Paronychija
Paronychija yra odos ir minkštųjų audinių uždegimas aplink rankos ar kojos nagą. Dažniausiai ji prasideda nuo nedidelio paraudimo ar skausmo prie nago krašto, tačiau negydoma gali pereiti į pūlinį, pažeisti nagą ar išplisti giliau. Laiku atpažinta Paronychija dažniausiai gydoma sėkmingai ir be ilgalaikių pasekmių.
Paronychija - tai infekcinis arba uždegiminis nago volelio, t. y. odos raukšlės aplink nagą, pažeidimas. Ji gali atsirasti tiek prie rankų, tiek prie kojų nagų, tačiau dažniau pasitaiko rankų pirštuose, nes jie dažniau mirksta vandenyje, yra traumuojami, kontaktuoja su plovikliais, chemikalais ar mikroorganizmais.
Nagas nėra vien tik kieta plokštelė. Jį supa apsauginės struktūros: odelė, šoniniai nago voleliai ir nago guolis. Kai ši apsauga pažeidžiama - pavyzdžiui, nukramčius odelę, per giliai nukirpus nagą, atlikus agresyvų manikiūrą ar įaugus nagui - bakterijos, grybeliai ar dirgikliai lengviau patenka į audinius.
Paronychija gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminė Paronychija dažniausiai išsivysto greitai, per kelias valandas ar dienas, ir dažniausiai būna susijusi su bakterine infekcija. Pirštas parausta, patinsta, tampa skausmingas, kartais susidaro pūlių. Lėtinė Paronychija trunka ilgiau nei kelias savaites, dažnai kartojasi ir dažniau susijusi su nuolatiniu odos dirginimu, drėgme, kontaktiniu dermatitu ar Candida genties grybelių dauginimusi.
Svarbu suprasti, kad Paronychija nėra „tik kosmetinė“ problema. Uždegimas vyksta gyvuose audiniuose aplink nagą, todėl gali paveikti nago augimą, sukelti deformacijas, o retais atvejais infekcija gali plisti į gilesnius piršto audinius.
- Staiga atsiradęs paraudimas aplink nagą.
- Skausmas ar tvinkčiojimas prie nago krašto.
- Patinimas, odos įtempimas, jautrumas liečiant.
- Šilumos pojūtis uždegimo vietoje.
- Pūlių sankaupa po oda arba prie nago volelio.
- Skausmas spaudžiant piršto galiuką ar naudojant ranką.
- Kartais - nedidelis kraujavimas, jei oda buvo pažeista.
- Ilgalaikis, pasikartojantis paraudimas aplink nagą.
- Odelės atsiskyrimas nuo nago plokštelės.
- Nago trapumas, bangavimas, sustorėjimas ar spalvos pakitimas.
- Mažiau ryškus, bet nuolat varginantis skausmingumas ar maudimas.
- Audinių paburkimas po darbo su vandeniu, plovikliais ar chemikalais.
- Pasikartojantys paūmėjimai, kai būklė tai pagerėja, tai vėl pablogėja.
- Matomas gelsvas ar balkšvas pūlių plotelis šalia nago.
- Stiprėjantis tvinkčiojantis skausmas.
- Smarkiai įtempta, blizganti oda.
- Skausmas tampa pastovus ir trukdo miegoti ar dirbti.
- Pirštas tampa sunkiai judinamas dėl skausmo.
Dažniausia ūminės Paronychija priežastis yra bakterijų patekimas į pažeistą odą. Dažnai randamos Staphylococcus aureus ir Streptococcus grupės bakterijos. Kartais infekcijoje dalyvauja keli mikroorganizmai, ypač jei žmogus kramto nagus ar odeles - tuomet į audinius gali patekti ir burnos bakterijų.
Pagrindiniai veiksniai, didinantys Paronychija riziką:
- nagų kramtymas, odelių plėšymas ar kandžiojimas;
- per gilus nagų kirpimas;
- įaugęs nagas, ypač kojų pirštuose;
- agresyvus manikiūras ar pedikiūras, odelių karpymas;
- smulkios traumos, įdrėskimai, rakštys;
- dažnas rankų mirkymas vandenyje;
- darbas su valikliais, plovikliais, tirpikliais ar dezinfekcinėmis priemonėmis;
- apsauginių pirštinių nenaudojimas atliekant buities ar profesinius darbus;
- cukrinis diabetas;
- nusilpusi imuninė sistema;
- odos ligos, pavyzdžiui, egzema, psoriazė, kontaktinis dermatitas;
- grybelinės nagų ar odos infekcijos.
Lėtinė Paronychija dažnai nėra vien paprasta infekcija. Dažnai ji prasideda nuo nuolatinio odos barjero pažeidimo: oda aplink nagą būna sudirgusi, praradusi apsauginę odelę, nuolat šlapiuojanti ar įtrūkusi. Tokiomis sąlygomis lengviau dauginasi grybeliai, ypač Candida, tačiau pagrindinė problema dažnai išlieka dirginimas ir uždegimas.
Didesnę riziką turi žmonės, kurių rankos nuolat būna drėgnos: sveikatos priežiūros darbuotojai, virėjai, indų plovėjai, valytojai, kirpėjai, grožio specialistai, žvejai, sodininkai. Paronychija taip pat dažnesnė vaikams ir paaugliams, kurie kramto nagus.
