Onichomikozė (Tinea unguium)
Onichomikozė (Tinea unguium) - tai grybelinė nagų infekcija, dėl kurios nagai pamažu keičia spalvą, storėja, trupa ir gali atsiskirti nuo nago guolio. Nors ši liga dažnai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, ji gali būti užsitęsusi, varginanti, plisti kitiems nagams ir sukelti skausmą ar nepatogumų vaikštant. Laiku atpažinus požymius ir parinkus tinkamą gydymą, infekciją dažniausiai galima suvaldyti, tačiau tam reikia kantrybės, nes nagai auga lėtai.
Onichomikozė (Tinea unguium) yra nagų plokštelės, nago guolio arba aplinkinių nagą sudarančių struktūrų grybelinė infekcija. Dažniausiai ją sukelia dermatofitai - grybeliai, kurie minta keratinu. Keratinas yra pagrindinė nagų, plaukų ir paviršinio odos sluoksnio baltyminė medžiaga. Kai grybelis patenka į nagą, jis pradeda augti nago plokštelėje arba po ja, todėl nagas ima keistis: tampa gelsvas, balkšvas, rusvas, storesnis, šiurkštesnis, trapesnis.
Dažniausiai pažeidžiami kojų nagai, ypač didžiojo piršto nagas. Taip yra todėl, kad kojų nagai auga lėčiau, dažnai būna uždaroje, drėgnoje ir šiltoje avalynėje, o pėdos patiria daugiau mikrotraumų. Rankų nagai pažeidžiami rečiau, tačiau infekcija gali atsirasti ir juose, ypač jei rankos dažnai būna drėgnos, nagai traumuojami ar yra nusilpusi vietinė odos apsauga.
Svarbu suprasti, kad Onichomikozė (Tinea unguium) paprastai neprasideda per vieną dieną. Infekcija vystosi lėtai, todėl pirmieji pokyčiai gali atrodyti nereikšmingi: mažas gelsvas plotelis nago krašte, vos pastebimas nago sustorėjimas ar nelygus paviršius. Negydoma infekcija gali plisti gilyn ir plačiau, pažeisti kelis nagus, sukelti nemalonų kvapą, spaudimo jausmą bate, skausmą ar net apsunkinti vaikščiojimą.
Nors Onichomikozė (Tinea unguium) dažnai laikoma tik kosmetine problema, kai kuriems žmonėms ji turi didesnę medicininę reikšmę. Sergant cukriniu diabetu, turint kraujotakos sutrikimų, imuninės sistemos susilpnėjimą ar pėdų žaizdelių, grybelio pažeistas nagas gali tapti vartais bakterinei infekcijai. Todėl tokiais atvejais nagų pokyčių nereikėtų ignoruoti.
- Nago krašte arba kampe atsiranda balkšva, gelsva ar rusva dėmelė.
- Nagas praranda įprastą skaidrumą, atrodo matinės spalvos.
- Nago paviršius tampa šiek tiek nelygus, šiurkštesnis ar trapus.
- Po nagu gali kauptis smulkios keratino masės, dėl kurių nagas atrodo tarsi pakilęs.
- Pakitimai dažnai prasideda nuo vieno kojų nago, ypač didžiojo piršto.
- Nagas storėja, sunkiau karpomas, gali deformuotis.
- Nago spalva tampa gelsva, pilkšva, rusva, žalsva arba balkšva.
- Nagas trupa, sluoksniuojasi, skilinėja, jo kraštai tampa nelygūs.
- Nagas gali atšokti nuo nago guolio - tai vadinama onicholize.
- Atsiranda spaudimas ar skausmas avint batus, sportuojant arba ilgiau vaikštant.
- Gali būti nemalonus kvapas, ypač jei kartu yra pėdų odos grybelis.
- Pažeidžiami keli nagai arba pokyčiai sparčiai plinta.
- Aplink nagą parausta, patinsta ar tampa skausminga oda.
- Atsiranda pūliavimas, žaizdelės, šlapiavimas ar stiprus skausmas.
- Sergant cukriniu diabetu, net nedideli nago ar odos pakitimai užgyja sunkiau.
- Nagas tampa toks storas, kad spaudžia avalynę ir trukdo normaliai vaikščioti.
