista atsiranda dėl anksčiau buvusio skydliaukės mazgo pakitimų. Mazgo viduje gali kauptis skystis, audinys gali degeneruoti, įvykti nedidelis kraujavimas. Kartais pacientas ilgą laiką nieko nejaučia, o cista randama tik profilaktinio tyrimo metu. Kitais atvejais, ypač jei darinys greitai padidėja, žmogus pastebi kaklo patinimą, tempimą ar spaudimą.
Svarbu žinoti, kad pati Skydliaukės cista nereiškia vėžio. Piktybiškumo rizika priklauso nuo echoskopinių požymių, cistos sudėties, dydžio, augimo greičio, paciento amžiaus, buvusios spindulinės apšvitos ir šeimos ligų istorijos. Todėl vertinimas turi būti individualus.
- Jokių simptomų - tai dažniausia situacija, kai Skydliaukės cista aptinkama atsitiktinai.
- Nedidelis, minkštas ar elastingas guzelis kaklo priekyje.
- Kaklo tempimo, pilnumo ar svetimkūnio pojūtis.
- Lengvas diskomfortas ryjant, ypač jei cista yra didesnė.
- Kosčiojimas ar noras atsikrenkšti be aiškios infekcijos priežasties.
- Matomas kaklo asimetriškumas ar patinimas.
- Spaudimo pojūtis kakle, sustiprėjantis gulint ar lenkiant galvą.
- Sunkesnis rijimas, ypač kieto maisto.
- Dusulio pojūtis arba apsunkintas kvėpavimas, jei cista spaudžia trachėją.
- Balso prikimimas, balso nuovargis ar pasikeitęs balso tembras.
- Greitas guzelio padidėjimas per kelias valandas ar dienas.
- Staigus skausmas kakle - dažnai susijęs su kraujavimu į cistos vidų.
- Jautrumas liečiant skydliaukės sritį.
- Retais atvejais - karščiavimas, paraudimas ar stiprus skausmas, jei prisideda uždegimas.
- Dauguma atvejų Skydliaukės cista hormonų gamybos nekeičia.
- Jei kartu yra skydliaukės funkcijos sutrikimas, gali pasireikšti širdies plakimas, svorio kritimas, prakaitavimas, nerimas.
- Esant sumažėjusiai skydliaukės funkcijai gali varginti nuovargis, šalčio netoleravimas, svorio didėjimas, sausa oda, vidurių užkietėjimas.
Skydliaukės cista dažniausiai susiformuoja dėl gerybinių skydliaukės audinio pakitimų. Viena dažniausių priežasčių - koloidinio mazgo degeneracija. Koloidas yra medžiaga, dalyvaujanti skydliaukės hormonų gamyboje. Kai jo kaupiasi daugiau arba mazgo struktūra keičiasi, gali atsirasti skysčiu užpildyta ertmė.
Kita galima priežastis - nedidelis kraujavimas į skydliaukės mazgą. Tokiu atveju cista gali padidėti gana staigiai, tapti skausminga, žmogus gali aiškiai pajusti naują guzelį kakle. Dažniausiai toks kraujavimas nėra pavojingas, bet jį reikia įvertinti, ypač jei simptomai ryškūs.
Riziką gali didinti:
- moteriška lytis - skydliaukės mazgai ir cistos moterims nustatomi dažniau;
- amžius - su metais skydliaukės mazginių pakitimų daugėja;
- jodo trūkumas arba netolygus jodo vartojimas kai kuriuose regionuose;
- autoimuninis skydliaukės uždegimas, pavyzdžiui, Hashimoto tiroiditas;
- anksčiau patirta kaklo ar galvos srities spindulinė apšvita;
- šeiminis polinkis į skydliaukės mazgus ar skydliaukės vėžį;
- daugiamazgė struma;
- ankstesnės skydliaukės ligos ar operacijos.
Gyvensena viena pati paprastai nėra tiesioginė priežastis, tačiau bendra sveikatos būklė, pakankamas jodo kiekis mityboje, rūkymo vengimas ir reguliari sveikatos patikra padeda anksčiau pastebėti skydliaukės pokyčius. Svarbu nevartoti jodo papildų savarankiškai didelėmis dozėmis - sergant kai kuriomis skydliaukės ligomis tai gali pakenkti.
Skydliaukės cista diagnozuojama derinant paciento nusiskundimus, gydytojo apžiūrą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Pirmiausia gydytojas apžiūri ir apčiuopia kaklą: vertina, ar yra guzelis, ar jis juda ryjant, ar skausmingas, ar nėra padidėjusių kaklo limfmazgių.
Pagrindinis tyrimas yra skydliaukės echoskopija. Ji leidžia įvertinti cistos dydį, struktūrą, skysčio kiekį, sienelių storį, kietąsias dalis, kraujotaką, kalcinatus ir gretimus limfmazgius. Echoskopijos metu dariniai dažnai vertinami pagal rizikos sistemas, pavyzdžiui, TI-RADS, kurios padeda nuspręsti, ar pakanka stebėti, ar reikia punkcijos.
