Ragenos erozija

Dažniausia ragenos erozijos priežastis yra mechaninė trauma. Ragenos epitelį gali pažeisti nagas, popieriaus kraštas, makiažo šepetėlis, augalo lapas ar šakelė, smėlis, dulkės, metalo ar medžio dalelės. Kartais trauma atrodo labai nedidelė, tačiau dėl ragenos jautrumo simptomai būna ryškūs.

Svarbus rizikos veiksnys yra kontaktiniai lęšiai. Ragenos erozija gali atsirasti dėl per ilgo lęšių nešiojimo, miegojimo su lęšiais, netinkamos higienos, pažeisto lęšio krašto ar sausos akies. Kontaktinių lęšių naudotojams didesnė bakterinio ragenos uždegimo rizika, ypač dėl bakterijų, kurios gali greitai pažeisti rageną. Todėl tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol praeis savaime.

Pasikartojančiai ragenos erozijai įtakos turi ankstesnė ragenos trauma, po kurios epitelis prisitvirtina silpniau. Kartais priežastis yra paveldimi ar įgyti ragenos paviršiaus pakitimai, vadinami ragenos distrofijomis. Tokiu atveju epitelis gali būti trapus abiejose akyse, o epizodai kartojasi be aiškios naujos traumos.

Sausų akių sindromas taip pat didina riziką. Kai ašarų plėvelė nepakankamai drėkina rageną, vokas gali labiau trinti jos paviršių. Ryte, po miego, vokas gali būti tarsi prilipęs prie ragenos, todėl pramerkus akį epitelis atšoka. Riziką didina blefaritas, meibominių liaukų disfunkcija, ilgas darbas prie ekranų, sausa patalpų aplinka, kai kurie vaistai ir hormoniniai pokyčiai.

Kitos galimos priežastys - cheminiai nudegimai, ultravioletinių spindulių pažeidimas, akių operacijos, netinkamas svetimkūnio šalinimas, akių trynimas, vokų padėties sutrikimai ar į vidų augančios blakstienos. Vyresniame amžiuje audiniai gyja lėčiau, o kartu esančios ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, gali apsunkinti ragenos gijimą.

Ragenos eroziją dažniausiai nustato akių gydytojas arba skubios pagalbos gydytojas, įvertinęs simptomus ir apžiūrėjęs akį. Labai svarbu papasakoti, kaip prasidėjo skausmas: ar buvo trauma, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, ar į akį galėjo patekti svetimkūnis, cheminė medžiaga, metalo ar medžio dalelė. Taip pat svarbu paminėti ankstesnius panašius epizodus.

Pagrindinis tyrimas yra akies apžiūra plyšine lempa. Tai specialus mikroskopas, leidžiantis gydytojui labai tiksliai apžiūrėti rageną, junginę, vokus ir priekinę akies dalį. Dažnai naudojamas fluoresceino dažas - į akį įlašinamas arba uždedamas specialus dažiklis, kuris nudažo epitelio defektą. Apšvietus mėlyna šviesa, ragenos erozija matoma kaip ryškiau švytinti pažeidimo sritis.

Gydytojas gali apversti viršutinį voką ir patikrinti, ar po juo nėra įstrigusio svetimkūnio. Tai svarbu, nes net maža dalelė po voku gali nuolat braižyti rageną ir neleisti jai gyti. Taip pat įvertinamas regėjimo aštrumas, vyzdžių reakcija, akies paraudimo pobūdis, ragenos skaidrumas ir tai, ar nėra infekcijos požymių.

Jei įtariama gilesnė trauma, pradurtas akies obuolys arba į akį patekęs dideliu greičiu skridęs svetimkūnis, gali prireikti papildomų tyrimų. Tokiais atvejais atliekama akiduobių kompiuterinė tomografija, kartais rentgenologiniai tyrimai, tačiau magnetinio rezonanso tomografija nenaudojama, jei galimas metalinis svetimkūnis. Įtariant infekcinį ragenos uždegimą, gali būti paimamas pasėlis nuo ragenos paviršiaus, ypač jei pažeidimas susijęs su kontaktiniais lęšiais ar yra ragenos opa.

Ragenos eroziją svarbu atskirti nuo kitų būklių: ūminio glaukomos priepuolio, ragenos opos, herpetinio keratito, uveito, cheminio nudegimo ar svetimkūnio akies viduje. Dėl to stipraus akies skausmo nereikėtų gydyti vien tik namų priemonėmis, ypač jei regėjimas suprastėjo.

