Presbiopija
Presbiopija - tai su amžiumi atsirandantis gebėjimo aiškiai matyti iš arti silpnėjimas. Ji nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai paveikti kasdienybę: skaitymą, darbą kompiuteriu, telefono naudojimą, rankdarbius ar vaistų etikečių perskaitymą. Gera žinia ta, kad presbiopiją dažniausiai galima patikimai koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais ar kitais gydymo būdais.
Presbiopija yra natūralus, dažniausiai po 40 metų ryškėjantis regėjimo pokytis, kai akims tampa vis sunkiau sufokusuoti vaizdą į arti esančius objektus. Žmogus pastebi, kad knygą, telefoną ar meniu reikia laikyti toliau nuo akių, o smulkus tekstas ima lietis, ypač prastesniame apšvietime.
Pagrindinis presbiopijos mechanizmas susijęs su akies lęšiuku. Jauname amžiuje lęšiukas yra elastingas: žiūrint į arti esantį objektą, krumplyno raumuo pakeičia lęšiuko formą, jis labiau išsigaubia ir leidžia aiškiai matyti iš arti. Šis procesas vadinamas akomodacija. Bėgant metams lęšiukas pamažu standėja, praranda elastingumą, o jo gebėjimas keisti formą silpnėja. Dėl to artimi objektai nebesufokusuojami tiksliai tinklainėje.
Svarbu suprasti, kad presbiopija nėra tas pats, kas įprasta toliaregystė, nors simptomai gali būti panašūs. Toliaregystė dažnai susijusi su akies obuolio ilgiu ar optine akies galia, o presbiopija - su amžiniu akomodacijos sumažėjimu. Presbiopija gali pasireikšti ir trumparegiams, ir toliaregiams, ir žmonėms, kurie visą gyvenimą gerai matė be akinių.
Presbiopija pažeidžia ne vieną atskirą akies dalį, o visą artimo matymo sistemą: lęšiuką, krumplyno raumenį, raiščius, laikančius lęšiuką, ir smegenų gebėjimą greitai prisitaikyti prie skirtingų atstumų. Dažniausiai tai nėra liga siaurąja prasme, o fiziologinis senėjimo procesas. Vis dėlto staigus ar neįprastai greitas artimo matymo pablogėjimas gali būti susijęs ir su kitomis akių ar bendromis organizmo ligomis, todėl verta pasitikrinti.
- Sunku aiškiai matyti smulkų tekstą iš įprasto skaitymo atstumo.
- Knygą, telefoną ar dokumentus norisi laikyti toliau nuo akių.
- Skaitant prastesniame apšvietime vaizdas greičiau susilieja.
- Po ilgesnio skaitymo ar darbo kompiuteriu atsiranda akių nuovargis.
- Reikia ryškesnės šviesos, kad būtų patogu skaityti.
- Sunkiau greitai perjungti žvilgsnį nuo tolimo objekto prie artimo ir atvirkščiai.
- Galvos skausmas kaktos ar smilkinių srityje po darbo iš arti.
- Tempimo, spaudimo ar perštėjimo pojūtis akyse.
- Raidės tarsi „šokinėja“ arba susilieja, ypač vakare.
- Sunku perskaityti vaistų informacinius lapelius, kainų etiketes, meniu, smulkų tekstą telefone.
- Rankos „pasidaro per trumpos“ - tekstą norisi atitraukti kuo toliau.
- Trumparegiai gali pastebėti, kad skaityti lengviau nusiėmus akinius.
- Staigus regėjimo pablogėjimas viena akimi ar abiem akimis.
- Akių skausmas, paraudimas, pykinimas ar šviesos ratilai aplink lempas.
- Dvejinimasis akyse, iškraipytos linijos ar tamsi dėmė regėjimo centre.
- Šviesos blyksniai, daug naujų „musyčių“ ar užuolaidos jausmas regėjimo lauke.
- Regėjimo pablogėjimas kartu su stipriu galvos skausmu, kalbos sutrikimu, silpnumu ar veido asimetrija.
Pagrindinė presbiopijos priežastis yra amžinis akies lęšiuko elastingumo sumažėjimas. Tai vyksta palaipsniui ir beveik visiems žmonėms. Dažniausiai pirmieji požymiai atsiranda apie 40-45 metus, o vėliau artimo matymo poreikis korekcijai didėja iki maždaug 60-65 metų, kai akomodacija tampa labai ribota.
Svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius. Presbiopija nėra „akių sugadinimas“ dėl skaitymo, darbo kompiuteriu ar telefono naudojimo, nors šie veiksmai gali greičiau atskleisti jau prasidėjusius pokyčius. Darbas iš arti dažnai sustiprina simptomus, nes akys ilgai turi išlaikyti fokusą.
Kai kuriems žmonėms presbiopijos simptomai pasireiškia anksčiau arba būna labiau juntami. Tai gali lemti toliaregystė, nes toliaregė akis jau ir taip turi daugiau „dirbti“, kad sufokusuotų vaizdą. Trumparegiai presbiopiją kartais pastebi vėliau, nes skaitymui gali nusiimti tolumo korekcijos akinius ir matyti iš arti patogiau.
Ankstyvesnę arba ryškesnę presbiopiją gali skatinti cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, išsėtinė sklerozė, anemija, kai kurios neurologinės būklės, akies traumos ar operacijos. Įtakos gali turėti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vaistai su anticholinerginiu poveikiu, kai kurie antidepresantai, antihistamininiai vaistai, raminamieji, šlapimo pūslės spazmus mažinantys preparatai. Ne kiekvienam žmogui šie vaistai sukelia regėjimo pokyčius, tačiau atsiradus naujiems simptomams verta pasitarti su gydytoju.
Gyvensenos veiksniai presbiopijos tiesiogiai nesukelia, bet gali paveikti akių komfortą. Sausų akių sindromas, nepakankamas apšvietimas, ilgas darbas ekranuose be pertraukų, miego stoka ir nekoreguotos refrakcijos ydos gali sustiprinti nuovargį bei neryškų matymą iš arti.
Presbiopija nustatoma akių patikros metu. Dažniausiai pakanka pokalbio apie simptomus ir kelių neskausmingų tyrimų, tačiau svarbu įvertinti ne tik skaitymo poreikį, bet ir bendrą akių sveikatą.
Gydytojas oftalmologas arba optometrininkas pirmiausia klausia, kada pablogėjo matymas iš arti, ar simptomai vienodi abiem akimis, ar yra skausmas, dvejinimasis, šviesos blyksniai, „musytės“, galvos skausmai, lėtinės ligos, vartojami vaistai. Ši informacija padeda atskirti įprastą presbiopiją nuo būklių, kurioms reikia skubesnio ištyrimo.
Pagrindiniai tyrimai yra regėjimo aštrumo patikra į tolį ir iš arti, refrakcijos nustatymas ir tinkamiausios korekcijos parinkimas. Refrakcijos tyrimo metu nustatoma, ar žmogus turi trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą ir kiek papildomos optinės galios reikia skaitymui. Kartais atliekama skiaskopija arba autorefraktometrija, o po to rezultatas tikslinamas subjektyviai, pacientui lyginant skirtingus lęšius.
Taip pat gali būti vertinama akomodacijos amplitudė - kiek akis dar pajėgia prisitaikyti matymui iš arti. Paprastai tikrinamas artimo matymo tekstas skirtingais atstumais ir nustatoma papildoma dioptrijų galia, reikalinga patogiam skaitymui.
Norint įsitikinti, kad regėjimo pablogėjimo nesukelia kitos ligos, gali būti atliekama plyšinės lempos apžiūra, akispūdžio matavimas, akių dugno apžiūra išplėtus vyzdžius. Šie tyrimai padeda įvertinti rageną, lęšiuką, tinklainę, regos nervą ir atmesti kataraktą, glaukomą, geltonosios dėmės ligas ar diabetinius tinklainės pokyčius. Jei yra iškraipytas matymas, dėmė centre ar įtariama tinklainės liga, gali būti skiriama optinė koherentinė tomografija. Kai kuriais atvejais prireikia kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar neurologinio ištyrimo, bet tai nėra įprasta presbiopijos diagnostikos dalis - tokie tyrimai atliekami tik esant įspėjamiesiems simptomams.
Presbiopijos gydymo tikslas - grąžinti patogų ir aiškų matymą iš arti, sumažinti akių nuovargį ir pritaikyti korekciją konkrečiam žmogaus gyvenimo būdui. Kadangi presbiopija yra susijusi su natūraliu akies lęšiuko standėjimu, jos visiškai „išgydyti“ įprastais lašais ar pratimais dažniausiai neįmanoma. Tačiau korekcijos galimybių yra daug.
