Psoriazė
Psoriazė yra lėtinė uždegiminė odos liga, dėl kurios oda per greitai atsinaujina ir susidaro paraudusios, pleiskanojančios, kartais niežtinčios plokštelės. Ji nėra užkrečiama, tačiau gali stipriai veikti savijautą, miegą, pasitikėjimą savimi ir net sąnarių sveikatą. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai leidžia gerai kontroliuoti ligą ir sumažinti paūmėjimų dažnį.
Psoriazė yra imuninės sistemos nulemtas lėtinis uždegimas, labiausiai matomas odoje, bet galintis paveikti ir nagus, sąnarius bei bendrą organizmo uždegiminę būklę. Sveikoje odoje ląstelės atsinaujina palaipsniui, maždaug per kelias savaites. Sergant psoriaze šis procesas labai pagreitėja: odos ląstelės subręsta ir kyla į paviršių per kelias dienas, todėl nespėja normaliai pasišalinti. Taip susidaro sustorėjusios, pleiskanojančios, dažnai aiškių ribų plokštelės.
Dažniausia forma yra plokštelinė psoriazė. Ji paprastai pasireiškia ant alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies, juosmens, sėdmenų srityje, tačiau bėrimų gali būti bet kurioje kūno vietoje. Kai kuriems žmonėms pažeidžiami nagai: jie tampa duobėti, sustorėja, trupėja arba atsiskiria nuo nago guolio. Daliai pacientų išsivysto psoriazinis artritas - uždegiminė sąnarių liga, sukelianti skausmą, tinimą ir rytinį sąstingį.
Svarbu žinoti: psoriazė nėra prastos higienos požymis ir ja negalima užsikrėsti prisilietus, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, baseinu ar gyvenant kartu. Liga dažnai turi banginę eigą - ramesnius laikotarpius keičia paūmėjimai. Gydymo tikslas yra ne tik „panaikinti dėmes“, bet ir sumažinti uždegimą, pagerinti gyvenimo kokybę bei apsaugoti nuo galimų komplikacijų.
- Aiškių ribų paraudusios ar rausvos odos plokštelės, padengtos sidabriškomis arba baltomis pleiskanomis.
- Odos sausumas, tempimo jausmas, skilinėjimas, kartais kraujavimas įtrūkus odai.
- Niežėjimas, deginimas ar perštėjimas; kai kuriems žmonėms niežėjimas būna labai varginantis.
- Bėrimai tipinėse vietose: alkūnėse, keliuose, galvos plaukuotojoje dalyje, už ausų, juosmens srityje, ant delnų ar padų.
- Smulkūs lašo formos bėrimai po infekcijų, ypač po gerklės streptokokinės infekcijos.
- Pleiskanojimas galvos odoje, kuris gali priminti stiprias pleiskanas, bet dažnai būna su paraudimu ir storesnėmis plokštelėmis.
- Niežtinti, pleiskanojanti oda ties plaukų augimo linija, už ausų ar sprando srityje.
- Raukšlėse, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse ar po krūtimis, psoriazė gali atrodyti mažiau pleiskanojanti, bet ryškiai paraudusi, jautri ir skausminga.
- Smulkios duobutės nago plokštelėje, tarsi nago paviršius būtų subadytas.
- Nago sustorėjimas, pageltimas, trupėjimas ar nelygus augimas.
- Nago atsiskyrimas nuo guolio, skausmingumas spaudžiant ar avint batus.
- Nagų pokyčiai gali būti susiję su didesne psoriazinio artrito rizika.
- Sąnarių skausmas, patinimas, šiluma ar jautrumas.
- Rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30 minučių.
- Pirštų patinimas per visą ilgį, vadinamas „dešrelės“ formos pirštu.
- Kulnų, padų, sausgyslių prisitvirtinimo vietų skausmas.
- Nugaros ar kryžkaulio srities skausmas, stipresnis ramybėje ir mažėjantis pajudėjus.
- Bėrimų greitas plitimas arba naujų židinių atsiradimas po streso, infekcijos, odos sužeidimo ar vaistų vartojimo.
- Didesnis odos jautrumas, skausmingi įtrūkimai, sutrikęs miegas dėl niežėjimo.
- Nuovargis ir emocinė įtampa, ypač kai bėrimai matomose kūno vietose.
