REM miego sutrikimas
REM miego sutrikimas (REM sleep behavior disorder, RBD) - tai būklė, kai miego metu dingsta normalus raumenų paralyžius, todėl žmogus fiziškai išgyvena savo sapnus. Tai nėra paprastas vaikščiojimas ar kalbėjimas miegant - veiksmai gali būti audringi, smurtiniai ir pavojingi tiek pačiam sergančiajam, tiek šalia esantiems. Ankstyvas atpažinimas yra ypač svarbus, nes RBD dažnai yra pirmasis neurodegeneracinių ligų (pvz., Parkinsono ligos) požymis.
REM miego fazė yra miego ciklo dalis, kurią sapnuojame. Paprastai šios fazės metu smegenys siunčia signalą nugaros smegenims, kad laikinai paralyžiuotų beveik visus raumenis - tai vadinama REM miego atonija. Šis mechanizmas neleidžia mums fiziškai atlikti sapno veiksmų. Sergant REM miego sutrikimu ši apsauga sugenda. Vietoj paralyžiaus raumenys susitraukinėja, ir žmogus pradeda „vaidinti“ savo sapnus: spardytis, muštis, šaukti, kartais net iššokti iš lovos. Po pabudimo asmuo dažniausiai prisimena agresyvų ar gynybinį sapno siužetą, o jo elgesys būna visiškai nesąmoningas. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau gali atsirasti ir moterims bei jaunesniems žmonėms.
- Garsus šnabždėjimas, riksmai, keiksmažodžiai miego metu
- Staigūs galūnių judesiai: spyriai, smūgiai, rankomis mosavimas
- Bandymas iššokti iš lovos, bėgimas ar kovojimas
- Sapnų turinys dažnai būna agresyvus: ginčai, puolimai, gynyba
- Pabudus asmuo prisimena sapną, bet nežino, kas vyko realybėje
- Miego fragmentacija (dažni prabudimai) be sąmoningų sapnų prisiminimų
- Prasidėjusi rijimo ar kvėpavimo kontrolės problemos naktį
- Savižalos arba partnerio mėlynės, sumušimai
- Nuovargis dienos metu dėl trikdomo miego
REM miego sutrikimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau mokslininkai ją sieja su smegenų kamieno (ypač mosto (pons) srities) pažeidimu, kuris atsakingas už REM miego atoniją. Yra dvi pagrindinės formos: idiopatinė (kai nenustatoma jokia kita liga) ir simptominė (susijusi su neurodegeneracinėmis ligomis). Daugelis pacientų per 10-15 metų suserga Parkinsono liga, Lewy kūnelių demencija ar daugiasistemine atrofija. Rizikos veiksniai: vyresnis amžius (dažniausiai >50 m.), vyriška lytis, genetinis polinkis (šeimoje buvę RBD atvejai), tam tikrų antidepresantų (pvz., SSRI) vartojimas, taip pat narkolepsija ar kiti miego sutrikimai. Alkoholis ar miego trūkumas gali pabloginti simptomus.
Diagnozę nustato miego medicinos specialistas (somnologas) arba neurologas. Pagrindinis tyrimas yra polisomnografija - nakties miego tyrimas laboratorijoje, kurio metu registruojamos smegenų bangos (EEG), akių judesiai (EOG), raumenų aktyvumas (EMG), širdies ritmas ir kvėpavimas. REM miego sutrikimo būdingas požymis - EMG rodo raumenų tonusą, kai jis turėtų būti nulinis (atonijos nebuvimas). Gydytojas taip pat atlieka išsamų pokalbį su pacientu ir miego partneriu, nes pats žmogus dažnai neprisimena savo veiksmų. Gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai (MRT, SPECT), kad būtų įvertinta galima neurodegeneracinė žala.
Gydymas yra simptominis ir saugumo užtikrinimas. Vaistai: klonazepamas (benzodiazepinas) yra veiksmingiausias - jis mažina epizodų dažnį ir intensyvumą, tačiau gali sukelti pripratimą ir rytinį mieguistumą. Kaip alternatyva vartojami melatoninas arba pramipeksolis. Aplinkos saugos priemonės: lovą pastatyti žemai, pašalinti aštrius baldus, apsaugoti langus, miegmaišiai ar patalynė, ribojanti judesius. Svarbu informuoti miego partnerį apie riziką ir kartu kurti saugią miego aplinką. Jei sutrikimas yra antrinis (pvz., dėl antidepresantų), gydytojas gali koreguoti vaistus. Nors specifinio gydymo neurodegeneracijai nėra, ankstyvai diagnostikai stebint pacientą galima laiku identifikuoti besivystančią ligą.
Nedelsdami kreipkitės, jei: artimieji pastebi, kad miego metu atliekate pavojingus veiksmus (mušate, spardotės, bandote išeiti pro langą); patiriate traumų ar randate mėlynių be aiškios priežasties; jaučiate stiprų nuovargį dieną dėl trikdomo miego; jei pradedate sapnuoti ir vaidinti agresyvius sapnus. Taip pat verta pasikonsultuoti, jeigu vartojate antidepresantus ir pajutote miego elgesio pokyčių. Ypač svarbu kreiptis, jei jau turite kitų neurologinių simptomų (tremo, lėtesnių judesių, atminties sutrikimų), nes RBD gali būti jų pirmtakas. Gydytojas atliks tyrimus ir padės parinkti saugiausią gydymo būdą.