Ragenos erozijos gydymo tikslai yra sumažinti skausmą, apsaugoti rageną nuo infekcijos, sudaryti sąlygas epiteliui greitai sugyti ir išvengti pasikartojimo. Gydymas parenkamas pagal pažeidimo dydį, priežastį, infekcijos riziką ir tai, ar žmogus nešioja kontaktinius lęšius.

Pirmiausia pašalinamas svetimkūnis, jei jis yra. Tai turi atlikti medikas, naudodamas tinkamas priemones ir nuskausminamuosius akių lašus apžiūros metu. Svarbu nebandyti krapštyti akies aštriais daiktais ir netrinti akies, nes taip galima padidinti pažeidimą.

Dažnai skiriami drėkinamieji akių lašai be konservantų arba akių geliai, kurie mažina trintį ir padeda epiteliui gyti. Profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikų akių lašai ar tepalas, ypač jei pažeidimas didesnis, atsirado po užterštos traumos arba yra infekcijos rizika. Kontaktinių lęšių naudotojams parenkami antibiotikai, veiksmingi prieš dažnesnius su lęšiais susijusius sukėlėjus.

Skausmui malšinti gali būti rekomenduojami geriami vaistai nuo skausmo. Kai kuriais atvejais gydytojas skiria vyzdį plečiančius lašus, jei yra ryškus spazmas ir šviesos baimė. Vietiniai nuskausminamieji lašai, kurie naudojami apžiūros metu, neturi būti vartojami namuose be gydytojo priežiūros: jie gali lėtinti gijimą, maskuoti blogėjančią būklę ir sukelti rimtą ragenos pažeidimą.

Akies dengimas tvarsčiu anksčiau buvo taikomas dažniau, tačiau dabar ne visada rekomenduojamas. Jis netinka, jei pažeidimas susijęs su kontaktiniais lęšiais, įtariama infekcija ar didesnė bakterijų dauginimosi rizika. Kartais gydytojas gali uždėti gydomąjį kontaktinį lęšį - tai specialus tvarstinis lęšis, kuris saugo rageną nuo vokų trinties. Jį būtina naudoti tik gydytojo priežiūroje.

Jei ragenos erozija pasikartoja, gydymas gali būti ilgesnis. Dažnai rekomenduojami drėkinamieji lašai dieną ir tirštesnis tepalas nakčiai kelias savaites ar mėnesius. Gydomas sausų akių sindromas, blefaritas, meibominių liaukų sutrikimai. Kai kuriais atvejais akių gydytojas gali pasiūlyti procedūras, padedančias epiteliui geriau prisitvirtinti: paviršinį ragenos poliravimą, priekinės stromos punkciją ar lazerinę fototerapinę keratektomiją. Tokios procedūros taikomos tik parinktiems pacientams, kai konservatyvus gydymas nepadeda.

Gijimo metu svarbu nenešioti kontaktinių lęšių, kol gydytojas leis grįžti prie jų naudojimo. Reikėtų vengti akių makiažo, baseino, dulkėtos aplinkos ir akių trynimo. Dirbant rizikingus darbus būtini apsauginiai akiniai. Jei simptomai mažėja, tai geras ženklas, tačiau kontrolinė apžiūra gali būti reikalinga, ypač jei pažeidimas didelis ar susijęs su lęšiais.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei įtariate ragenos eroziją ir skausmas, svetimkūnio pojūtis ar ašarojimas nepraeina per kelias valandas. Net jei pažeidimas atrodo nedidelis, akies paviršiaus būklę geriausia įvertinti apžiūrint su fluoresceinu ir plyšine lempa.

Skubiai kreipkitės į akių gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei pablogėjo regėjimas, skausmas labai stiprus, akis sunku atmerkti, atsirado pūlingų išskyrų, matoma balta ar pilka dėmelė ant ragenos, buvo cheminis nudegimas arba į akį pateko metalo, stiklo, medžio ar dideliu greičiu skridusi dalelė. Taip pat neatidėliokite, jei trauma įvyko nešiojant kontaktinius lęšius.

Jei į akį pateko cheminė medžiaga, pirmoji pagalba - nedelsiant gausiai plauti akį švariu tekančiu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu bent 15-20 minučių ir tik tada vykti skubios pagalbos. Nelaukite, kol skausmas sumažės, nes cheminiai pažeidimai gali progresuoti.

Pakartotinė apžiūra reikalinga, jei po gydymo per 24-48 valandas nėra aiškaus pagerėjimo, simptomai grįžta rytais arba ragenos erozija kartojasi. Tokiais atvejais svarbu ieškoti priežasties - sausų akių, vokų uždegimo, netaisyklingai augančių blakstienų ar ragenos paviršiaus pakitimų. Kuo anksčiau pradedamas tikslingas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų ir pasikartojimo tikimybė.