Rinovirusinė infekcija
Rinovirusinė infekcija - viena dažniausių ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia rinovirusai. Kasmet ja perserga milijonai žmonių visame pasaulyje, ypač šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai liga praeina savaime per kelias dienas, ji gali sukelti rimtesnių komplikacijų, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Rinovirusinė infekcija yra virusinė liga, kuri pirmiausia pažeidžia nosies ir gerklės gleivinę. Rinovirusai yra mažytės dalelės, kurios lengvai plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint arba liečiant užkrėstus paviršius. Patekę į organizmą, jie prisitvirtina prie kvėpavimo takų ląstelių ir pradeda daugintis, sukeldami uždegimą. Tai ir lemia būdingus peršalimo simptomus - slogą, kosulį, gerklės skausmą. Nors liga dažniausiai būna lengva, kartais ji gali išplisti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti bronchitą ar plaučių uždegimą.
- Sloga ir nosies užgulimas
- Čiaudulys
- Gerklės perštėjimas ar skausmas
- Kosulys (sausas arba su skrepliais)
- Šiek tiek pakilusi temperatūra (iki 38°C)
- Galvos skausmas
- Ašarojimas ir akių paraudimas
- Balso užkimimas
- Raumenų skausmai
- Nuovargis ir silpnumas
- Sumažėjusi uoslė ir skonio pojūtis
- Vaikams kartais pasireiškia vėmimas ar viduriavimas
Rinovirusinę infekciją sukelia įvairūs rinovirusų tipai (daugiau nei 100 serotipų). Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, per užterštus daiktus (durų rankenas, telefonus) arba įkvepiant ore esančias viruso daleles. Riziką susirgti didina: šaltasis metų laikas (ypač ruduo ir žiema), dažnas buvimas uždarose patalpose su daugybe žmonių, silpna imuninė sistema (dėl lėtinių ligų, streso, miego trūkumo), rūkymas ir mažas amžius (vaikai iki 5 metų serga dažniausiai).
Rinovirusinė infekcija dažniausiai diagnozuojama remiantis būdingais simptomais ir klinikiniu ištyrimu - gydytojas apžiūri nosies, gerklės gleivinę, išklauso plaučius. Laboratoriniai tyrimai atliekami retai, nebent reikia atmesti kitas ligas (pavyzdžiui, gripą ar COVID-19). Tais atvejais gali būti naudojami greitieji antigenų testai arba PGR tyrimai iš nosiaryklės tepinėlio. Vaikams ar asmenims su komplikacijomis kartais skiriamas kraujo tyrimas (bendras kraujo vaizdas) ar krūtinės ląstos rentgenograma.
Specifinio antivirusinio gydymo rinovirusinei infekcijai nėra - gydymas yra simptominis, siekiant palengvinti ligos eigą. Rekomenduojama: gerti daug skysčių (vandens, arbatos, sultinių), ilsėtis, vėdinti patalpas. Karščiavimą ir skausmą gali mažinti paracetamolis arba ibuprofenas (pagal amžių ir sveikatos būklę). Nosies užgulimui palengvinti naudojami druskos tirpalai arba kraujagysles sutraukiantys lašai (ne ilgiau kaip 3-5 dienas). Kosuliui slopinti - mukolitikai arba kosulį raminantys sirupai. Antibiotikai rinovirusinei infekcijai neveiksmingi, jie skiriami tik įtarus bakterinę komplikaciją (pavyzdžiui, sinusitą ar plaučių uždegimą).
Daugeliu atvejų rinovirusinę infekciją galima gydytis namuose, tačiau būtina kreiptis medicininės pagalbos, jei: temperatūra išlieka aukštesnė nei 38,5°C ilgiau nei 3 dienas, atsiranda dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas, stiprus galvos skausmas, sumišimas arba sąmonės sutrikimas, simptomai nepraeina per 10-14 dienų, o pablogėja, vaikams - jei jie atsisako gerti skysčius, yra labai vangūs arba turi sunkumų kvėpuodami. Šie požymiai gali rodyti komplikacijas (pneumoniją, bronchiolitą, sinusitą) ir reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
