Skydliaukės adenoma
Skydliaukės adenoma yra gerybinis skydliaukės mazgas, susiformuojantis iš skydliaukės audinio ląstelių. Dažniausiai ji auga lėtai ir ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, tačiau kai kuriais atvejais gali gaminti per daug hormonų arba spausti aplinkinius kaklo audinius. Nors tai nėra vėžys, Skydliaukės adenoma visada verta atidaus įvertinimo, nes gydytojui svarbu atskirti ją nuo kitų skydliaukės mazgų, įskaitant piktybinius darinius.
Skydliaukės adenoma - tai gerybinis navikinės prigimties skydliaukės darinys, paprastai atsirandantis kaip vienas mazgas vienoje skydliaukės skiltyje. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina hormonus tiroksiną ir trijodtironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį, žarnyno veiklą ir daugelį kitų organizmo funkcijų.
Adenoma susidaro, kai dalis skydliaukės ląstelių pradeda daugintis savarankiškiau nei įprasta. Šios ląstelės gali sudaryti aiškiau nuo aplinkinio audinio atsiribojusį mazgą, dažnai apgaubtą kapsule. Dauguma adenomų hormonų negamina aktyviau nei likusi skydliaukė - tokios vadinamos nefunkcionuojančiomis arba „šaltomis“ adenomomis. Kitos gali tapti autonomiškos, tai yra gaminti hormonus nepriklausomai nuo organizmo reguliacijos. Tokia Skydliaukės adenoma vadinama toksine adenoma ir gali sukelti hipertirozę - būklę, kai skydliaukės hormonų kraujyje yra per daug.
Svarbu suprasti, kad vien pagal apžiūrą ar savijautą dažnai neįmanoma tiksliai pasakyti, koks tai mazgas. Net ir ultragarsinis tyrimas ne visada gali galutinai atskirti gerybinį darinį nuo piktybinio. Ypač folikulinio tipo mazgams kartais reikia histologinio ištyrimo po operacijos, nes tik įvertinus kapsulės ir kraujagyslių peraugimą galima patikimai atmesti folikulinę karcinomą.
Dažniausiai Skydliaukės adenoma nėra pavojinga gyvybei. Vis dėlto ji gali tapti kliniškai reikšminga, jei didėja, deformuoja kaklo kontūrą, sukelia rijimo ar kvėpavimo nepatogumų, veikia balso stygų nervus arba sutrikdo hormonų pusiausvyrą. Todėl kiekvienas naujai pastebėtas ar augantis skydliaukės mazgas turėtų būti įvertintas gydytojo.
- Dažnai jokių simptomų nebūna, o mazgas randamas atsitiktinai atliekant kaklo echoskopiją ar gydytojui apčiuopiant kaklą.
- Gali būti pastebimas ar apčiuopiamas neskausmingas gumbelis priekinėje kaklo dalyje.
- Kartais atsiranda kaklo spaudimo, tempimo ar svetimkūnio pojūtis, ypač gulint ant nugaros arba užsisegus ankštą apykaklę.
- Didesnis mazgas gali sukelti rijimo diskomfortą, kosčiojimą, rečiau - dusulio pojūtį fizinio krūvio metu ar gulint.
- Kai kuriems žmonėms labiausiai rūpi kosmetinis pokytis - kaklo asimetrija ar matomas iškilimas.
- Padažnėjęs širdies plakimas, permušimai, nerimas ar vidinis drebulys.
- Svorio kritimas, nors apetitas gali būti normalus arba padidėjęs.
- Padidėjęs prakaitavimas, karščio netoleravimas, šiltos ir drėgnos delnų odos pojūtis.
- Rankų drebėjimas, raumenų silpnumas, greitesnis nuovargis lipant laiptais ar keliantis nuo kėdės.
- Miego sutrikimai, dirglumas, sunkumas susikaupti.
- Dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas.
- Moterims - nereguliarios mėnesinės, retesnės ar silpnesnės menstruacijos.
- Vyresniems žmonėms simptomai gali būti neryškūs: labiau pasireiškia silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys ar svorio mažėjimas.
- Greitai didėjantis kaklo mazgas.
- Užkimimas, balso pasikeitimas, kuris nepraeina.
- Skausmas kakle, plintantis į ausį, nors tai nėra tipiškas adenomos požymis.
- Padidėję kaklo limfmazgiai.
- Ryškus rijimo ar kvėpavimo apsunkimas.
