Seborėjinė keratozė
Seborėjinė keratozė yra dažnas, nepiktybinis odos darinys, dažniausiai atsirandantis vyresniame amžiuje. Nors jos išvaizda kartais gali priminti pavojingesnes odos ligas, pati seborėjinė keratozė nėra vėžys ir paprastai nekelia grėsmės sveikatai. Vis dėlto naujus, greitai kintančius ar kraujuojančius odos darinius svarbu parodyti gydytojui, kad būtų saugiai atmestos kitos diagnozės.
Seborėjinė keratozė yra gerybinis epidermio, tai yra viršutinio odos sluoksnio, ląstelių išvešėjimas. Ji susidaro, kai keratinocitai pradeda daugintis lokaliai ir suformuoja aiškiai ribotą, dažnai kiek iškilusį darinį. Šie dariniai paprastai atrodo tarsi „prilipę“ prie odos paviršiaus, gali būti vaškiniai, šiurkštūs, karpoti arba pleiskanoti. Spalva labai įvairi: nuo odos spalvos, gelsvos ar šviesiai rudos iki tamsiai rudos ar beveik juodos. Dėl šios įvairovės seborėjinė keratozė kartais kelia nerimą pacientams, ypač kai ji atsiranda staiga arba yra tamsi. Dažniausiai seborėjinė keratozė išryškėja ant veido, krūtinės, nugaros, pečių, kaklo, galvos plaukuotosios dalies, rečiau - kitose kūno vietose. Ji paprastai neatsiranda ant delnų ir padų. Darinių gali būti vienas, keli ar daug. Kai kuriems žmonėms jų bėgant metams daugėja. Svarbu žinoti, kad seborėjinė keratozė nėra užkrečiama, neplinta per prisilietimą ir pati savaime nevirsta melanoma ar kitu odos vėžiu. Tačiau šalia jos gali atsirasti ir kitų odos pakitimų, todėl savarankiškai vertinti kiekvieną naują ar besikeičiantį darinį nėra saugu. Gydytojas dermatologas dažniausiai gali atpažinti seborėjinę keratozę apžiūros ir dermatoskopijos metu.
- Aiškiai ribotas odos darinys, kuris dažnai atrodo tarsi priklijuotas prie odos paviršiaus.
- Paviršius gali būti vaškinis, riebokas, šiurkštus, karpotas, grublėtas arba šiek tiek pleiskanojantis.
- Spalva gali svyruoti nuo gelsvos, rausvai rusvos ar šviesiai rudos iki tamsiai rudos ar juodos.
- Darinys dažniausiai auga lėtai, per mėnesius ar metus, ir ilgą laiką gali išlikti beveik nepakitęs.
- Dydis įvairus: nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų, kartais dariniai būna susilieję ar labai gausūs.
- Veidas, smilkiniai, kakta, skruostai ir galvos plaukuotoji dalis.
- Krūtinė, pilvas, nugara ir pečių sritis.
- Kaklas ir odos raukšlės, kur dariniai gali būti labiau dirginami drabužių ar papuošalų.
- Rečiau - galūnės, tačiau seborėjinė keratozė paprastai nebūdinga delnams ir padams.
- Dažniausiai seborėjinė keratozė neskausminga ir nesukelia jokių pojūčių.
- Kai darinys trinamas drabužių, liemenėlės petnešėlių, apykaklės ar skutimosi metu, jis gali niežėti, parausti, perštėti ar kraujuoti.
- Kartais paviršius gali trupėti, luptis arba atrodyti sudirgęs, ypač po mechaninio pažeidimo.
- Uždegimo atveju darinys gali tapti skausmingesnis, patamsėti ar atrodyti neraminančiai, todėl tokiais atvejais verta pasikonsultuoti su gydytoju.
- Labai greitas augimas, ryškus formos ar spalvos pasikeitimas.
- Netolygūs kraštai, kelių spalvų derinys viename darinyje, juodi ar melsvi plotai.
- Spontaniškas kraujavimas, šlapiavimas, opelė ar ilgai negyjanti žaizdelė.
- Naujas tamsus darinys, ypač jei žmogus anksčiau turėjo melanomą ar kitą odos vėžį.
Tiksli priežastis, kodėl susidaro seborėjinė keratozė, nėra iki galo aiški. Žinoma, kad tai yra gerybinis epidermio ląstelių dauginimosi procesas, susijęs su amžiumi, paveldimumu ir individualiomis odos savybėmis. Pavadinimas gali klaidinti: seborėjinė keratozė nėra tiesiogiai sukelta riebios odos ar seborėjos, taip pat tai nėra infekcija. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra amžius. Dariniai dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, o po 50 metų jų turi labai daug žmonių. Jei seborėjinė keratozė pasireiškia šeimos nariams, tikimybė turėti daugiau tokių darinių taip pat didesnė - paveldimumas čia svarbus. Kai kurių tipų seborėjinė keratozė dažniau matoma saulės veikiamose vietose, todėl ultravioletiniai spinduliai gali turėti reikšmės, nors tai nėra vienintelė priežastis. Odos tipas taip pat gali turėti įtakos: šviesesnės odos žmonėms kai kurie dariniai lengviau pastebimi, tačiau seborėjinė keratozė gali pasireikšti bet kokios odos spalvos žmonėms. Hormoniniai pokyčiai, odos senėjimas ir genetiniai epidermio ląstelių pokyčiai taip pat laikomi galimais veiksniais. Svarbu pabrėžti, kad seborėjinė keratozė nėra susijusi su prasta higiena, nėra užkrečiama ir neatsiranda dėl kontakto su kitu žmogumi. Retais atvejais staigus labai didelio kiekio seborėjinių keratozių atsiradimas kartu su bendrais simptomais gali paskatinti gydytoją ieškoti kitų organizmo būklių, tačiau toks reiškinys pasitaiko retai ir kiekvienu atveju vertinamas individualiai.
