Plaučių arterijos stenozė
Plaučių arterijos stenozė - tai plaučių arterijos ar jos šakų susiaurėjimas, dėl kurio kraujui sunkiau patekti iš dešiniojo širdies skilvelio į plaučius. Ši būklė dažniausiai yra įgimta, tačiau kartais gali išsivystyti ir vėliau. Laiku nustatyta Plaučių arterijos stenozė dažnai sėkmingai gydoma, o daugelis žmonių po gydymo gyvena aktyvų ir visavertį gyvenimą.
Plaučių arterijos stenozė reiškia, kad kelias, kuriuo kraujas teka iš dešiniojo širdies skilvelio į plaučius, yra susiaurėjęs. Per plaučius kraujas prisotinamas deguonimi, todėl bet koks reikšmingas susiaurėjimas gali padidinti krūvį širdžiai ir pabloginti organizmo aprūpinimą deguonimi.
Susiaurėjimas gali būti skirtingose vietose: ties plaučių vožtuvu, virš vožtuvo - pagrindinėje plaučių arterijoje, arba jos šakose, kurios veda į dešinįjį ir kairįjį plautį. Praktikoje dažnai kartu vertinamas ir plaučių vožtuvas, nes būtent vožtuvinė stenozė yra viena dažniausių šios būklės formų.
Kai anga susiaurėja, dešinysis skilvelis turi susitraukti stipriau, kad prastumtų kraują. Ilgainiui jo raumuo gali sustorėti - tai vadinama dešiniojo skilvelio hipertrofija. Jei stenozė ryški ir negydoma, gali atsirasti dešiniosios širdies pusės nepakankamumas, ritmo sutrikimai, dusulys, sumažėjęs fizinis pajėgumas. Kūdikiams ir mažiems vaikams sunki Plaučių arterijos stenozė kartais pasireiškia melsvu odos atspalviu, prastu svorio augimu ar nuovargiu maitinantis.
Lengvos formos gali ilgai nesukelti jokių nusiskundimų ir būti aptinkamos atsitiktinai, išgirdus širdies ūžesį. Todėl svarbu nebijoti tyrimų: daugeliu atvejų jie padeda tiksliai įvertinti susiaurėjimo laipsnį ir pasirinkti tinkamiausią stebėjimo ar gydymo planą.
- Dažnai jokių simptomų nėra, žmogus jaučiasi gerai.
- Gydytojas apžiūros metu gali išgirsti širdies ūžesį.
- Kartais greičiau juntamas nuovargis intensyvesnio fizinio krūvio metu.
- Vaikams simptomų gali nebūti, o būklė nustatoma profilaktinės apžiūros metu.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba, sunkesniais atvejais, ramybėje.
- Greitas nuovargis, sumažėjusi ištvermė, sunkiau bėgti, lipti laiptais ar sportuoti.
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje, ypač krūvio metu.
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai, neritmiškas pulsas.
- Galvos svaigimas, silpnumas, retais atvejais - alpimas.
- Kūdikiams - prastas žindimas ar valgymas, prakaitavimas maitinantis, lėtesnis svorio augimas.
- Melsvas lūpų, nagų ar odos atspalvis, ypač jei yra labai sunki įgimta širdies yda.
- Kojų tinimas, pilvo pūtimas ar sunkumas po dešiniuoju šonkaulių lanku dėl dešiniosios širdies pusės perkrovos.
- Ryškėjantis dusulys ir nuovargis, nors fizinis krūvis nesikeičia.
- Dažnesni ritmo sutrikimai arba stiprūs širdies plakimo epizodai.
- Sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje, pasireiškiantis cianoze - melsvumu.
Dažniausiai Plaučių arterijos stenozė yra įgimta, tai reiškia, kad susiaurėjimas susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu. Kartais tai būna izoliuota yda, o kartais - dalis sudėtingesnės įgimtos širdies ligos, pavyzdžiui, Fallot tetrados ar kitų dešiniosios širdies pusės vystymosi sutrikimų.
Kai kuriems žmonėms svarbi genetika. Plaučių arterijos stenozė dažniau siejama su tam tikrais genetiniais sindromais, pavyzdžiui, Noonan sindromu, Alagille sindromu ar Williams sindromu. Jei šeimoje yra įgimtų širdies ydų, rizika taip pat gali būti šiek tiek didesnė, nors daugeliu atvejų tiksli priežastis lieka neaiški.
Įgimtų širdies ydų riziką gali didinti kai kurie nėštumo veiksniai: motinos raudonukės infekcija nėštumo metu, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, tam tikrų vaistų ar toksinių medžiagų poveikis, alkoholio vartojimas, kai kurios virusinės infekcijos. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tėvai dažnai nėra dėl to kalti - širdies vystymasis yra sudėtingas procesas, ir pokyčiai gali įvykti net esant labai atsakingai nėštumo priežiūrai.
Įgyta Plaučių arterijos stenozė pasitaiko rečiau. Ji gali išsivystyti po širdies operacijų, dėl randėjimo, po tam tikrų intervencijų, sergant kai kuriomis uždegiminėmis ar infiltracinėmis ligomis, retais atvejais - dėl navikų ar kraujagyslių spaudimo iš išorės. Plaučių arterijos šakų stenozė kartais nustatoma po sudėtingų įgimtų širdies ydų korekcijos operacijų.
