Persileidimas
Persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Tai dažna komplikacija, pasireiškianti maždaug 10-20 % patvirtintų nėštumų. Daugelis moterų patiria persileidimą nesuvokdamos, kad buvo nėščios, tačiau kai kuriais atvejais tai sukelia ilgalaikį emocinį ir fizinį poveikį.
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kai embrionas ar vaisius nebeišgyvena prieš 22-ąją nėštumo savaitę. Dažniausiai tai įvyksta pirmąjį trimestrą. Mechanizmas gali būti susijęs su genetiniais vaisiaus defektais, hormoniniais sutrikimais, gimdos struktūros anomalijomis ar imuniniais veiksniais. Pažeidžiama gimdos gleivinė, atsiranda kraujavimas, vėliau išstumiamas embrionas ar vaisius.
- Kraujavimas iš makšties - nuo tepimo iki gausaus kraujavimo
- Pilvo apačios skausmai ar mėšlungis, primenantys menstruacinius
- Nugaros skausmas (ypač apatinėje dalyje)
- Išskyros iš makšties su audinio gabalėliais
- Staiga išnykę nėštumo požymiai (pvz., krūtų jautrumas)
Daugumą persileidimų lemia vaisiaus chromosomų anomalijos - tai atsitinka atsitiktinai ir nesusiję su motinos elgesiu. Rizikos veiksniai: motinos amžius (ypač po 35 metų), rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, nekontroliuojamas diabetas, skydliaukės ligos, gimdos struktūros ydos (pvz., pertvara), hormonų disbalansas (pvz., nepakankamas progesterono kiekis), infekcijos (pvz., raudonukė, listeriozė) ir autoimuninės ligos (pvz., antifosfolipidinis sindromas). Taip pat didesnė rizika po kelių persileidimų.
Persileidimą diagnozuoja gydytojas remdamasis simptomais, ultragarsiniu tyrimu (sonografija) - tikrinamas vaisiaus širdies plakimas ir vystymosi stadija. Atliekamas kraujo tyrimas, matuojant žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - jo lygio kritimas rodo nutrūkusį nėštumą. Kartais atliekamas dubens tyrimas, siekiant įvertinti gimdos kaklelio būklę. Jei persileidimas pasikartoja, siūloma genetinė analizė, histeroskopija ar imunologiniai tyrimai.
Gydymas priklauso nuo persileidimo tipo (visiškas, nevisiškas, praleistas, neišnešiotas). Esant visiškam persileidimui, gydymo dažnai nereikia - organizmas pašalina audinius. Nevisiško persileidimo atveju gali būti taikoma medikamentinė terapija (misoprostolis) arba chirurginis išvalymas (aspiracija, kuretažas). Praleisto persileidimo atveju dažniausiai atliekama instrumentinė intervencija. Gydytojas gali skirti nuskausminamųjų, rehidrataciją, o esant infekcijai - antibiotikus. Po visų procedūrų rekomenduojama stebėti hCG lygį iki normalaus. Emocinė parama ir psichologinė pagalba yra svarbi gydymo dalis.
Nedelsiant kreipkitės, jei: kraujavimas iš makšties tampa gausus (permerkiantis įklotą per valandą), atsiranda stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis ar gausios, nemalonaus kvapo išskyros - tai gali reikšti infekciją. Taip pat skubiai konsultuokitės, jei prarandate sąmonę ar jaučiate galvos svaigimą. Jei įtariate persileidimą, bet simptomai lengvi (tepliojimas, lengvas mėšlungis), vis tiek verta kreiptis į gydytoją per 24 valandas, kad būtų atliktas ultragarsas ir įvertinta būklė. Po patirto persileidimo rekomenduojama pasitarti dėl planuojamo kito nėštumo.
