Riešo kanalo sindromas
Riešo kanalo sindromas - tai būklė, kai rieše užspaudžiamas vidurinis nervas, todėl atsiranda plaštakos tirpimas, dilgčiojimas, skausmas ar silpnumas. Dažniausiai simptomai stiprėja pamažu, tačiau negydomas Riešo kanalo sindromas gali sutrikdyti kasdienę veiklą, miegą ir rankos funkciją. Laiku atpažinus požymius, daugeliu atvejų galima sumažinti nervo pažeidimo riziką ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Riešo kanalo sindromas išsivysto tada, kai riešo srityje susiaurėja riešo kanalas arba padidėja spaudimas jo viduje. Per šį kanalą eina vidurinis nervas ir pirštų lenkiamosios sausgyslės. Vidurinis nervas yra svarbus nykščio, smiliaus, didžiojo piršto ir dalies bevardžio piršto jutimui, taip pat daliai nykščio judesių.
Kai nervas spaudžiamas, sutrinka jo kraujotaka ir signalų perdavimas. Iš pradžių žmogus gali jausti tik protarpinį dilgčiojimą ar tirpimą, ypač naktį. Ilgainiui simptomai gali dažnėti, atsirasti skausmas, plaštakos silpnumas, daiktų kritimas iš rankos. Jei spaudimas tęsiasi ilgai, vidurinis nervas gali būti pažeistas, o nykščio pagrindo raumenys - nusilpti ar sumažėti.
Riešo kanalo sindromas dažnai siejamas su pasikartojančiais riešo judesiais, tačiau tai nėra vien tik „darbo kompiuteriu“ liga. Jam įtakos turi riešo anatomija, hormoniniai pokyčiai, uždegiminės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kiti veiksniai.
- Tirpimas, dilgčiojimas ar „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis nykštyje, smiliuje, didžiajame piršte ir dalyje bevardžio piršto.
- Skausmas rieše ar plaštakoje, kartais plintantis į dilbį ar net žastą.
- Simptomų sustiprėjimas naktį arba ryte pabudus.
- Poreikis purtyti ranką, kad sumažėtų tirpimas ar diskomfortas.
- Nemalonūs pojūčiai laikant telefoną, vairą, knygą ar dirbant smulkius darbus.
- Plaštakos silpnumas, sunkumas suimti smulkius daiktus.
- Daiktų kritimas iš rankos dėl susilpnėjusio sugriebimo.
- Sumažėjęs pirštų jautrumas, sunkiau atskirti tekstūras ar temperatūrą.
- Nykščio pagrindo raumenų silpnėjimas ar matomas suplonėjimas.
- Nuolatinis tirpimas, kuris nebepraeina net pakeitus rankos padėtį.
- Mažojo piršto tirpimas dažniau rodo ne vidurinio, o alkūninio nervo dirginimą.
- Kaklo skausmas su rankos tirpimu gali būti susijęs su kaklinės stuburo dalies problemomis.
- Staigus visos rankos silpnumas ar kalbos sutrikimas nėra būdingas Riešo kanalo sindromui ir reikalauja skubios pagalbos.
Riešo kanalo sindromas atsiranda dėl padidėjusio spaudimo viduriniam nervui riešo kanale. Kartais vienos aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, tačiau dažnai prisideda keli veiksniai.
Dažnesnės priežastys ir rizikos veiksniai:
• Pasikartojantys riešo ir plaštakos judesiai - darbas su įrankiais, vibracija, ilgas rašymas klaviatūra ar pelės naudojimas nepatogioje padėtyje.
• Riešo padėtis - ilgai sulenktas ar atloštas riešas didina spaudimą kanale.
• Nėštumas - dėl skysčių susilaikymo gali patinti audiniai ir laikinai užspausti nervą.
• Cukrinis diabetas - nervai tampa jautresni pažeidimui, dažniau vystosi neuropatijos.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė.
• Reumatoidinis artritas ir kitos uždegiminės sąnarių ligos - gali sukelti sausgyslių dangalų paburkimą.
• Nutukimas - didina spaudimą audiniuose ir yra susijęs su didesne sindromo rizika.
• Riešo traumos, lūžiai ar po jų likę anatominiai pakitimai.
• Paveldimumas ir siauresnis riešo kanalas - kai kuriems žmonėms rizika didesnė dėl anatominių ypatumų.
Riešo kanalo sindromas dažniau pasitaiko moterims, ypač vidutiniame ir vyresniame amžiuje, tačiau gali išsivystyti bet kuriam žmogui.
