Retinitas
Retinitas - tai tinklainės, šviesai jautraus akies sluoksnio, uždegimas. Tinklainė perduoda vaizdinę informaciją į smegenis, todėl jos pažeidimas gali greitai sutrikdyti regėjimą. Laiku atpažintas ir gydomas retinitas dažnai padeda sumažinti negrįžtamo regos pažeidimo riziką.
Retinitas yra uždegiminis procesas, pažeidžiantis tinklainę - vidinį akies dangalą, kuriame yra šviesą priimančios ląstelės. Šios ląstelės paverčia šviesos signalus nerviniais impulsais, o regos nervas juos perduoda į smegenis. Kai tinklainėje atsiranda uždegimas, sutrinka šis tikslus procesas: vaizdas gali tapti neryškus, iškraipytas, regėjimo lauke gali atsirasti tamsių dėmių.
Retinitas gali būti židininis, kai pažeidžiama tik nedidelė tinklainės sritis, arba išplitęs, kai uždegimas apima didesnę tinklainės dalį. Kai kuriais atvejais kartu pažeidžiamos ir kitos akies struktūros - gyslainė, stiklakūnis ar regos nervas. Tuomet vartojami tokie terminai kaip chorioretinitas arba neuroretinitas.
Svarbu žinoti, kad retinitas nėra viena vienintelė liga. Tai būklė, kuri gali atsirasti dėl infekcijos, imuninės sistemos sutrikimų, kraujotakos problemų ar rečiau - po traumų. Gydymas labai priklauso nuo priežasties, todėl savarankiškai laukti ar gydytis akių lašais be gydytojo apžiūros gali būti pavojinga.
- Neryškus arba suprastėjęs regėjimas viena ar abiem akimis.
- Tamsios dėmės, šešėliai ar „aklos zonos“ regėjimo lauke.
- Mirgėjimas, šviesos blyksniai arba vaizdo iškraipymas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai.
- Plaukiojančios drumstys, vadinamos „muselėmis“ prieš akis.
- Sunkumas skaityti, atpažinti veidus ar matyti smulkias detales.
- Akies paraudimas ar maudimas, nors kai kuriais atvejais skausmo nebūna.
- Galvos skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas, jei uždegimą sukėlė infekcija.
- Staigus regėjimo pablogėjimas, ypač žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.
- Regėjimo pablogėjimas tamsoje arba susiaurėjęs matymo laukas, jei pažeidimas apima periferinę tinklainę.
Retinitas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Viena svarbiausių grupių - infekcijos. Tinklainę gali pažeisti virusai, pavyzdžiui, citomegalo virusas, herpes simplex ar varicella zoster virusas. Citomegalo viruso retinitas dažniau nustatomas žmonėms, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi, pavyzdžiui, sergant pažengusia ŽIV infekcija, po organų transplantacijos ar vartojant stiprius imunitetą slopinančius vaistus.
Kita dažna priežastis - parazitinės ar bakterinės infekcijos. Toksoplazmozė yra viena žinomiausių chorioretinito priežasčių. Retinitą taip pat gali sukelti sifilis, tuberkuliozė, Laimo liga ar kitos sisteminės infekcijos.
Neinfekcinis retinitas gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, kai imuninė sistema klaidingai puola savo audinius. Riziką didina nusilpęs imunitetas, lėtinės infekcijos, neseniai persirgtos virusinės ligos, akių traumos, kai kurie vaistai ir bendros uždegiminės organizmo ligos. Amžius pats savaime nėra vienintelė priežastis, tačiau vyresniems žmonėms dažniau pasitaiko gretutinių ligų, galinčių apsunkinti tinklainės būklę.
Retinitą diagnozuoja gydytojas oftalmologas, įvertinęs nusiskundimus, regėjimo pokyčius ir akies dugno vaizdą. Apžiūros metu tikrinamas regėjimo aštrumas, matuojamas akispūdis, atliekama apžiūra plyšine lempa. Labai svarbi išplėsto vyzdžio akies dugno apžiūra, leidžianti pamatyti tinklainės uždegimo židinius, kraujosruvas, paburkimą ar randus.
Dažnai atliekami papildomi tyrimai. Optinė koherentinė tomografija padeda sluoksnis po sluoksnio įvertinti tinklainės struktūrą ir nustatyti paburkimą ar pažeidimo gylį. Fluoresceino angiografija ar indocianino žaliojo angiografija leidžia įvertinti tinklainės ir gyslainės kraujagysles. Akies dugno nuotraukos padeda stebėti ligos eigą.
Jeigu įtariama infekcinė priežastis, gali būti atliekami kraujo tyrimai, serologiniai tyrimai, polimerazės grandininės reakcijos tyrimai virusams ar parazitams nustatyti. Kai kuriais atvejais tiriamas akies skystis iš priekinės kameros ar stiklakūnio. Jei yra neurologinių simptomų ar įtariamas platesnis uždegimas, gali prireikti magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos.
Retinito gydymas visada priklauso nuo priežasties. Jei ligą sukėlė virusas, skiriami antivirusiniai vaistai, pavyzdžiui, gancikloviras, valgancikloviras, acikloviras ar kiti preparatai pagal sukėlėją. Esant bakterinei infekcijai, reikalingi antibiotikai, o toksoplazmozės atveju taikomas specifinis antiparazitinis gydymas.
Kortikosteroidai gali padėti sumažinti uždegimą, tačiau jie paprastai skiriami atsargiai ir tik įvertinus, ar infekcija kontroliuojama. Jei uždegimas autoimuninis, gali būti reikalingi imuninę sistemą reguliuojantys vaistai. Kai kuriais atvejais vaistai leidžiami tiesiai į akį, kad greičiau pasiektų tinklainę.
Jeigu atsiranda komplikacijų, pavyzdžiui, stiklakūnio drumstys, kraujavimas ar tinklainės atšoka, gali prireikti lazerinio gydymo arba vitrektomijos. Gydymo metu svarbu reguliariai lankytis pas oftalmologą, nes net pagerėjus savijautai uždegimas gali atsinaujinti. Taip pat gydomos gretutinės ligos, stiprinama infekcijų kontrolė, peržiūrimi imunitetą slopinantys vaistai, jei jie vartojami.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei staiga pablogėjo regėjimas, atsirado tamsi dėmė regėjimo lauke, šviesos blyksniai, daug naujų „muselių“ ar vaizdas tapo iškraipytas. Skubi oftalmologo apžiūra būtina, jei simptomai atsirado tik vienoje akyje, greitai stiprėja arba kartu pasireiškia akies skausmas, paraudimas, karščiavimas.
Nedelskite, jei jūsų imuninė sistema nusilpusi, sergate ŽIV infekcija, neseniai patyrėte organų transplantaciją, vartojate chemoterapiją ar imunitetą slopinančius vaistus. Tokiais atvejais retinitas gali progresuoti greitai ir kelti didelę grėsmę regėjimui.
Jei regėjimas prastėja staiga arba atrodo, kad dalį vaizdo dengia užuolaida ar šešėlis, reikėtų vykti į skubios pagalbos skyrių arba budintį akių ligų centrą.