Seborėjinė keratozė dažniausiai diagnozuojama klinikinės apžiūros metu. Gydytojas įvertina darinio formą, spalvą, paviršių, kraštus, augimo istoriją, taip pat paklausia, ar darinys niežti, kraujuoja, greitai didėja, ar buvo traumuotas. Labai svarbus tyrimas yra dermatoskopija - odos darinio apžiūra specialiu optiniu prietaisu, vadinamu dermatoskopu. Dermatoskopija leidžia pamatyti struktūras, kurios nematomos plika akimi, ir padeda atskirti seborėjinę keratozę nuo melanomos, pigmentinio apgamo, aktininės keratozės, bazaliomos ar kitų odos ligų. Tipiškai seborėjinei keratozei būdingi tam tikri dermatoskopiniai požymiai, pavyzdžiui, keratininės cistos, komedonus primenančios angos, vagotas ar smegenų vingius primenantis paviršiaus piešinys. Jei darinys atrodo netipiškai, yra labai tamsus, greitai kinta, kraujuoja ar kelia abejonių, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją arba viso darinio pašalinimą histologiniam tyrimui. Histologinis tyrimas reiškia, kad pašalintas audinys mikroskopu ištiriamas laboratorijoje. Tai patikimiausias būdas patvirtinti diagnozę ir atmesti piktybinį procesą. Kraujo tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija įprastai nereikalingi, nes seborėjinė keratozė yra paviršinis odos darinys. Papildomi tyrimai svarstomi tik tuomet, jei yra neįprastų požymių arba įtariama kita liga. Savidiagnostika pagal nuotraukas internete nėra patikima, nes kai kurie odos vėžio atvejai gali atrodyti labai panašiai į gerybinius darinius.
Seborėjinė keratozė ne visada turi būti gydoma. Jei darinys yra tipiškas, netrukdo, nekraujuoja ir nekelia kosmetinio diskomforto, jį galima tiesiog stebėti. Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai apžiūrėti odą, saugoti ją nuo saulės ir kreiptis, jei darinys pradeda keistis. Gydymas pasirenkamas, kai seborėjinė keratozė dirginama, niežti, kraujuoja, kliūva už drabužių, trukdo skustis, yra estetiškai nepriimtina arba kai reikia pašalinti darinį diagnozei patikslinti. Dažniausi šalinimo metodai yra krioterapija, kai darinys užšaldomas skystu azotu; kiuretažas, kai darinys nugramdomas specialiu instrumentu; elektrokoaguliacija, kai audinys pašalinamas ar sustabdomas kraujavimas elektros srove; skutamoji ekscizija, kai darinys nuskutamas nuo odos paviršiaus; lazerinis šalinimas, taikomas tam tikrais atvejais. Metodo pasirinkimas priklauso nuo darinio dydžio, vietos, storio, spalvos, paciento odos tipo ir gydytojo vertinimo. Po šalinimo gali likti šviesesnė ar tamsesnė dėmelė, laikinas paraudimas, šašelis, rečiau - randelis. Ypač atsargiai reikia šalinti darinius veide, kakle ir kitose matomose vietose, todėl tai turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistas. Nerekomenduojama seborėjinės keratozės draskyti, pjauti, deginti namuose ar naudoti nepatikrintų rūgščių bei liaudiškų priemonių. Tai gali sukelti infekciją, randus, pigmentacijos sutrikimus ir uždelsti tikros diagnozės nustatymą, jei darinys būtų ne seborėjinė keratozė. Vaistų, kurie patikimai panaikintų visus tokius darinius, paprastai nėra, tačiau kai kuriose šalyse tam tikri vietiniai preparatai gali būti naudojami ribotais atvejais gydytojo sprendimu.
Į gydytoją dermatologą verta kreiptis kiekvieną kartą, kai atsiranda naujas odos darinys ir nesate tikri, kas tai yra. Tai ypač svarbu, jei darinys tamsus, greitai auga, keičia formą ar spalvą, kraujuoja be aiškios traumos, šlapiuoja, skauda arba negyja. Skubiau pasikonsultuokite, jei pastebite netaisyklingus kraštus, nevienodą pigmentaciją, juodus, pilkus, melsvus atspalvius, opelę ar staigų paviršiaus pasikeitimą. Taip pat svarbu kreiptis, jei darinys nuolat užkliūva už drabužių, papuošalų ar skutimosi metu ir dėl to kartojasi uždegimas ar kraujavimas. Žmonėms, kurie anksčiau sirgo melanoma, bazalinių ląstelių karcinoma, plokščialąsteline karcinoma arba turi daug apgamų, naujus ar pasikeitusius darinius reikėtų rodyti gydytojui nedelsiant. Jei per trumpą laiką atsirado labai daug naujų seborėjinę keratozę primenančių darinių, ypač kartu su svorio kritimu, nuovargiu, apetito stoka ar kitais bendrais simptomais, būtina aptarti tai su gydytoju. Daugeliu atvejų seborėjinė keratozė yra nepavojinga, tačiau ramybę suteikia ne spėjimas, o profesionali apžiūra. Ankstyvas įtartinų odos pakitimų įvertinimas padeda laiku atskirti gerybinius darinius nuo ligų, kurias reikia gydyti nedelsiant.
