Senatvinė katarakta
Senatvinė katarakta - tai su amžiumi susijęs akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas palaipsniui tampa neryškus, blankus ar tarsi „pro rūką“. Tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių regėjimo silpnėjimo priežasčių, tačiau šiuolaikinis gydymas dažniausiai leidžia saugiai ir veiksmingai atkurti regėjimą.
Senatvinė katarakta atsiranda tada, kai natūralus akies lęšiukas, esantis už rainelės, praranda skaidrumą. Sveikas lęšiukas praleidžia ir sufokusuoja šviesą į tinklainę, todėl vaizdas yra ryškus. Drumstėjant lęšiukui, šviesa išsisklaido, vaizdas tampa miglotas, sumažėja kontrastas, sunkiau matyti tamsoje ar ryškioje šviesoje.
Šis procesas dažniausiai vystosi lėtai, per kelerius metus. Iš pradžių žmogus gali nepastebėti didelių pokyčių arba manyti, kad tiesiog reikia stipresnių akinių. Vėliau regėjimas ima trukdyti kasdienėms veikloms: skaitymui, vairavimui, darbui kompiuteriu, veidų atpažinimui.
Senatvinė katarakta pažeidžia akies lęšiuką, tačiau jos poveikis jaučiamas visoje regėjimo sistemoje - smegenys gauna prastesnės kokybės vaizdą. Svarbu žinoti, kad tai nėra plėvelė ant akies paviršiaus ir jos negalima „nuvalyti“ lašais ar pratimais.
- Palaipsniui blogėjantis, neryškus ar miglotas regėjimas.
- Vaizdas atrodo tarsi per rūką, dūmus ar nešvarų stiklą.
- Sumažėjęs spalvų ryškumas, spalvos atrodo gelsvos ar išblukusios.
- Sunkiau skaityti smulkų tekstą, net ir su akiniais.
- Dažnas poreikis keisti akinių ar kontaktinių lęšių stiprumą.
- Akinimas nuo saulės, automobilių žibintų ar ryškių lempų.
- Blogesnis matymas prieblandoje ir naktį.
- Šviesos ratilai aplink lempas ar žibintus.
- Dvejinimasis viena akimi.
- Sunkumai vairuojant, ypač tamsiu paros metu.
- Ryškiai sumažėjęs regėjimo aštrumas.
- Kasdienė veikla tampa nesaugi arba labai varginanti.
- Akies vyzdžio srityje kartais matomas pilkšvas ar balkšvas atspalvis.
Pagrindinė priežastis - natūralūs lęšiuko baltymų ir vandens kiekio pokyčiai senstant. Lęšiuko baltymai ilgainiui pakinta, sulimpa, todėl susidaro drumstys.
Riziką didina keli veiksniai:
• Vyresnis amžius - dažniausiai katarakta nustatoma po 60 metų, tačiau pokyčiai gali prasidėti anksčiau.
• Paveldimumas - jei artimi giminaičiai sirgo katarakta, rizika gali būti didesnė.
• Cukrinis diabetas - padidina ir paankstina kataraktos atsiradimo tikimybę.
• Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis be apsaugos nuo saulės.
• Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas.
• Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas.
• Akių traumos, uždegimai ar anksčiau atliktos akių operacijos.
• Kai kurios bendrosios ligos, mitybos nepakankamumas, oksidacinis stresas.
Senatvinė katarakta nėra užkrečiama ir paprastai nėra susijusi su akių higienos stoka.
Diagnozę nustato gydytojas oftalmologas. Apžiūros metu vertinama ne tik lęšiuko būklė, bet ir kitos akies struktūros, nes regėjimą gali bloginti ir glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar kitos ligos.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Regėjimo aštrumo tyrimas - tikrinama, kiek gerai matote iš toli ir iš arti.
• Apžiūra plyšine lempa - mikroskopu įvertinamas lęšiuko drumstumas, ragena, rainelė ir kitos akies dalys.
• Akių dugno tyrimas išplėtus vyzdžius - vertinama tinklainė ir regos nervas.
• Akispūdžio matavimas - padeda įvertinti glaukomos riziką.
• Optinė koherentinė tomografija gali būti atliekama, jei įtariamos tinklainės ligos.
• Prieš operaciją atliekami akies biometriniai matavimai, kad būtų parinktas tinkamas dirbtinis lęšiukas.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija paprastai nereikalingos, nebent įtariama kita, su katarakta nesusijusi patologija.
Ankstyvoje stadijoje gali padėti stipresni akiniai, geresnis apšvietimas, akiniai nuo saulės su ultravioletinių spindulių filtru, didinamojo stiklo naudojimas. Tačiau lašai, vitaminai ar pratimai lęšiuko drumsties nepanaikina.
Vienintelis veiksmingas gydymas, kai regėjimas trukdo gyvenimo kokybei, yra operacija. Dažniausiai atliekama fakoemulsifikacija: per mažą pjūvį drumstas lęšiukas susmulkinamas ultragarsu ir pašalinamas, o į jo vietą įdedamas dirbtinis intraokulinis lęšiukas.
Operacija paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, dažnai ambulatoriškai. Dauguma pacientų gana greitai grįžta prie įprastos veiklos, tačiau būtina laikytis gydytojo nurodymų: lašinti paskirtus akių lašus, netrinti akies, vengti infekcijos rizikos ir atvykti kontroliniams vizitams.
Dirbtiniai lęšiukai gali būti skirtingi - vieno židinio, toriniai astigmatizmui koreguoti ar daugiažidiniai. Tinkamiausias variantas parenkamas individualiai.
Į oftalmologą reikėtų kreiptis, jei pastebite palaipsniui blogėjantį regėjimą, akinimą, neryškų vaizdą, sunkumus vairuojant ar dažnai tenka keisti akinius.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei regėjimas pablogėjo staiga, atsirado stiprus akies skausmas, paraudimas, pykinimas, šviesos blyksniai, daug naujų „muselių“ akyse ar tarsi užuolaida regėjimo lauke. Šie požymiai nėra būdingi paprastai kataraktai ir gali rodyti ūmią akių būklę.
Reguliarūs akių patikrinimai vyresniame amžiuje padeda laiku nustatyti kataraktą ir pasirinkti tinkamą gydymo laiką.