- Ne visi pakitę nagai yra grybelio požymis. Panašiai gali atrodyti nagų psoriazė, egzema, traumos, kraujotakos sutrikimai ar su amžiumi susiję nagų pokyčiai.
- Juoda ar tamsiai ruda juostelė po nagu ne visada yra grybelis - ją turi įvertinti gydytojas, nes retais atvejais tai gali būti rimtesnės ligos požymis.
- Staigus vieno nago pamėlynavimas ar pajuodavimas po smūgio dažniau susijęs su kraujosruva, bet jei pokytis neišnyksta augant nagui, būtina pasitikrinti.
Onichomikozė (Tinea unguium) dažniausiai išsivysto tada, kai grybelis patenka į nagą per mažus įtrūkimus, nago kraštą, odos pažeidimus arba po pasikartojančių mikrotraumų. Pagrindiniai sukėlėjai yra dermatofitai, ypač Trichophyton rubrum ir Trichophyton interdigitale. Rečiau nagus pažeidžia mieliagrybiai, pavyzdžiui, Candida rūšys, arba nedermatofitiniai pelėsiniai grybeliai.
Grybeliui palankiausia šilta, drėgna ir prastai vėdinama aplinka. Todėl infekcija dažniau pasitaiko žmonėms, kurie daug laiko praleidžia uždaroje avalynėje, sportuoja, prakaituoja, lankosi baseinuose, pirtyse, bendruose dušuose ar persirengimo patalpose. Infekcija gali plisti nuo pėdų odos grybelio į nagus, todėl niežtinti, pleiskanojanti oda tarpupirščiuose ar pėdų paduose yra svarbus įspėjamasis ženklas.
Riziką didina ir nago trauma. Ji gali būti akivaizdi, pavyzdžiui, sumušus pirštą, arba nuolatinė ir mažai pastebima - dėl ankštos avalynės, ilgo bėgimo, netaisyklingai kerpamų nagų. Pažeistas nagas lengviau praranda apsauginį vientisumą, todėl grybelis turi geresnes sąlygas įsitvirtinti.
Amžius taip pat svarbus. Vyresni žmonės Onichomikozė (Tinea unguium) serga dažniau, nes nagai auga lėčiau, kraujotaka pėdose gali būti silpnesnė, o nagų paviršius per daugelį metų būna patyręs daugiau traumų. Be to, vyresniame amžiuje dažniau vartojami vaistai ar sergama ligomis, kurios silpnina imuninę apsaugą.
Kiti rizikos veiksniai:
- cukrinis diabetas;
- periferinės kraujotakos sutrikimai;
- susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, po transplantacijos, taikant imunosupresinį gydymą ar sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis;
- pėdų odos grybelis;
- gausus pėdų prakaitavimas;
- dažnas nagų lakavimas ar dirbtinių nagų naudojimas, ypač jei po jais kaupiasi drėgmė;
- darbas drėgnoje aplinkoje;
- šeiminis polinkis ar gyvenimas su žmogumi, turinčiu grybelinę infekciją;
- bendrų rankšluosčių, avalynės, nagų priežiūros įrankių naudojimas.
Svarbu paminėti, kad Onichomikozė (Tinea unguium) nėra nešvaros požymis. Ja gali susirgti ir kruopščiai higienos besilaikantys žmonės. Liga priklauso nuo daugelio veiksnių: odos būklės, nagų traumų, avalynės, imuninės sistemos, aplinkos ir kontakto su grybelio sporomis.
Onichomikozė (Tinea unguium) ne visada gali būti patikimai nustatoma vien pagal nago išvaizdą. Gydytojas pirmiausia apžiūri nagus, pėdų ar rankų odą, įvertina, kiek nagų pažeista, kokie pakitimai vyrauja, ar yra odos grybelio požymių, paraudimo, skausmo, žaizdelių. Taip pat svarbu papasakoti, kiek laiko tęsiasi pakitimai, ar buvo nagų traumų, kokius vaistus vartojate, ar sergate cukriniu diabetu, kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Kadangi panašius nagų pakitimus gali sukelti psoriazė, egzema, kerpligė, traumos, bakterinės infekcijos, navikiniai procesai ar kraujotakos sutrikimai, prieš pradedant ilgalaikį gydymą dažnai rekomenduojama patvirtinti grybelinę infekciją laboratoriniais tyrimais.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Mikroskopinis tyrimas. Nuo pažeisto nago paimama nuograndų arba nago gabalėlių. Medžiaga apdorojama specialiu tirpalu ir tiriama mikroskopu, ieškant grybelio siūlų ar sporų.
