Kapiliaroskopija
Kapiliaroskopija yra neinvazinis diagnostinis metodas, leidžiantis mikroskopu apžiūrėti piršto nago guolio kapiliarus. Šis tyrimas padeda įvertinti mikrocirkuliacijos būklę ir anksti nustatyti sistemines ligas, tokias kaip sklerodermija ar vilkligė.
Tyrimo esmė
- Kapiliaroskopijos metu dermatoskopu arba specialiu mikroskopu tiriami nago guolio kapiliarai.
- Tiriami 8-10 pirštų, dažniausiai dominuojančios rankos.
Ką rodo tyrimas?
- Įvertinama kapiliarų morfologija, tankis, forma ir kraujotaka.
- Nustatomi būdingi pakitimai, susiję su autoimuninėmis ligomis.
Procedūra
- Ant piršto nago užlašinamas lašelis imersinio aliejaus, kad oda taptų skaidresnė.
- Paciento ranka fiksuojama, o gydytojas mikroskopu ar dermatoskopu apžiūri nago guolio kapiliarus.
- Procedūra trunka apie 15-30 minučių ir yra visiškai neskausminga.
Pasiruošimas
- Prieš tyrimą nereikia ypatingo pasiruošimo.
- Patartina prieš 24 valandas nenaudoti nagų lako ar dirbtinių nagų.
Patologiniai radiniai
- Plečių kapiliarų ir avaskulinių laukų buvimas rodo sisteminę sklerozę (sklerodermiją).
- Kapiliarų liekanos (hemoragijos), išsišakojimai ir dideli plečių plotai būdingi dermatomiozitui.
- Sumažėjęs kapiliarų tankis gali rodyti Raynaud fenomeną ar vilkligę.
Klinikinė reikšmė
- Kapiliaroskopija leidžia anksti diferencijuoti pirminį ir antrinį Raynaud sindromą.
- Pakitimai gali atsirasti dar prieš pasireiškiant ligos simptomams, todėl tyrimas naudojamas prevenciškai.
Dažniausios priežastys
- Pirminis Raynaud fenomenas (pablogėjus simptomams).
- Įtariama sisteminė sklerozė, vilkligė arba dermatomiozitas.
- Neaiškios kilmės pirštų opiniai pažeidimai ar gangrena.
Kokie gydytojai skiria
- Reumatologas
- Dermatologas
- Angiologas
