Perpildymo šlapimo nelaikymas
Perpildymo šlapimo nelaikymas - tai būklė, kai šlapimo pūslė negali visiškai išsituštinti ir nuolat pildosi, todėl šlapimas netyčia išteka lašais ar nedideliais kiekiais. Ši problema dažnai nepastebima arba klaidingai laikoma normaliu senėjimo požymiu, nors gali reikšti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Laiku nustačius priežastį, daugeliu atvejų galima veiksmingai gydyti.
Perpildymo šlapimo nelaikymas atsiranda, kai šlapimo pūslės raumuo nesusitraukia pakankamai stipriai arba šlaplė yra užsikimšusi, todėl šlapimas kaupiasi pūslėje ir ji perpildoma. Mažiausias papildomas spaudimas (pvz., kosint, čiaudint ar judant) sukelia nesaikingą šlapimo ištekėjimą. Skirtingai nuo kitų nelaikymo tipų, šiuo atveju pūslė niekada nėra visiškai tuščia. Būklė dažniau pasitaiko vyrams, ypač dėl prostatos problemų, bet gali pasireikšti ir moterims.
- Nuolatinis šlapimo lašėjimas arba nedidelis šlapimo nutekėjimas be aiškios priežasties
- Naktinis šlapinimasis (nokturija) dažniau nei du kartus per naktį
- Jausmas, kad šlapimo pūslė nėra visiškai ištuštinta po šlapinimosi
- Silpna šlapimo srovė arba šlapinimasis su pertraukomis
- Nuolatinis tempimo ar spaudimo jausmas pilvo apačioje
- Šlapimo takų infekcijos (pasikartojančios)
- Nesugebėjimas pradėti šlapintis (šlapinimosi pradžios užlaikymas)
- Šlapimo tekėjimas tik po ilgo laukimo arba naudojant pilvo raumenis
Pagrindinė priežastis - šlapimo pūslės ištekėjimo obstrukcija arba nepakankamas pūslės raumens susitraukimas. Vyrams dažniausia priežastis - gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjusi prostata). Moterims priežastys gali būti gimdos prolapsas, cistos ar pooperaciniai randai. Kitos priežastys: neurologiniai sutrikimai (pvz., Parkinsono liga, insultas), cukrinis diabetas, tam tikri vaistai (pvz., anticholinerginiai), stuburo traumos, šlaplės susiaurėjimas. Rizikos veiksniams priklauso amžius, nutukimas, lėtinis vidurių užkietėjimas ir ilgalaikis šlapimo kateterio naudojimas.
Gydytojas pradeda nuo išsamios anamnezės ir fizinio patikrinimo. Atliekamas šlapimo tyrimas (šlapimo analizė) infekcijoms nustatyti. Pagrindiniai tyrimai: ultragarsinis pilvo tyrimas (kad pamatyti pūslės tūrį po šlapinimosi), cistometrija (slėgio matavimas pūslėje), uroflowmetrija (šlapimo srovės greičio matavimas). Kartais atliekama cistoskopija (pūslės vidaus apžiūra) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) įtariant struktūrinius pakitimus. Vyrams dažnai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei kaltas obstrukcinis faktorius (pvz., padidėjusi prostata), gali būti skiriami alfa adrenoblokatoriai arba 5-alfa reduktazės inhibitoriai, kartais reikalinga chirurginė intervencija (transuretrinė prostatos rezekcija). Esant neurologinėms priežastims, gali padėti intervalinis šlapimo kateterizavimas (periodiškai ištuštinti pūslę kateteriu). Taip pat taikoma dubens dugno raumenų mankšta, elektrinė stimuliacija ar vaistai, stiprinantys pūslės susitraukimą (cholinerginiai agonistai). Sunkesniais atvejais - nuolatinis kateteris arba suprapubinė cistostoma.
Kreipkitės nedelsiant, jei pajuntate staigų šlapimo susilaikymą arba visiškai negalite šlapintis (ūmus šlapimo susilaikymas - skubi pagalba). Taip pat būtina pasitarti, jei pastebite nuolatinį šlapimo lašėjimą, dažnas šlapimo takų infekcijas, skausmą ar deginimo pojūtį šlapinantis, arba jei šlapimo nelaikymas pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą. Vyrams vyresniems nei 50 metų, turintiems šlapimo nelaikymo simptomų, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti prostatą.
