Pseudotumor cerebri
Pseudotumor cerebri yra būklė, kai padidėja spaudimas kaukolės viduje, nors smegenyse nėra auglio, kraujavimo ar kitos akivaizdžios masės. Ji svarbi todėl, kad gali sukelti stiprius galvos skausmus, regos sutrikimus ir, negydoma, negrįžtamą regos praradimą. Laiku atpažinus ligą, daugeliu atvejų galima veiksmingai sumažinti spaudimą ir apsaugoti regėjimą.
Pseudotumor cerebri pažodžiui reiškia būklę, primenančią smegenų auglį, nors tikro auglio nėra. Šiuolaikinėje medicinoje ši liga dažnai vadinama idiopatine intrakranijine hipertenzija. Žodis idiopatinė reiškia, kad tiksli priežastis ne visada aiški, o intrakranijinė hipertenzija - kad padidėjęs spaudimas susidaro kaukolės viduje.
Kaukolė yra uždara erdvė, kurioje yra smegenys, kraujagyslės ir smegenų skystis, vadinamas likvoru. Likvoras nuolat gaminamas, cirkuliuoja aplink smegenis ir nugaros smegenis, o vėliau rezorbuojamas į veninę kraujotaką. Kai šio skysčio gamybos, nutekėjimo ar rezorbcijos pusiausvyra sutrinka, spaudimas kaukolės viduje gali padidėti.
Sergant Pseudotumor cerebri, padidėjęs spaudimas labiausiai veikia regos nervus ir smegenų dangalus. Regos nervas yra tarsi laidas, perduodantis vaizdą iš akies į smegenis. Kai spaudimas ilgai išlieka padidėjęs, regos nervo diskas akies dugne gali patinti - tai vadinama papiledema. Šis požymis gydytojui labai svarbus, nes rodo, kad regos nervas patiria spaudimą.
Liga dažniausiai nustatoma jaunoms vaisingo amžiaus moterims, ypač turinčioms antsvorio arba neseniai priaugusioms svorio. Vis dėlto Pseudotumor cerebri gali pasireikšti ir vyrams, vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms. Nors pati būklė nėra vėžys ir nėra infekcija, jos poveikis regėjimui gali būti rimtas, todėl stebėjimas ir gydymas neturėtų būti atidėliojami.
- Galvos skausmas, dažnai spaudžiantis, pulsuojantis arba primenantis migreną.
- Galvos skausmo sustiprėjimas rytais, kosint, lenkiantis, keliant svorį ar gulint.
- Trumpi regėjimo aptemimo epizodai, kai vaizdas kelioms sekundėms patamsėja arba išnyksta.
- Neryškus matymas, sumažėjęs regėjimo aštrumas arba sunkumas fokusuoti vaizdą.
- Dvejinimasis akyse, dažniausiai dėl šeštojo galvinio nervo dirginimo.
- Ūžesys ausyse, ypač pulsuojantis, tarsi girdimas širdies plakimas.
- Pykinimas, kartais vėmimas, ypač kai galvos skausmas stiprus.
- Svaigimas, spaudimo jausmas galvoje ar už akių.
- Regėjimo lauko susiaurėjimas, kai tampa sunkiau pastebėti objektus šonuose.
- Padidėjusi akloji dėmė, kuri nustatoma atliekant regos lauko tyrimą.
- Spalvų matymo pablogėjimas arba blankesnis vaizdas viena ar abiem akimis.
- Pasikartojantys trumpalaikiai apakimo epizodai.
- Staigus arba progresuojantis regėjimo silpnėjimas.
- Kaklo, pečių ar nugaros skausmas.
- Nuovargis, dirglumas, sunkumas susikaupti.
- Jautrumas šviesai.
- Retesniais atvejais - pusiausvyros sutrikimas ar veido skausmas.
- Vaikams simptomai kartais būna mažiau tipiški: vangumas, mokymosi sunkumai, elgesio pokyčiai ar nenoras judėti.
Tiksli Pseudotumor cerebri priežastis dažnai lieka nenustatyta, tačiau manoma, kad svarbiausias mechanizmas yra sutrikusi smegenų skysčio apykaita ir jo rezorbcija į veninę sistemą. Kai likvoras nepakankamai gerai nuteka arba rezorbuojamas, spaudimas kaukolės viduje palaipsniui didėja.