Riešo kanalo sindromas nustatomas įvertinus nusiskundimus, apžiūrėjus plaštaką ir, prireikus, atlikus papildomus tyrimus. Gydytojas klausia, kada atsiranda tirpimas, kurie pirštai nutirpsta, ar simptomai žadina naktį, ar yra silpnumas, kokį darbą žmogus dirba, ar serga diabetu, skydliaukės ar sąnarių ligomis.
Apžiūros metu gali būti vertinama:
• Pirštų jutimas ir nykščio raumenų jėga.
• Nykščio pagrindo raumenų apimtis.
• Plaštakos sugriebimo funkcija.
• Tinimas, sąnarių deformacijos ar skausmingumas.
Gali būti atliekami specialūs klinikiniai mėginiai, pavyzdžiui, riešo sulenkimo testas ar lengvas stuksenimas ties riešo kanalu, stebint, ar atsiranda tirpimas.
Tiksliausi nervo funkcijos tyrimai yra elektroneuromiografija ir nervų laidumo tyrimas. Jie padeda patvirtinti vidurinio nervo suspaudimą, įvertinti pažeidimo sunkumą ir atskirti Riešo kanalo sindromą nuo kaklinės radikulopatijos ar kitų neuropatijų.
Kai kuriais atvejais atliekamas riešo ultragarsinis tyrimas, kuris gali parodyti nervo sustorėjimą, sausgyslių dangalų paburkimą ar kitus struktūrinius pokyčius. Rentgenograma naudinga įtariant kaulų pakitimus po traumos ar artritą. Kraujo tyrimai gali būti skiriami ieškant gretutinių priežasčių - gliukozės kiekio, skydliaukės funkcijos, uždegimo rodiklių.
Riešo kanalo sindromas gydomas atsižvelgiant į simptomų trukmę, stiprumą ir nervo pažeidimo laipsnį. Ankstyvose stadijose dažnai pakanka konservatyvių priemonių, o pažengusiais atvejais gali prireikti operacijos.
Konservatyvus gydymas gali apimti:
• Riešo įtvarą, ypač naktį. Jis palaiko riešą neutralioje padėtyje ir sumažina spaudimą nervui.
• Darbo vietos ir įpročių korekciją - klaviatūros, pelės, įrankių padėties keitimą, reguliarias pertraukas, riešo perkrovos mažinimą.
• Pratimų programą, kurią gali parinkti kineziterapeutas ar ergoterapeutas. Svarbu vengti agresyvaus tempimo, jei jis didina tirpimą.
• Skausmo ir uždegimo kontrolę. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sumažinti skausmą, tačiau jie ne visada pašalina nervo spaudimo priežastį.
• Kortikosteroidų injekciją į riešo kanalą. Ji gali sumažinti audinių paburkimą ir simptomus, ypač jei liga nėra labai pažengusi.
• Gretutinių ligų gydymą - cukrinio diabeto kontrolę, skydliaukės funkcijos korekciją, uždegiminių ligų gydymą.
Jei simptomai stiprūs, progresuoja, atsiranda nuolatinis tirpimas, nykščio silpnumas arba tyrimai rodo reikšmingą nervo pažeidimą, svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos metu perpjaunamas riešo skersinis raištis, taip padidinant kanalo tūrį ir sumažinant spaudimą viduriniam nervui. Operacija gali būti atliekama atviru arba endoskopiniu būdu. Daugumai žmonių tirpimas ir naktiniai simptomai sumažėja gana greitai, tačiau nervo atsistatymas gali užtrukti savaites ar mėnesius, ypač jei pažeidimas buvo ilgalaikis.
Į gydytoją verta kreiptis, jei tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas plaštakoje kartojasi, trukdo miegui, darbui ar kasdienei veiklai. Kuo anksčiau įvertinamas Riešo kanalo sindromas, tuo didesnė tikimybė išvengti nuolatinio nervo pažeidimo.
Nedelskite registruotis konsultacijai, jei:
• simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
• tirpimas kartojasi naktimis;
• sunku suimti daiktus, užsegti sagas, rašyti ar dirbti smulkius darbus;
• pastebite plaštakos silpnumą ar nykščio raumenų mažėjimą;
• sergate diabetu, reumatoidiniu artritu, skydliaukės liga arba esate nėščia ir simptomai stiprėja.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga nusilpo visa ranka, sutriko kalba, atsirado veido perkreipimas, stiprus krūtinės skausmas, arba rankos tirpimas prasidėjo po rimtos traumos. Tokie požymiai nėra būdingi įprastam Riešo kanalo sindromui ir gali rodyti kitą pavojingą būklę.