Dažniausiai Paronychija diagnozuojama gydytojui apžiūrėjus pirštą. Svarbu įvertinti, kada prasidėjo simptomai, ar buvo trauma, ar žmogus kramto nagus, ar dirba su vandeniu ir chemikalais, ar serga cukriniu diabetu, ar vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Apžiūros metu gydytojas vertina:
- paraudimo, patinimo ir skausmo išplitimą;
- ar yra pūlių sankaupa;
- ar pažeistas vienas, ar keli nagai;
- ar nagas deformuotas, sustorėjęs, pakitusios spalvos;
- ar nėra įaugusio nago;
- ar infekcija neplinta į piršto pagalvėlę, plaštaką ar pėdą.
Jeigu matomas pūlinys, papildomų tyrimų dažnai nereikia - svarbiausia jį tinkamai atverti ir nusausinti. Jei infekcija kartojasi, yra sunki, negyja įprastai arba pacientas turi didesnę komplikacijų riziką, gali būti atliekamas pasėlis iš pūlių. Jis padeda nustatyti, kokios bakterijos ar grybeliai sukėlė infekciją ir kokiems vaistams jie jautrūs.
Kraujo tyrimai paprastai nėra būtini lengvos Paronychija atveju. Jie gali būti skiriami, jei įtariama išplitusi infekcija, yra karščiavimas, ryškus uždegimas, cukrinis diabetas ar imuniteto sutrikimai. Kartais tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, jei dažnos pūlingos infekcijos leidžia įtarti nediagnozuotą diabetą.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenograma, ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, reikalingi retai. Jie svarstomi, jei įtariamas svetimkūnis, kaulo pažeidimas, gili infekcija, osteomielitas arba jei simptomai išlieka nepaisant gydymo.
Paronychija gydymas priklauso nuo to, ar uždegimas yra lengvas, ar susidarė pūlinys, ar liga ūminė, ar lėtinė. Lengvais atvejais, kai nėra pūlių ir bendra savijauta gera, gali pakakti vietinių priemonių.
Lengvos ūminės Paronychija atveju dažnai rekomenduojama:
- 10-15 minučių mirkyti pirštą šiltame vandenyje kelis kartus per dieną;
- laikyti pažeistą vietą švarią ir sausą;
- vengti spaudimo, traumavimo, nagų kramtymo;
- naudoti gydytojo ar vaistininko rekomenduotus antiseptikus;
- prireikus vartoti skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną, jei jie žmogui tinka.
Jeigu susidaro pūlinys, vien tepalų ar mirkymų dažnai nepakanka. Tokiu atveju gydytojas gali atlikti nedidelę procedūrą - atverti pūlinį ir išleisti pūlius. Tai greitai sumažina spaudimą ir skausmą. Procedūra atliekama steriliai, kartais taikant vietinį nuskausminimą. Po jos gali būti rekomenduojami tvarsčiai, mirkymai, žaizdos priežiūra.
Antibiotikai skiriami ne visada. Jie gali būti reikalingi, jei infekcija plinta, yra ryškus paraudimas aplink pūlinį, pakyla temperatūra, pacientas serga cukriniu diabetu, turi nusilpusį imunitetą arba infekcija yra sunki. Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo tikėtino sukėlėjo, vietinio atsparumo ir paciento sveikatos būklės.
Lėtinė Paronychija gydoma kitaip. Svarbiausia atkurti odos barjerą ir pašalinti dirgiklius. Rekomenduojama:
- kiek įmanoma mažinti rankų kontaktą su vandeniu ir chemikalais;
- mūvėti apsaugines pirštines, o po jomis, jei reikia, medvilnines pirštines;
- neliesti ir nekirpti odelių;
- reguliariai naudoti riebesnius apsauginius kremus;
- gydytojo paskirtus priešuždegiminius kremus, dažniausiai kortikosteroidus;
- jei nustatoma grybelinė infekcija - priešgrybelinius vaistus.
Jei Paronychija susijusi su įaugusiu nagu, gali prireikti nago krašto korekcijos ar dalinio nago pašalinimo. Pasikartojančiais atvejais svarbi ne tik ūmaus paūmėjimo kontrolė, bet ir kasdienė profilaktika.
Į gydytoją verta kreiptis, jei paraudimas ir skausmas aplink nagą nepraeina per 1-2 dienas, stiprėja arba atsiranda pūlių. Nereikėtų bandyti pūlinio spausti ar pradurti namuose - taip galima infekciją išplatinti giliau arba papildomai užkrėsti žaizdą.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- skausmas greitai stiprėja arba tampa tvinkčiojantis;
- matomas pūlių telkinys;
- paraudimas plinta į pirštą, plaštaką ar pėdą;
- atsiranda raudonos juostos, einančios nuo piršto aukštyn;
- pakyla temperatūra, krečia šaltis, pablogėja bendra savijauta;
- sunku judinti pirštą;
- pirštas labai patinsta arba tampa nejautrus;
- sergate cukriniu diabetu;
- turite nusilpusią imuninę sistemą;
- vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- Paronychija kartojasi arba pažeidžia kelis nagus.
Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, diabetu sergantiems pacientams ir imunosupresiją turintiems asmenims net ir nedidelė Paronychija gali komplikuotis greičiau, todėl geriau nelaukti. Ankstyvas gydymas paprastai būna paprastesnis, mažiau skausmingas ir padeda išvengti nago deformacijos ar infekcijos plitimo.