Tiksli priežastis, kodėl susiformuoja Skydliaukės adenoma, ne visada aiški. Dažniausiai tai nėra vieno veiksnio padarinys - įtakos gali turėti genetiniai ląstelių pokyčiai, hormoninė reguliacija, jodo kiekis aplinkoje ir individualus skydliaukės audinio jautrumas.
Vienas svarbiausių mechanizmų - skydliaukės ląstelių augimą ir hormonų gamybą reguliuojančių signalų pakitimai. Kai kurios adenomos tampa autonomiškos dėl mutacijų, kurios „įjungia“ hormonų gamybos signalą net tada, kai hipofizės hormono TSH kiekis yra mažas. Dėl to mazgas gali pradėti veikti tarsi atskiras hormonų gamybos centras.
Riziką gali didinti:
- moteriška lytis - skydliaukės mazgai moterims nustatomi dažniau;
- vyresnis amžius - mazgų dažnėja bėgant metams;
- jodo trūkumas arba ilgalaikiai jodo suvartojimo svyravimai;
- šeiminis polinkis sirgti skydliaukės mazgine liga;
- anksčiau buvusi kaklo srities apšvita, ypač vaikystėje;
- daugiamazgė struma, kai skydliaukėje formuojasi keli mazgai;
- kai kurios autoimuninės skydliaukės ligos, nors jos tiesiogiai ne visada sukelia adenomą.
Gyvensena, stresas ar mityba dažnai minimi pacientų klausimuose. Svarbu pasakyti sąžiningai: vien stresas paprastai nėra tiesioginė adenomos priežastis. Tačiau bendra sveikata, pakankamas jodo kiekis, širdies ir kraujagyslių būklė bei savalaikis tyrimų atlikimas turi reikšmės tam, kaip anksti mazgas pastebimas ir kaip saugiai jis gydomas.
Skydliaukės adenoma nustatoma derinant kelis dalykus: paciento nusiskundimus, kaklo apžiūrą ir apčiuopą, kraujo tyrimus, ultragarsinį tyrimą, o prireikus - citologinį ar histologinį ištyrimą. Diagnostikos tikslas yra ne tik patvirtinti, kad skydliaukėje yra mazgas, bet ir atsakyti į tris svarbius klausimus: ar mazgas gamina hormonus, ar jis turi piktybiškumo požymių ir ar jį reikia gydyti aktyviai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- TSH kraujo tyrimas. Tai pirmasis ir labai svarbus tyrimas. Jei TSH sumažėjęs, gali būti įtariama hormonų perprodukcija.
- Laisvas tiroksinas ir laisvas trijodtironinas. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar yra hipertirozė ir kokio ji laipsnio.
- Skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Echoskopijos metu įvertinamas mazgo dydis, forma, ribos, struktūra, kraujotaka, kalcifikatai ir kaklo limfmazgiai. Pagal požymius sprendžiama, ar mazgas atrodo mažos, vidutinės ar didesnės rizikos.
- Plonos adatos aspiracinė biopsija. Į mazgą įduriama plona adata ir paimama ląstelių citologiniam tyrimui. Procedūra paprastai trunka trumpai, dažniausiai atliekama kontroliuojant ultragarsu. Ji padeda įvertinti, ar ląstelės atrodo gerybinės, įtartinos ar piktybinės.
- Skydliaukės scintigrafija. Ji ypač naudinga, kai TSH sumažėjęs. Tyrimas parodo, ar mazgas yra „karštas“, tai yra aktyviai kaupia radioaktyvųjį izotopą ir gamina hormonus. Karšti mazgai rečiau būna piktybiniai, bet gali sukelti hipertirozę.
- Antikūnų tyrimai, pavyzdžiui, anti-TPO ar TSH receptorių antikūnai, gali būti skiriami, jei reikia atskirti adenomą nuo autoimuninių skydliaukės ligų.
Kartais prireikia kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos, ypač jei skydliaukė labai padidėjusi, leidžiasi už krūtinkaulio arba spaudžia trachėją. Šie tyrimai nėra pirmo pasirinkimo kiekvienam mazgui, bet gali būti labai naudingi planuojant operaciją.
Svarbi diagnostikos ypatybė: kai kurių folikulinių mazgų atveju biopsija negali visiškai patikimai atskirti adenomos nuo folikulinės karcinomos. Tokiais atvejais galutinis atsakymas kartais gaunamas tik po operacijos, kai patologas mikroskopu įvertina visą mazgą ir jo kapsulę.
