Sėklidžių vėžys
Sėklidžių vėžys yra viena dažniausių piktybinių ligų tarp jaunų vyrų (15-35 m.), tačiau anksti diagnozavus jis beveik visada išgydomas. Liga pasireiškia besiformuojančiu gumbu sėklidėje, kuris dažniausiai nėra skausmingas, todėl vyrai linkę jį ignoruoti. Laiku kreipusis į gydytoją, sėklidžių vėžys gydomas labai sėkmingai, o šiuolaikinės terapijos leidžia išsaugoti vaisingumą ir gyvenimo kokybę.
Sėklidžių vėžys - tai piktybinis navikas, atsirandantis iš sėklidžių ląstelių. Sėklidės yra vyriškos lytinės liaukos, gaminančios spermą ir testosteroną. Dauguma sėklidžių navikų prasideda iš lytinių ląstelių - tai vadinamieji germinogeniniai navikai. Jie skirstomi į seminomas ir neseminomas, o gydymo taktika priklauso nuo naviko tipo ir išplitimo. Išplitęs vėžys gali pažeisti limfmazgius, plaučius, kepenis ar smegenis, tačiau ankstyva diagnostika užkerta tam kelią.
- Kietas, neskausmingas gumbas sėklidėje
- Vienos sėklidės padidėjimas ar patinimas
- Sunkumo jausmas kapšelyje
- Bukas ar aštrus skausmas pilvo apačioje, kirkšnyje ar kapšelyje
- Patinę kirkšnies limfmazgiai
- Nugaros skausmai (ypač juosmens srityje)
- Kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju (jei metastazių plaučiuose)
- Pykinimas, vėmimas, galvos skausmai (jei metastazių smegenyse)
Tiksli sėklidžių vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai. Svarbiausias - neišnešiotos sėklidės (kriptorchizmas) vaikystėje, net jei operacija atlikta laiku. Riziką didina ir šeiminė anamnezė (vėžys tėvui ar broliui), buvęs sėklidžių vėžys vienoje pusėje, Klinefelterio sindromas, taip pat tam tikri mikroRNS pokyčiai. Nėra įrodymų, kad trauma, sportas ar seksualinis aktyvumas sukeltų šį vėžį.
Įtarus sėklidžių vėžį, pirmiausia atliekamas kapšelio echoskopinis tyrimas (ultragarsas), kuris parodo naviko struktūrą ir kraujotaką. Kraujo tyrimai nustato naviko žymenis: alfa-fetoproteiną (AFP), beta žmogaus chorioninį gonadotropiną (beta-ŽCG) ir laktatdehidrogenazę (LDH). Įtarimui patvirtinus, atliekama radikali orchiektomija - pažeistos sėklidės pašalinimas per kirkšnies pjūvį. Po operacijos navikas tiriamas histologiškai, nustatomas tipas ir išplitimo laipsnis. Išplitimui įvertinti skiriama kompiuterinė tomografija (KT) pilvo, dubens ir krūtinės sričių.
Gydymo planas priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir ligonio bendros būklės. Pagrindinis gydymas - radikali orchiektomija (pažeistos sėklidės šalinimas). I ankstyvos stadijos seminomoms po operacijos dažnai pakanka stebėjimo arba vienkartinės spindulinės terapijos. Pažengusiais atvejais taikoma chemoterapija (pvz., bleomicinas, etopozidas, cisplatina - BEP schema) arba retroperitoninių limfmazgių šalinimas. Chemoterapija labai veiksminga, o išgyvenamumas siekia virš 95 %. Po gydymo reguliariai tikrinami naviko žymenys ir atliekami vaizdiniai tyrimai. Vaisingumą galima išsaugoti prieš gydymą užšaldant spermą.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą, jei pajutote bet kokį gumbą, patinimą, padidėjimą ar sunkumo jausmą vienoje sėklidėje. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda naujas, neskausmingas darinys. Nereikia laukti, kol atsiras skausmas - net ir neskausmingas gumbas gali būti piktybinis. Taip pat skubiai vertinkite staigų kapšelio skausmą, patinimą ar karščiavimą - tai gali reikšti sėklidės sukimąsi (torziją), kuri reikalauja skubios chirurginės pagalbos.
