Reumatinė polimialgija
Reumatinė polimialgija yra uždegiminė reumatinė liga, dažniausiai pasireiškianti vyresniems nei 50 metų žmonėms. Ji sukelia stiprų pečių, kaklo, klubų ir šlaunų skausmą bei rytinį sustingimą, kuris gali labai apsunkinti kasdienius veiksmus - atsikėlimą iš lovos, apsirengimą ar lipimą laiptais. Nors simptomai gali atrodyti grėsmingi, daugeliui žmonių, laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, savijauta pagerėja gana greitai.
Reumatinė polimialgija yra sisteminė uždegiminė liga, kurios metu imuninė sistema sukelia uždegimą tam tikruose audiniuose aplink sąnarius ir sausgysles. Nors žmogus dažnai jaučia „raumenų skausmą“, tikrasis uždegimas dažniausiai vyksta ne pačiuose raumenyse, o sąnarių kapsulėse, tepaliniuose maišeliuose, sausgyslių makštyse ir aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose.
Dažniausiai pažeidžiamos sritys yra pečių juosta, kaklas, klubų juosta ir šlaunys. Dėl to žmogui sunku pakelti rankas, susišukuoti, apsivilkti striukę, atsistoti nuo kėdės ar pradėti eiti po ilgesnio sėdėjimo. Labai būdingas rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30-45 minutes, kartais net kelias valandas.
Reumatinė polimialgija nėra infekcija ir nėra „nusidėvėjusių sąnarių“ liga. Ji skiriasi nuo osteoartrito, nes pagrindinis mechanizmas yra uždegimas, o ne kremzlės susidėvėjimas. Ji taip pat skiriasi nuo reumatoidinio artrito, nes paprastai nesukelia nuolatinio smulkiųjų plaštakų sąnarių pažeidimo, nors kai kuriems žmonėms gali būti plaštakų ar riešų tinimas.
Svarbu žinoti, kad reumatinė polimialgija gali būti susijusi su kita uždegimine liga - gigantiškųjų ląstelių arteritu. Tai kraujagyslių uždegimas, galintis pažeisti smilkinių, galvos, akių ir kitų sričių arterijas. Ši būklė reikalauja skubaus gydymo, nes gali kelti regėjimo praradimo riziką.
- Abipusis pečių skausmas ir sustingimas, dažnai juntamas vienodai abiejose pusėse.
- Kaklo, žastų, klubų, sėdmenų ar šlaunų skausmas.
- Rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30-45 minutes.
- Sunkumas pakelti rankas, apsirengti, susišukuoti ar pasiekti daiktus virš galvos.
- Sunkumas atsistoti nuo kėdės, lipti laiptais ar pradėti judėti po poilsio.
- Simptomų pagerėjimas dienos eigoje, kai žmogus „išsijudina“.
- Nuovargis, silpnumas, energijos stoka.
- Nedidelis karščiavimas arba subfebrili temperatūra.
- Apetito sumažėjimas.
- Neplanuotas svorio kritimas.
- Prasta savijauta, panaši į užsitęsusį virusinį susirgimą.
- Padidėję uždegimo rodikliai kraujo tyrimuose, net jei kiti simptomai nėra ryškūs.
- Naujas, neįprastas galvos skausmas, ypač smilkinių srityje.
- Skausminga ar jautri galvos oda, pavyzdžiui, šukuojantis.
- Žandikaulio nuovargis ar skausmas kramtant.
- Neryškus matymas, dvejinimasis akyse, staigus regėjimo pablogėjimas.
- Skausmas smilkiniuose ar jautri, sustorėjusi smilkininė arterija.
- Staigus vienos akies regėjimo netekimas - tai skubi medicininė situacija.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto reumatinė polimialgija, nėra iki galo žinoma. Manoma, kad ligą lemia kelių veiksnių derinys: imuninės sistemos pakitęs aktyvumas, genetinis polinkis, amžiniai imuniteto pokyčiai ir galimi aplinkos veiksniai. Kai kuriais atvejais simptomai prasideda po kvėpavimo takų infekcijos ar kito uždegiminio epizodo, tačiau tiesioginės vienos infekcijos priežasties dažniausiai nustatyti nepavyksta.
Didžiausias rizikos veiksnys yra amžius. Reumatinė polimialgija beveik visada prasideda vyresniems nei 50 metų žmonėms, o dažniausiai diagnozuojama 70-80 metų amžiaus grupėje. Moterims ši liga nustatoma dažniau nei vyrams. Taip pat pastebima, kad liga dažnesnė Šiaurės Europos kilmės žmonėms.
Genetinis polinkis gali turėti reikšmės, tačiau tai nėra paprasta paveldima liga, kurią tiesiogiai perduoda tėvai vaikams. Jei šeimoje buvo reumatinių uždegiminių ligų, rizika gali būti šiek tiek didesnė, bet dauguma pacientų neturi aiškios šeiminės anamnezės.
Svarbu pabrėžti, kad reumatinė polimialgija neatsiranda dėl fizinio darbo, sporto, peršalimo ar netinkamos laikysenos. Šie veiksniai gali sustiprinti jau esamą skausmą, bet nėra pagrindinė ligos priežastis.
Reumatinė polimialgija diagnozuojama įvertinus simptomus, fizinę apžiūrą, kraujo tyrimus ir atmetus kitas panašiai pasireiškiančias ligas. Vieno vienintelio tyrimo, kuris visiškai patvirtintų diagnozę, nėra, todėl labai svarbus gydytojo klinikinis vertinimas.
Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar jis abipusis, kiek trunka rytinis sustingimas, ar yra karščiavimas, svorio kritimas, galvos skausmas, regos sutrikimai. Apžiūros metu vertinamas pečių ir klubų judrumas, raumenų jėga, sąnarių tinimas, smilkinių arterijų jautrumas.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai. Eritrocitų nusėdimo greitis ir C reaktyvusis baltymas dažnai būna padidėję, nes rodo aktyvų uždegimą. Taip pat gali būti nustatoma mažakraujystė, padidėjęs trombocitų kiekis ar kepenų fermentų pokyčiai. Kreatinkinazės tyrimas padeda atskirti reumatinę polimialgiją nuo raumenų uždegimo, nes sergant reumatine polimialgija raumenų fermentai dažniausiai išlieka normalūs.
Kartais atliekami papildomi tyrimai: reumatoidinis faktorius ir anti-CCP antikūnai, jei įtariamas reumatoidinis artritas; skydliaukės hormonai, jei simptomai gali būti susiję su hipotiroze; vitamino D kiekis, jei yra ryškūs kaulų ir raumenų skausmai.
Vaizdiniai tyrimai padeda patikslinti diagnozę arba atmesti kitas priežastis. Sąnarių ultragarsinis tyrimas gali parodyti peties ar klubo bursitą, sausgyslių makščių uždegimą. Magnetinio rezonanso tomografija kartais naudojama sudėtingesniais atvejais. Kompiuterinė tomografija ar pozitronų emisijos tomografija gali būti svarstoma, jei įtariamas stambiųjų kraujagyslių uždegimas ar kitos ligos.
Jeigu yra gigantiškųjų ląstelių arterito požymių, gali būti atliekamas smilkininės arterijos ultragarsinis tyrimas, smilkininės arterijos biopsija arba kraujagyslių vaizdiniai tyrimai.
Pagrindinis reumatinės polimialgijos gydymas yra gliukokortikoidai, dažniausiai prednizolonas. Tinkamai parinkta dozė dažnai labai greitai sumažina skausmą ir sustingimą - kai kurie žmonės pagerėjimą pajunta per kelias dienas. Vis dėlto gydymas paprastai trunka ilgai, dažnai 1-2 metus ar ilgiau, nes vaistą reikia mažinti palaipsniui, kad liga neatsinaujintų.
Pradinė prednizolono dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą, uždegimo rodiklius, gretutines ligas ir komplikacijų riziką. Kai simptomai suvaldomi ir kraujo tyrimai gerėja, dozė mažinama lėtai. Staigus nutraukimas gali sukelti ligos paūmėjimą arba antinksčių nepakankamumą, todėl vaistus būtina vartoti tik pagal gydytojo planą.
Kadangi ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas gali didinti osteoporozės, cukrinio diabeto, kraujospūdžio padidėjimo, infekcijų, kataraktos ir odos plonėjimo riziką, gydytojas kartu taiko apsaugos priemones. Dažnai rekomenduojamas kalcis ir vitaminas D, kaulų tankio tyrimas, o esant didesnei lūžių rizikai - vaistai kaulams apsaugoti, pavyzdžiui, bisfosfonatai. Taip pat stebimas kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, kūno svoris ir infekcijų požymiai.
Jeigu liga dažnai atsinaujina arba gliukokortikoidų šalutinio poveikio rizika didelė, gali būti svarstomi imuninę sistemą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, metotreksatas. Kai kuriais sudėtingais atvejais, ypač esant susijusiam kraujagyslių uždegimui, gali būti taikomi biologiniai vaistai, tokie kaip tocilizumabas. Šiuos sprendimus paprastai priima reumatologas.
Gyvensena taip pat svarbi. Reguliarus, švelnus judėjimas padeda išlaikyti sąnarių paslankumą ir raumenų jėgą. Tinka vaikščiojimas, lengvi tempimo pratimai, kineziterapija, pratimai vandenyje. Reikėtų vengti staigaus per didelio krūvio, ypač ligos pradžioje. Subalansuota mityba, pakankamas baltymų kiekis, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas ir griuvimų prevencija padeda sumažinti gydymo komplikacijų riziką.
Į gydytoją verta kreiptis, jei vyresniame nei 50 metų amžiuje atsiranda naujas abipusis pečių, kaklo, klubų ar šlaunų skausmas, ypač jei kartu vargina ilgas rytinis sustingimas. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei dėl skausmo darosi sunku apsirengti, pakelti rankas, atsistoti nuo kėdės ar vaikščioti.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda naujas stiprus galvos skausmas, smilkinių skausmas, žandikaulio skausmas kramtant, dvejinimasis akyse, neryškus matymas ar bet koks staigus regėjimo pablogėjimas. Šie požymiai gali rodyti gigantiškųjų ląstelių arteritą, kurį reikia gydyti nedelsiant.
Jeigu jau gydotės dėl reumatinės polimialgijos, kreipkitės į gydytoją, jei simptomai grįžta mažinant vaistų dozę, atsiranda karščiavimas, stiprus silpnumas, infekcijos požymiai, labai padidėja kraujospūdis ar gliukozės kiekis kraujyje. Gydymo koreguoti savarankiškai nereikėtų - saugiausia tai daryti kartu su gydytoju.