Plaučių arterijos stenozė dažnai įtariama išgirdus būdingą širdies ūžesį. Gydytojas įvertina nusiskundimus, fizinį pajėgumą, odos spalvą, pulsą, kraujospūdį, klausosi širdies ir plaučių. Vaikams svarbu įvertinti augimą, svorio didėjimą, nuovargį maitinantis ar sportuojant.
Pagrindinis tyrimas yra širdies echoskopija, dar vadinama echokardiografija. Ji leidžia pamatyti širdies struktūras, vožtuvus, kraujo tėkmės kryptį ir greitį, apskaičiuoti spaudimo gradientą per susiaurėjusią vietą. Pagal šiuos duomenis stenozė dažniausiai skirstoma į lengvą, vidutinę ar sunkią.
Papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, kuri parodo širdies ritmą ir dešiniojo skilvelio apkrovos požymius. Krūtinės ląstos rentgenograma gali padėti įvertinti širdies dydį ir plaučių kraujotaką. Jei reikia detalesnio vaizdo, skiriama širdies magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija - šie tyrimai ypač naudingi vertinant plaučių arterijos šakas, pooperacinius pokyčius ar sudėtingesnes ydas.
Kai kuriais atvejais atliekamas širdies kateterizavimas. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per kraujagyslę įvedamas plonas kateteris, tiesiogiai išmatuojamas spaudimas širdies ertmėse ir kraujagyslėse, įvertinama susiaurėjimo vieta. Kartais diagnostinis kateterizavimas iš karto derinamas su gydymu, pavyzdžiui, balionine angioplastika ar stento įvedimu.
Kraujo tyrimai paprastai nepatvirtina pačios stenozės, tačiau jie padeda įvertinti bendrą sveikatą, deguonies pernašą, inkstų funkciją, prieš operaciją ar intervenciją reikalingus rodiklius. Jei įtariamas genetinis sindromas, gali būti rekomenduota genetiko konsultacija.
Gydymas priklauso nuo stenozės vietos, sunkumo, simptomų, amžiaus ir bendros širdies būklės. Lengva Plaučių arterijos stenozė dažnai tik stebima. Tokiu atveju svarbios reguliarios kardiologo apžiūros ir kontrolinė echokardiografija, kad būtų galima laiku pastebėti pokyčius.
Jei stenozė vidutinė ar sunki, ypač jei sukelia dusulį, alpimą, krūtinės skausmą, dešiniojo skilvelio perkrovą ar didelį spaudimo gradientą, gali prireikti intervencinio gydymo. Dažnas metodas - balioninė angioplastika arba balioninė valvuloplastika, kai per kateterį į susiaurėjusią vietą įvedamas balionėlis ir išplečiama anga. Tai ypač veiksminga esant kai kurioms vožtuvinės stenozės formoms.
Jei susiaurėjusios plaučių arterijos šakos, kartais taikomas stentavimas - į kraujagyslę įdedamas specialus metalinis tinklelis, palaikantis jos spindį. Kai anatomija sudėtinga, stenozė labai ryški arba kartu yra kitų širdies ydų, gali būti reikalinga širdies chirurgija. Operacijos metu gali būti praplatinta susiaurėjusi sritis, rekonstruotas vožtuvas ar kraujagyslė, kartais atliekamos platesnės įgimtų ydų korekcijos.
Vaistai paprastai neišplečia susiaurėjusios arterijos, tačiau gali būti skiriami simptomams ir komplikacijoms valdyti, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo požymiams mažinti ar ritmo sutrikimams gydyti. Kai kuriems pacientams po intervencijos reikia ilgalaikės stebėsenos, nes stenozė gali atsinaujinti arba gali atsirasti plaučių vožtuvo nesandarumas.
Gyvensena taip pat svarbi. Daugeliui žmonių, turinčių lengvą stenozę, leidžiamas įprastas fizinis aktyvumas, tačiau dėl intensyvaus sporto visada reikėtų pasitarti su kardiologu. Rekomenduojama palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti, gydyti aukštą kraujospūdį, rūpintis burnos higiena. Nėštumą planuojančioms moterims, kurioms nustatyta Plaučių arterijos stenozė, verta iš anksto pasikonsultuoti su kardiologu ir akušeriu ginekologu.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei jums ar vaikui buvo išgirstas širdies ūžesys, atsirado nepaaiškinamas dusulys, greitas nuovargis, širdies plakimo epizodai, krūtinės spaudimas ar sumažėjo fizinis pajėgumas. Net jei savijauta gera, diagnozuotą Plaučių arterijos stenozę būtina reguliariai stebėti, nes gydymo poreikis kartais atsiranda palaipsniui.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia alpimas, stiprus krūtinės skausmas, staigus ar stiprėjantis dusulys, melsvos lūpos ar oda, labai dažnas arba nereguliarus širdies plakimas, ryškus silpnumas. Kūdikiams pavojingi požymiai yra dusulys maitinantis, melsvumas, vangumas, prastas valgymas, neįprastas prakaitavimas ar blogas svorio augimas.
Jei žmogui jau atlikta balioninė procedūra, stentavimas ar operacija, būtina kreiptis anksčiau, jei atsinaujina dusulys, mažėja ištvermė, atsiranda kojų tinimas, širdies permušimai ar karščiavimas be aiškios priežasties. Tokie simptomai nebūtinai reiškia rimtą komplikaciją, tačiau juos verta įvertinti laiku.