Psoriazė atsiranda tada, kai imuninė sistema per aktyviai reaguoja ir palaiko uždegimą odoje. Svarbų vaidmenį atlieka T limfocitai, uždegimo mediatoriai ir tam tikri interleukinai, ypač susiję su IL-17 ir IL-23 keliais. Dėl šio uždegimo odos ląstelės ima daugintis per greitai, o kraujagyslės pažeistose vietose išsiplečia, todėl oda parausta.
Liga dažnai turi genetinį polinkį. Jei psoriaze serga vienas iš tėvų, rizika vaikui didesnė, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Genai sukuria polinkį, o paūmėjimus dažnai išprovokuoja aplinkos veiksniai.
Dažni psoriazės paūmėjimo veiksniai yra infekcijos, ypač streptokokinė angina, stiprus ar ilgalaikis stresas, odos traumos, įbrėžimai, nudegimai, tatuiruotės ar chirurginiai pjūviai. Šis reiškinys, kai bėrimai atsiranda odos pažeidimo vietoje, vadinamas Koebnerio fenomenu. Paūmėjimą gali skatinti ir rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, nutukimas, miego stoka, šaltas bei sausas oras.
Kai kurie vaistai taip pat gali pabloginti psoriazę arba ją išprovokuoti jautriems žmonėms. Tai gali būti ličio preparatai, kai kurie beta adrenoblokatoriai, vaistai nuo maliarijos, interferonai ar staigus sisteminių kortikosteroidų nutraukimas. Dėl vaistų niekada nereikėtų spręsti savarankiškai - svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų saugiai įvertinta nauda ir rizika.
Psoriazė gali būti susijusi su kitomis būklėmis: psoriaziniu artritu, metaboliniu sindromu, padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, riebalų apykaitos sutrikimais, kepenų suriebėjimu, depresija ar nerimu. Tai nereiškia, kad kiekvienas sergantis žmogus turės šias ligas, tačiau gydytojui svarbu vertinti ne tik odą, bet ir bendrą sveikatą.
Psoriazė dažniausiai nustatoma apžiūros metu. Dermatologas įvertina bėrimų išvaizdą, vietą, pleiskanojimą, odos sustorėjimą, galvos odą ir nagus. Gydytojas taip pat paklausia, kada bėrimai prasidėjo, kas juos pablogina ar pagerina, ar šeimoje yra sergančiųjų psoriaze, ar yra sąnarių skausmų, rytinio sąstingio, nuovargio.
Kartais psoriazė gali būti panaši į egzemą, seborėjinį dermatitą, grybelinę infekciją, rožinę dedervinę ar kitas odos ligas. Jei vaizdas neaiškus, gali būti atliekamas odos biopsijos tyrimas: paimamas mažas odos gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Įtariant grybelį, gydytojas gali paskirti odos ar nagų nuograndų mikroskopiją ir pasėlį.
Ligos sunkumui įvertinti naudojami keli praktiniai kriterijai. Vertinama, kokia kūno paviršiaus dalis pažeista, kiek ryškus paraudimas, sustorėjimas ir pleiskanojimas. Gali būti naudojami PASI, BSA ar DLQI vertinimai. DLQI padeda suprasti, kaip liga veikia kasdienybę: miegą, darbą, santykius, aprangą, sportą ir emocinę savijautą. Net nedidelis odos plotas gali būti laikomas reikšmingu, jei pažeisti delnai, padai, veidas, lytinių organų sritis ar nagai.
Jei yra sąnarių simptomų, gali prireikti reumatologo konsultacijos. Atliekami kraujo tyrimai uždegimo aktyvumui įvertinti, pavyzdžiui, C reaktyvusis baltymas ar eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat gali būti skiriami rentgeno, ultragarsinis, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, priklausomai nuo simptomų. Ankstyva psoriazinio artrito diagnostika labai svarbi, nes negydomas sąnarių uždegimas gali sukelti negrįžtamų pakitimų.
Prieš skiriant sisteminius ar biologinius vaistus, paprastai atliekami papildomi tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, lipidograma, hepatitų, ŽIV ar tuberkuliozės patikra, nėštumo testas, jei tai aktualu. Tai padeda parinkti saugiausią gydymą ir stebėti galimą šalutinį poveikį.
Psoriazės gydymas parenkamas individualiai. Svarbu atsižvelgti ne tik į bėrimų plotą, bet ir į jų vietą, niežėjimą, skausmą, nagų ar sąnarių pažeidimą, kitas ligas, vartojamus vaistus, nėštumo planus ir žmogaus kasdienybę. Gydymas dažnai yra laipsniškas: pradedama nuo vietinių priemonių, o jei jų nepakanka, svarstoma fototerapija ar sisteminis gydymas.
