Otitas su efuzija
Otitas su efuzija - tai būklė, kai vidurinėje ausyje kaupiasi skystis be ūminio uždegimo požymių. Nors dažnai praeina savaime, ilgalaikis skysčio buvimas gali sukelti klausos sutrikimų, ypač vaikams. Laiku pastebėjus ir tinkamai gydant, galima išvengti rimtesnių pasekmių.
Otitas su efuzija, dar vadinamas seroziniu arba sekreciniu otitu, yra vidurinės ausies uždegimo forma, kuriai būdingas klampus arba vandeningas skystis už būgnelio be ūmaus pūlingo uždegimo. Ši būklė dažniausiai išsivysto po peršalimo ar ūminio otito, kai Eustachijaus vamzdelis (kanalas, jungiantis vidurinę ausį su nosiarykle) užsikemša ir negali tinkamai drenuoti skysčio. Skystis gali būti sterilus arba užkrėstas bakterijomis, tačiau uždegiminis atsakas būna minimalus. Ilgainiui jis gali sutirštėti, sukelti klausos praradimą, spaudimo jausmą ir kartais pusiausvyros sutrikimus. Vaikai serga dažniau dėl trumpesnių ir horizontalesnių Eustachijaus vamzdelių.
- Klausos susilpnėjimas (dažniausiai pastebimas, kai vaikas neatsako į garsus arba padidina garso lygį)
- Ausies pilnumo arba spaudimo jausmas, kartais lengvas skausmas
- Gurguliavimo arba traškėjimo pojūtis ryjant ar žiovaujant
- Galvos svaigimas arba pusiausvyros problemos
- Miego sutrikimai, dirglumas mažiems vaikams
- Kalbos raidos vėlavimas, jei būklė ilgai nediagnozuota
Pagrindinė priežastis - sutrikusi Eustachijaus vamzdelio funkcija. Dažniausiai tai įvyksta po ūminės kvėpavimo takų infekcijos, alergijos arba dėl anatominių ypatumų (pvz., trumpas vamzdelis vaikams). Rizikos veiksniai apima ankstyvą amžių (ypač 6 mėn.-4 m.), lankymąsi vaikų darželyje (dažni peršalimai), pasyvų rūkymą, alerginį rinitą, gastroezofaginį refliuksą ir tam tikrus genetnius sindromus (pvz., Dauno sindromą, gomurio skilimą). Taip pat gali prisidėti ir staigūs atmosferos slėgio pokyčiai (skrydžiai lėktuvu, nardymas).
Gydytojas (otolaringologas) pirmiausia atlieka otoskopiją: specialiu prietaisu apžiūri būgnelį. Sergant otitu su efuzija, būgnelis būna atitrauktas, gelsvas arba permatomas, už jo matomas skysčio lygis. Patikimesnis tyrimas yra timpanometrija - ji matuoja būgnelio judrumą esant skirtingam oro slėgiui. Esant efuzijai, timpanograma būna plokščia (B tipas). Norint patvirtinti klausos praradimą, atliekama audiometrija - garso suvokimo tyrimas. Jei būklė nepraeina ilgiau nei 3 mėnesius arba įtariama komplikacija, gali būti rekomenduojama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Daugeliu atvejų otitas su efuzija praeina savaime per 3-6 mėnesius. Jei simptomai nesunkūs, taikomas budrus laukimas: stebima, ar nėra klausos pablogėjimo ar kalbos raidos vėlavimo. Vaikams iki 2 metų arba turintiems didesnį klausos praradimą gali būti siūlomas chirurginis gydymas - timpanostomijos vamzdelio (drenažo) įstatymas per būgnelį. Šis vamzdelis leidžia skysčiui ištekėti ir išlygina spaudimą. Kartais kartu pašalinami ir adenoidai (adenoidektomija), jei jie dideli. Antibiotikai neskiriami, nes ūminio uždegimo nėra; jie būtų veiksmingi tik esant bakterinei infekcijai. Alergijos gydymas (antihistamininiai vaistai, nosies steroidai) gali padėti, jei priežastis - alerginis rinitas.
Kreiptis patariama, jei vaikas ar suaugęs skundžiasi klausos pablogėjimu, jaučiamu ausies spaudimu, kuris trunka ilgiau nei 2-4 savaites po peršalimo. Skubi konsultacija reikalinga, jei atsiranda stiprus ausies skausmas, karščiavimas, išskyros iš ausies (ypač pūlingos), galvos svaigimas, veido raumenų silpnumas arba staigus klausos praradimas. Taip pat vertėtų pasikonsultuoti, jei mažylis iki 2 metų dažnai serga ausų uždegimais ir pastebimas kalbos atsilikimas. Reguliarūs patikrinimai pas gydytoją padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų.