Skydliaukės adenoma gydoma individualiai. Sprendimas priklauso nuo mazgo dydžio, augimo, ultragarsinių požymių, citologinio atsakymo, hormonų tyrimų, paciento amžiaus, gretutinių ligų ir to, ar mazgas sukelia simptomus. Ne kiekvieną adenomą reikia operuoti, tačiau kiekvieną reikia protingai stebėti arba gydyti pagal riziką.
Jei Skydliaukės adenoma maža, atrodo gerybinė, hormonų pertekliaus nėra ir ji nesukelia spaudimo simptomų, dažnai pasirenkamas stebėjimas. Tai reiškia periodinius TSH tyrimus ir ultragarsinę kontrolę. Gydytojas nurodo, kas kiek laiko kartoti tyrimus - dažniausiai intervalas priklauso nuo mazgo savybių ir stabilumo.
Jei adenoma yra toksinė ir sukelia hipertirozę, gydymo tikslas - suvaldyti hormonų perteklių ir apsaugoti širdį, kaulus bei bendrą organizmo būklę. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, kurie mažina širdies plakimą, drebulį ir nerimą. Kai kuriais atvejais laikinai vartojami antitiroidiniai vaistai, mažinantys hormonų gamybą, ypač ruošiantis galutiniam gydymui.
Galutinio gydymo galimybės gali būti:
- Radioaktyviojo jodo terapija. Ji dažnai taikoma autonomiškai veikiančiam mazgui, ypač jei operacija nėra pageidaujama ar yra didesnės chirurginės rizikos. Radioaktyvusis jodas kaupiasi aktyviame skydliaukės audinyje ir palaipsniui sumažina jo veiklą.
- Chirurginis gydymas. Dažniausiai šalinama skydliaukės skiltis su mazgu, o kai kuriais atvejais - didesnė skydliaukės dalis. Operacija svarstoma, jei mazgas didelis, auga, spaudžia aplinkinius audinius, sukelia kosmetinį diskomfortą, citologinis atsakymas neaiškus ar įtartinas, arba reikia galutinio histologinio patvirtinimo.
- Minimaliai invazinės procedūros. Kai kuriose klinikose tam tikriems gerybiniams mazgams gali būti taikoma etanolio abliacija, radijo dažnio abliacija ar lazerinė abliacija. Šios procedūros tinka ne visiems, todėl sprendžiama tik įvertinus mazgo pobūdį ir vietą.
Po gydymo gali reikėti stebėti skydliaukės hormonų kiekį. Jei pašalinama didelė skydliaukės dalis arba po radiojodo terapijos skydliaukė pradeda veikti per silpnai, skiriamas levotiroksinas - sintetinis skydliaukės hormonas. Jo dozė parenkama pagal kraujo tyrimus ir savijautą.
Gyvensenos požiūriu svarbiausia nevartoti jodo papildų ar „skydliaukei skirtų“ preparatų savarankiškai, ypač jei įtariama toksinė adenoma. Jodo perteklius kai kuriems žmonėms gali pabloginti hormonų perprodukciją. Mityba turėtų būti visavertė, o dėl papildų verta pasitarti su gydytoju.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebėjote naują gumbelį kakle, kaklo asimetriją ar spaudimo pojūtį priekinėje kaklo dalyje. Net jei neskauda ir savijauta gera, skydliaukės mazgą reikia įvertinti, nes vien pagal pojūčius neįmanoma nustatyti jo pobūdžio.
Skubiau registruokitės konsultacijai, jei mazgas didėja, atsiranda rijimo sunkumas, užkimimas, dusulys, nuolatinis kosulys be aiškios priežasties arba padidėja kaklo limfmazgiai. Taip pat svarbu kreiptis, jei pasireiškia hipertirozės požymiai: dažnas pulsas, širdies permušimai, nepaaiškinamas svorio kritimas, drebulys, stiprus prakaitavimas, karščio netoleravimas ar ryškus nerimas.
Neatidėliotina pagalba reikalinga, jei jaučiate stiprų dusulį, spaudimą kakle, alpstate, atsiranda stiprus krūtinės skausmas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas. Tokios situacijos retos, bet jų ignoruoti negalima.
Jei Skydliaukės adenoma jau nustatyta, laikykitės sutarto stebėjimo plano. Reguliarūs tyrimai padeda laiku pastebėti mazgo augimą, hormonų pokyčius ar poreikį keisti gydymo taktiką. Daugeliu atvejų ši būklė valdoma sėkmingai, ypač kai sprendimai priimami nuosekliai ir bendradarbiaujant su endokrinologu.
