Rožė (erysipelas)
Rožė - tai ūminė bakterinė odos infekcija, kurią sukelia streptokokai. Ši liga dažniausiai pažeidžia kojas ir veidą, pasireiškia ryškiu paraudimu, patinimu ir skausmu. Laiku pradėtas gydymas antibiotikais yra būtinas, kad infekcija neišplistų ir nesukeltų rimtesnių komplikacijų.
Rožė (lot. erysipelas) yra paviršinė odos infekcija, kurią dažniausiai sukelia A grupės beta hemoliziniai streptokokai. Bakterijos į odą patenka per mažus įplyšimus, įbrėžimus ar žaizdas, o vėliau plinta limfinėmis ir kraujagyslėmis. Uždegimas paveikia odą ir poodinį audinį, ypač limfinius indus, todėl sritis tampa ryškiai raudona, karšta ir patinusi. Dažniausiai rožė atsiranda ant blauzdų, rečiau ant veido ar rankų. Negydoma liga gali sukelti pūlinių, sepsį ar ilgalaikę limfinę edemą.
- Ryškiai raudona, karšta ir skausminga odos vieta su aiškiomis ribomis
- Patinimas ir tempimo pojūtis pažeistoje srityje
- Karščiavimas (dažnai virš 38 °C) ir šaltkrėtis
- Bendras silpnumas ir negalavimas
- Pūslės su skaidriu ar pūlingu skysčiu ant paraudusios odos
- Padidėję ir jautrūs limfmazgiai šalia infekuotos vietos (pvz., kirkšnyje ar pažastyje)
- Galvos skausmas, pykinimas
- Padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas
Tiesioginė rožės priežastis - streptokokų bakterijos, patenkančios į odą per pažeidimus. Rizika susirgti didesnė, jei turite: lėtinį kojų patinimą (limfedemą) ar venų nepakankamumą, pjūvius, opas ar įdrėskimus odoje, diabetą, grybelinę pėdų infekciją, kuri sudaro plyšius odoje, susilpnėjusį imunitetą (pvz., dėl chemoterapijos ar ŽIV), nutukimą. Pakartotinės rožės epizodai gali atsirasti, jei infekcija pažeidė limfinius indus ir sutrikdė jų veiklą.
Rožės diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis būdingais odos pakitimais ir simptomais. Gydytojas apžiūri paraudimo pobūdį - aštriai apribotas, pakilęs kraštas rodo rožę. Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai - CRB, BSR) padeda įvertinti infekcijos sunkumą. Jei kyla abejonių - pvz., ar tai ne giliųjų venų trombozė ar kita infekcija - gali būti atliktas ultragarsinis tyrimas ar odos biopsija. Prieš pradedant gydymą kartais imamas kraujo pasėlis, kad būtų nustatytas sukėlėjas.
Diagnozę nustatęs gydytojas skiria antibiotikus į raumenis arba per burną - dažniausiai peniciliną ar jo darinius. Esant sunkiai infekcijai ar karščiavimui, pacientas guldomas į ligoninę, kur antibiotikai suleidžiami į veną. Papildomai rekomenduojama: pakelti pažeistą galūnę, kad mažėtų tinimas, vėsūs drėgni kompresai mažina skausmą ir karštį, gausiai gerti skysčių, vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną) karščiavimui ir skausmui malšinti. Jei ant odos susidarė pūslės, jas atsargiai gydo slaugytojas. Profilaktiškai gali būti rekomenduojamas ilgalaikis mažų dozių penicilinas tiems, kam rožė kartojasi dažnai.
Kreiptis reikėtų nedelsiant, kai pastebite pirmuosius simptomus - ypač jei ant odos atsiranda ryškiai raudona, karšta ir skausminga dėmė, o ypač jei kartu pakyla temperatūra ar jaučiate šaltkrėtį. Skubios pagalbos reikia, jei: karščiavimas viršija 39 °C ir nemažėja, infekcija greitai plinta (per kelias valandas), jaučiate stiprų galvos skausmą, vėmimą ar sumišimą, atsiranda pūslių arba oda pradeda juoduoti, sergate cukriniu diabetu ar turite susilpnėjusį imunitetą. Laiku nesigydant rožė gali sukelti sepsį - gyvybei pavojingą būklę.