Paprasčiausias sprendimas - skaitymo akiniai. Jie tinka žmonėms, kurie gerai mato į tolį ir turi problemų tik iš arti. Skaitymo akinių stiprumas parenkamas pagal amžių, darbo atstumą ir individualų poreikį. Nors vaistinėse ar parduotuvėse galima įsigyti paruoštų skaitymo akinių, geriau bent pirmą kartą pasitikrinti akis, nes abiejų akių poreikis gali skirtis, gali būti astigmatizmas ar kita nepastebėta akių liga.
Jei reikia korekcijos ir į tolį, ir iš arti, gali būti skiriami bifokaliniai, trifokaliniai arba progresiniai akiniai. Progresiniai akiniai leidžia matyti skirtingais atstumais be aiškios linijos stikle: viršutinė dalis skirta toliui, vidurinė - tarpiniam atstumui, apatinė - skaitymui. Prie jų kartais reikia kelių dienų ar savaičių priprasti.
Kontaktiniai lęšiai taip pat gali padėti. Naudojami multifokaliniai kontaktiniai lęšiai arba monovizijos principas, kai viena akis koreguojama labiau į tolį, kita - į arti. Šis metodas tinka ne visiems, nes smegenys turi prisitaikyti prie skirtingo akių darbo, o kai kuriems žmonėms gali pablogėti gylio suvokimas ar naktinis matymas.
Kai kuriose šalyse naudojami vyzdį siaurinantys akių lašai, pavyzdžiui, pilokarpino pagrindu. Jie gali laikinai pagerinti matymą iš arti, nes mažesnis vyzdys padidina ryškumo gylį. Vis dėlto šie lašai tinka ne kiekvienam: galimi galvos skausmai, akių paraudimas, prastesnis matymas tamsoje, o kai kuriems pacientams jie nerekomenduojami dėl tinklainės ar kitų akių būklių. Juos reikėtų vartoti tik paskyrus akių gydytojui.
Chirurginės galimybės svarstomos tada, kai žmogus nori sumažinti priklausomybę nuo akinių ar kontaktinių lęšių. Galimos lazerinės refrakcijos procedūros, monovizijos korekcija, kai kuriais atvejais - lęšiuko keitimas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu, ypač jei kartu yra katarakta. Multifokaliniai ar išplėsto židinio intraokuliniai lęšiai gali pagerinti matymą keliuose atstumuose, tačiau turi privalumų ir trūkumų: galimi šviesos ratilai, akinimas, kontrasto sumažėjimas. Sprendimas dėl operacijos priimamas individualiai, įvertinus akių būklę, profesiją, vairavimą naktį, lūkesčius ir rizikas.
Gyvensenos priemonės nepanaikina presbiopijos, bet padeda jaustis geriau. Rekomenduojama skaityti gerai apšviestoje vietoje, daryti pertraukas dirbant ekranuose, laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažiūrėti į maždaug 6 metrų atstumą. Taip pat svarbu gydyti sausų akių sindromą, reguliuoti cukrinį diabetą, kontroliuoti kraujospūdį ir reguliariai tikrintis akis.
Į akių specialistą verta kreiptis, jei pastebite, kad skaityti, dirbti kompiuteriu ar matyti smulkias detales iš arti tapo sunkiau, ypač jei jums daugiau nei 40 metų. Net jei simptomai atrodo tipiški, akių patikra padeda parinkti tinkamą korekciją ir įsitikinti, kad regėjimo pokyčių nesukelia kita liga.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei regėjimas pablogėjo staiga, ypač viena akimi; atsirado stiprus akių skausmas, paraudimas, pykinimas, vėmimas ar šviesos ratilai aplink šviesos šaltinius; matote šviesos blyksnius, staiga padaugėjo plaukiojančių drumstelių arba regėjimo lauke atsirado tarsi užuolaida. Tokie simptomai gali rodyti ūminį glaukomos priepuolį, tinklainės plyšimą ar atšoką, kraujotakos sutrikimą arba kitą skubią būklę.
Nedelskite ir tada, jei tiesios linijos atrodo banguotos, regėjimo centre atsirado tamsi ar pilka dėmė, prasidėjo dvejinimasis, kartu atsirado stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimas, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumas. Tai nėra įprasti presbiopijos požymiai.
Profilaktiškai suaugusiesiems rekomenduojama tikrintis akis kas 1-2 metus, o sergant cukriniu diabetu, glaukoma, turint didelę trumparegystę, šeiminę akių ligų riziką ar vartojant tam tikrus vaistus - taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas. Tinkamai parinkta korekcija dažnai greitai pagerina kasdienį komfortą, o laiku atlikta apžiūra padeda nepraleisti ligų, kurios iš pradžių gali būti nepastebimos.