Svarbiausias žinomas rizikos veiksnys yra antsvoris ir nutukimas. Net palyginti nedidelis, bet greitas svorio prieaugis gali padidinti riziką. Liga ypač dažna jaunoms moterims, tačiau vien lytis ar svoris nepaaiškina visų atvejų.
Pseudotumor cerebri riziką gali didinti:
- Nutukimas arba nesenas svorio padidėjimas.
- Moteriška lytis ir vaisingas amžius.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tetraciklinų grupės antibiotikai, izotretinoinas, didelės vitamino A dozės, kai kurie hormoniniai preparatai ar augimo hormonas.
- Endokrininiai sutrikimai, įskaitant skydliaukės, antinksčių ar lytinių hormonų pusiausvyros pokyčius.
- Miego apnėja, ypač jei žmogus knarkia, prastai miega ir dieną jaučiasi mieguistas.
- Veninių sinusų susiaurėjimas arba sutrikęs veninio kraujo nutekėjimas iš kaukolės.
- Nėštumas, kuris gali būti susijęs su svorio ir hormonų pokyčiais, nors pati liga nėštumo metu turi būti vertinama labai individualiai.
Kai kuriais atvejais padidėjęs intrakranijinis spaudimas nėra idiopatinis, o susijęs su kita priežastimi, pavyzdžiui, veninių sinusų tromboze, infekcija, uždegimine liga ar vaistais. Dėl to diagnozuojant būtina atmesti kitas pavojingas būkles.
Pseudotumor cerebri diagnozė nustatoma ne pagal vieną tyrimą, o įvertinus simptomus, akių būklę, vaizdinius tyrimus ir smegenų skysčio spaudimą. Gydytojo tikslas - patvirtinti padidėjusį intrakranijinį spaudimą ir įsitikinti, kad nėra auglio, kraujavimo, infekcijos ar venų trombozės.
Pirmiausia gydytojas išklauso nusiskundimus: kada prasidėjo galvos skausmai, ar yra regėjimo aptemimų, dvejinimasis, ūžesys ausyse, ar simptomai keičiasi priklausomai nuo kūno padėties. Taip pat svarbu pasakyti apie svorio pokyčius, vartojamus vaistus, nėštumą, lėtines ligas ir ankstesnes neurologines ar akių ligas.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Akių dugno apžiūra. Oftalmologas ieško papiledemos - regos nervo disko paburkimo. Tai vienas svarbiausių ligos požymių.
- Regėjimo aštrumo tyrimas. Vertinama, ar sumažėjo matymas viena ar abiem akimis.
- Regos lauko tyrimas, dar vadinamas perimetrija. Jis padeda nustatyti periferinio regėjimo praradimą, kuris pacientui iš pradžių gali būti nepastebimas.
- Optinė koherentinė tomografija. Šis tyrimas tiksliai išmatuoja regos nervo skaidulų sluoksnį ir padeda sekti, ar papiledema mažėja arba progresuoja.
- Magnetinio rezonanso tomografija. MRT naudojama siekiant atmesti smegenų auglį, hidrocefaliją, uždegimą ar kitas struktūrines priežastis. Kartais matomi netiesioginiai padidėjusio spaudimo požymiai.
- Magnetinio rezonanso venografija arba kompiuterinės tomografijos venografija. Šie tyrimai padeda įvertinti smegenų veninius sinusus ir atmesti veninių sinusų trombozę.
- Juosmeninė punkcija. Jos metu išmatuojamas smegenų skysčio pradinis spaudimas ir ištiriama skysčio sudėtis. Sergant Pseudotumor cerebri spaudimas paprastai būna padidėjęs, o likvoro sudėtis - normali.
- Kraujo tyrimai. Jie gali būti reikalingi norint įvertinti anemiją, uždegimą, inkstų, kepenų, skydliaukės funkciją, nėštumą ar kitas galimas priežastis.
Svarbu suprasti, kad juosmeninė punkcija dažnai ne tik patvirtina diagnozę, bet kartais laikinai palengvina simptomus, nes pašalinama dalis smegenų skysčio. Tačiau vienkartinis palengvėjimas paprastai nėra ilgalaikis gydymas.
Pseudotumor cerebri gydymo tikslai yra trys: sumažinti spaudimą kaukolės viduje, apsaugoti regėjimą ir palengvinti galvos skausmą. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į regėjimo būklę, simptomų stiprumą, kūno svorį, nėštumą, gretutines ligas ir tyrimų rezultatus.