Kraujo tyrimai padeda įvertinti skydliaukės funkciją. Dažniausiai tiriama TSH koncentracija, prireikus - laisvas tiroksinas, laisvas trijodtironinas, antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę ar tiroglobuliną. Šie tyrimai nepasako, ar cista gerybinė, tačiau parodo, ar skydliaukė veikia normaliai ir ar nėra autoimuninio uždegimo požymių.
Jeigu TSH yra sumažėjęs, gali būti atliekama skydliaukės scintigrafija. Ji padeda nustatyti, ar mazgas yra funkciškai aktyvus. Funkciškai aktyvūs mazgai rečiau būna piktybiniai, tačiau gali sukelti hormonų perteklių.
Jei Skydliaukės cista yra didelė, mišri, turi įtartinų echoskopinių požymių arba sparčiai auga, atliekama plonos adatos aspiracinė punkcija. Procedūros metu plona adata paimamas skystis ar ląstelių mėginys citologiniam tyrimui. Kartais punkcija kartu palengvina simptomus, nes pašalinus skystį cista sumažėja.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija dažniausiai nereikalinga, bet gali būti skiriama, jei didelis darinys leidžiasi už krūtinkaulio, spaudžia trachėją, stemplę arba planuojama operacija. Jei yra užkimimas, gali būti atliekama gerklų apžiūra, siekiant įvertinti balso klosčių judrumą.
Skydliaukės cista gydoma ne visada. Jei darinys mažas, neturi įtartinų požymių, nesukelia simptomų, o skydliaukės hormonai normalūs, dažniausiai pasirenkama stebėsena. Tai reiškia, kad gydytojas rekomenduoja pakartotinę echoskopiją po kelių mėnesių ar metų, atsižvelgdamas į cistos dydį ir riziką.
Jei cista sukelia spaudimą, matomą kosmetinį nepatogumą ar nerimą, gali būti atliekama aspiracija - skysčio ištraukimas plona adata. Po šios procedūros cista dažnai sumažėja, tačiau daliai pacientų skystis vėl susikaupia. Pasikartojančioms gerybinėms cistoms gali būti taikoma etanolio abliacija, kai į cistos ertmę suleidžiamas nedidelis kiekis medicininio etanolio, padedančio cistos sienelėms sulipti ir sumažinti atkryčio tikimybę.
Kai kuriais atvejais naudojami minimaliai invaziniai metodai, pavyzdžiui, radijo dažnio abliacija ar lazerinė abliacija. Jie dažniau taikomi gerybiniams mazginiams dariniams, kai pacientas jaučia simptomus, bet norima išvengti didesnės operacijos.
Chirurginis gydymas svarstomas, jei Skydliaukės cista labai didelė, nuolat atsinaujina, spaudžia kvėpavimo takus ar stemplę, sukelia ryškų kosmetinį defektą, citologinis tyrimas yra įtartinas arba negalima patikimai atmesti piktybinio proceso. Operacijos apimtis priklauso nuo situacijos: gali būti šalinama viena skydliaukės skiltis arba didesnė liaukos dalis.
Vaistai dažniausiai nėra pagrindinis gydymo būdas. Anksčiau kartais buvo skiriamas levotiroksinas mazgų augimui slopinti, tačiau ši praktika taikoma atsargiai ir ne visiems, nes gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, kaulų retėjimą ir kitų nepageidaujamų reiškinių. Jei nustatomas skydliaukės funkcijos sutrikimas, jis gydomas atskirai.
Pacientui svarbu nevartyti kaklo, nespausti darinio, nebandyti jo „išmasažuoti“ ar gydyti šildančiais kompresais be gydytojo patarimo. Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti didelių jodo dozių ar papildų, žadančių „ištirpdyti“ skydliaukės darinius.
Į gydytoją verta kreiptis pastebėjus bet kokį naują guzelį kaklo priekyje, ypač jei jis neišnyksta per kelias savaites arba didėja. Net jei savijauta gera, echoskopija padeda ramiai ir tiksliai įvertinti, kas tai yra.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda šie požymiai:
- guzelis kakle greitai didėja;
- atsiranda dusulys, švokštimas ar sunku įkvėpti;
- sunku ryti maistą ar seiles;
- balsas staiga prikimsta arba užkimimas tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites;
- kakle apčiuopiami kieti, didėjantys limfmazgiai;
- cista tampa skausminga, oda parausta, pakyla temperatūra;
- atsiranda stiprus širdies plakimas, drebulys, nepaaiškinamas svorio kritimas;
- kartu jaučiamas ryškus nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas ar tinimai.
Neatidėliotina pagalba reikalinga, jei kaklo patinimas didėja labai greitai ir trukdo kvėpuoti. Tokia situacija reta, bet gali pasitaikyti kraujuojant į cistos vidų arba esant dideliam spaudimui kvėpavimo takams.
Dauguma pacientų, kuriems nustatoma Skydliaukės cista, gyvena įprastą gyvenimą ir jiems pakanka stebėsenos. Svarbiausia - turėti aiškų planą: žinoti, kada kartoti echoskopiją, kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis anksčiau ir kokios gydymo galimybės tinka konkrečiu atveju.