Lengvesnei psoriazei dažniausiai skiriami vietiniai vaistai. Tai gali būti kortikosteroidų tepalai ar losjonai, vitamino D analogai, pavyzdžiui, kalcipotriolis, jų deriniai, keratolitinės priemonės su salicilo rūgštimi, dervų preparatai ar kitos priešuždegiminės priemonės. Galvos odai patogesni tirpalai, putos, šampūnai ar geliai. Labai svarbios ir kasdienės minkštinamosios priemonės: jos mažina sausumą, niežėjimą, padeda atkurti odos barjerą ir gali sumažinti paūmėjimų riziką.
Jei bėrimai išplitę arba vietinis gydymas nepakankamai veiksmingas, gali būti taikoma fototerapija - kontroliuojamas gydymas ultravioletiniais spinduliais, dažniausiai siaurabangiais UVB spinduliais. Tai nėra tas pats, kas deginimasis soliariume. Fototerapija atliekama mediciniškai prižiūrint, parenkant dozę pagal odos tipą ir reakciją.
Vidutinio sunkumo ir sunkiai psoriazei, taip pat psoriaziniam artritui, gali prireikti sisteminių vaistų. Naudojami metotreksatas, ciklosporinas, acitretinas, apremilastas ar kiti uždegimą slopinantys vaistai. Pastaraisiais metais gydymą labai pakeitė biologiniai vaistai, veikiantys konkrečias imuninės sistemos grandis, pavyzdžiui, TNF alfa, IL-17 ar IL-23 kelius. Kai kuriems pacientams jie leidžia pasiekti labai gerą odos būklės kontrolę. Tačiau šie vaistai skiriami tik įvertinus indikacijas, tyrimus ir saugumą.
Gyvensenos pokyčiai nėra „papildomas priedas“ - jie gali realiai padėti kontroliuoti ligą. Rekomenduojama mesti rūkyti, riboti alkoholį, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti, rūpintis miegu ir streso valdymu. Odą verta prausti švelniais prausikliais, vengti karšto vandens, nesikasyti, saugoti nuo įtrūkimų ir nudegimų. Mityba turėtų būti subalansuota; kai kuriems žmonėms naudinga Viduržemio jūros tipo mityba, mažiau perdirbto maisto ir cukraus. Stebuklingos dietos, kuri išgydytų psoriazę, nėra, todėl labai griežtus mitybos ribojimus verta aptarti su gydytoju ar dietologu.
Gydymo sėkmė labai priklauso nuo nuoseklumo. Jei vaistas nepatogus, dirgina odą, per silpnas ar kelia nerimą dėl šalutinio poveikio, geriausia ne nutraukti savarankiškai, o pasikalbėti su gydytoju. Dažnai galima pakeisti formą, stiprumą, vartojimo dažnį ar visą gydymo planą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado pleiskanojančių, paraudusių, aiškių ribų bėrimų, kurie nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba plinta. Dermatologo konsultacija ypač svarbi, jei pažeista galvos oda, veidas, delnai, padai, lytinių organų sritis ar nagai, nes šios vietos gali labai trikdyti kasdienį gyvenimą ir reikalauja atsargiai parinkto gydymo.
Skubiau kreipkitės, jei bėrimai staiga labai išplito, oda tapo skausminga, karšta, pradėjo šlapiuoti, atsirado pūlių, karščiavimas ar bendras silpnumas. Neatidėliotina pagalba reikalinga, jei parausta ir pleiskanoja beveik visas kūnas, sutrinka temperatūros reguliacija, atsiranda šaltkrėtis, stiprus skausmas ar skysčių netekimo požymiai. Tai gali būti reta, bet pavojinga eritroderminė psoriazė. Skubiai reikia vertinti ir pūlinę psoriazę, kai atsiranda daug sterilių pūlinukų, karščiavimas ar bloga bendra savijauta.
Būtinai pasakykite gydytojui apie sąnarių skausmą, patinimą, rytinį sąstingį, kulnų ar nugaros skausmus, nes tai gali būti psoriazinio artrito pradžia. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sąnarių funkciją.
Pagalbos verta ieškoti ir tada, kai psoriazė veikia emocinę būseną: gėda, nerimas, vengimas bendrauti, prastas miegas ar liūdna nuotaika nėra „menkniekis“. Psoriazė yra matoma, bet jos našta dažnai nematoma aplinkiniams. Gydytojas gali padėti ne tik odai, bet ir nukreipti psichologinei ar kitai reikalingai pagalbai.