Jeigu regėjimas stabilus, gydymas dažnai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijos ir vaistų. Jei regėjimas sparčiai blogėja, gali prireikti skubaus chirurginio gydymo.
Pagrindinės gydymo kryptys:
- Svorio mažinimas. Žmonėms, turintiems antsvorio, net 5-10 procentų kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti intrakranijinį spaudimą ir simptomus. Svarbu rinktis saugų, palaipsnį ir tvarų svorio mažinimo planą.
- Acetazolamidas. Tai dažniausiai skiriamas vaistas, mažinantis smegenų skysčio gamybą. Galimi šalutiniai poveikiai: dilgčiojimas pirštuose, dažnesnis šlapinimasis, skonio pokyčiai, nuovargis, virškinimo sutrikimai. Gydytojas gali stebėti elektrolitus ir inkstų funkciją.
- Topiramatas. Šis vaistas gali padėti, jei kartu yra migreninio pobūdžio galvos skausmai, be to, kai kuriems žmonėms mažina apetitą. Jis netinka visiems, o nėštumo metu gali būti pavojingas vaisiui, todėl būtina aptarti kontracepciją ir planuojamą nėštumą.
- Kiti diuretikai. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas furozemidas ar kiti vaistai, tačiau jie parenkami individualiai.
- Galvos skausmo gydymas. Svarbu atskirti skausmą, susijusį su spaudimu, nuo migrenos ar įtampos tipo galvos skausmo. Per dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti vaistų pertekliaus galvos skausmą.
- Vaistų peržiūra. Jei būklė gali būti susijusi su tetraciklinais, izotretinoinu, vitaminu A ar kitais preparatais, gydytojas įvertina jų nutraukimą arba pakeitimą.
- Miego apnėjos gydymas. Jei įtariama miego apnėja, gali būti rekomenduojamas miego tyrimas ir gydymas teigiamo slėgio aparatu.
Chirurginis gydymas taikomas, kai regėjimas sparčiai blogėja arba vaistai nepakankamai veiksmingi. Galimos procedūros:
- Regos nervo dangalo fenestracija. Sukuriamas mažas langelis regos nervo dangale, kad sumažėtų spaudimas regos nervui. Ši procedūra dažniausiai skirta regėjimui apsaugoti.
- Smegenų skysčio šuntavimas. Įvedamas vamzdelis, nukreipiantis skysčio perteklių, dažniausiai į pilvo ertmę. Šuntai gali padėti sumažinti spaudimą, tačiau kartais užsikemša ar reikalauja pakartotinių operacijų.
- Veninio sinuso stentavimas. Jei nustatomas reikšmingas veninio sinuso susiaurėjimas ir spaudimo gradientas, kai kuriems pacientams gali būti svarstomas stentas. Šis gydymas tinka ne visiems ir paprastai atliekamas specializuotuose centruose.
Gydymo metu būtina reguliariai tikrinti regėjimą. Net jei galvos skausmas sumažėja, regos nervo būklė gali keistis, todėl oftalmologo ir neurologo kontrolė yra labai svarbi.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasikartoja neįprasti galvos skausmai, ypač jei jie stiprėja rytais, gulint, lenkiantis ar kosint, taip pat jei atsiranda regėjimo aptemimų, dvejinimasis akyse ar pulsuojantis ūžesys ausyse. Net trumpi regėjimo praradimo epizodai yra svarbus signalas, nes jie gali rodyti regos nervo dirginimą.
Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei:
- Staiga pablogėjo regėjimas viena ar abiem akimis.
- Atsirado nuolatinis dvejinimasis akyse.
- Galvos skausmas tapo labai stiprus, neįprastas arba staigus.
- Galvos skausmą lydi karščiavimas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai ar silpnumas galūnėse.
- Atsirado naujų neurologinių simptomų, pavyzdžiui, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, pusiausvyros praradimas.
- Jau nustatyta Pseudotumor cerebri ir pastebite, kad regėjimas blogėja arba dažnėja regėjimo aptemimai.
Jeigu liga jau diagnozuota, svarbu nepraleisti kontrolinių vizitų. Pseudotumor cerebri eiga gali svyruoti: kartais simptomai sumažėja, bet regos nervo pokyčiai išlieka arba atsinaujina. Ankstyvas gydymo koregavimas dažnai padeda išvengti ilgalaikių pasekmių.