- Pasėlis grybeliui nustatyti. Mėginys auginamas specialiose terpėse, kad būtų galima nustatyti sukėlėją. Šis tyrimas gali užtrukti kelias savaites, nes grybeliai auga lėtai.
- PGR tyrimas. Kai kuriais atvejais atliekamas molekulinis tyrimas, padedantis greičiau nustatyti grybelio genetinę medžiagą. Jis gali būti naudingas, kai reikia tikslesnio atsakymo.
- Histologinis nago tyrimas. Nago fragmentas gali būti dažomas specialiais dažais ir vertinamas mikroskopu, ypač jei diagnozė neaiški.
Kraujo tyrimai Onichomikozė (Tinea unguium) diagnozei paprastai nėra būtini, tačiau jie gali būti reikalingi prieš skiriant geriamuosius priešgrybelinius vaistus. Tokiu atveju dažnai vertinama kepenų funkcija, nes kai kurie sisteminiai vaistai metabolizuojami kepenyse. Gydytojas taip pat gali peržiūrėti vartojamus vaistus, kad įvertintų galimas sąveikas.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenograma, ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, įprastai nenaudojami paprastai Onichomikozė (Tinea unguium) diagnozuoti. Jie gali būti svarstomi tik tada, kai įtariamos kitos būklės, pavyzdžiui, kaulo infekcija, navikas, sunki trauma ar sudėtinga diabetinės pėdos komplikacija.
Labai svarbu prieš tyrimą nenaudoti priešgrybelinių priemonių tiek laiko, kiek rekomenduoja gydytojas, nes jos gali iškreipti rezultatus. Taip pat nereikėtų prieš vizitą pernelyg trumpai nukirpti pažeisto nago, nes tyrimui reikės tinkamos medžiagos.
Onichomikozė (Tinea unguium) gydoma atsižvelgiant į pažeistų nagų skaičių, infekcijos gylį, nago sustorėjimą, paciento amžių, gretutines ligas ir vartojamus vaistus. Gydymas dažnai trunka ilgai, nes net sunaikinus grybelį reikia sulaukti, kol ataugs sveikas nagas. Rankų nagai paprastai atauga per kelis mėnesius, kojų nagams gali prireikti 9-18 mėnesių.
Vietinis gydymas tinka tada, kai pažeidimas nedidelis, nagas nėra labai sustorėjęs, infekcija neapėmusi nago šaknies ir pažeisti tik keli nagai. Gali būti skiriami priešgrybeliniai nagų lakai, tirpalai ar kremai. Jie tepami reguliariai, dažnai kelis mėnesius. Vietinis gydymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo, nes vaistas turi prasiskverbti į kietą nago plokštelę.
Kai pažeidimas platesnis, nagas labai sustorėjęs, infekcija apima kelis nagus arba vietinis gydymas nepadeda, gydytojas gali skirti geriamuosius priešgrybelinius vaistus. Dažniausiai vartojami terbinafinas arba itrakonazolas, priklausomai nuo sukėlėjo, paciento būklės ir galimų vaistų sąveikų. Šie vaistai gali būti veiksmingi, tačiau jų negalima pradėti savarankiškai. Prieš gydymą ir jo metu kartais reikia atlikti kraujo tyrimus, ypač kepenų funkcijai įvertinti.
Kartais taikomas kombinuotas gydymas: geriamieji vaistai derinami su vietinėmis priemonėmis ir mechaniniu nago suploninimu. Gydytojas ar podologas gali saugiai pašalinti sustorėjusias nago dalis, kad sumažėtų spaudimas, pagerėtų vaisto patekimas ir būtų patogiau vaikščioti. Labai deformuotais atvejais kartais svarstomas dalinis ar visiškas nago pašalinimas, tačiau tai nėra pirmo pasirinkimo metodas ir taikomas tik individualiai įvertinus situaciją.
Gydymo sėkmei labai svarbūs kasdieniai įpročiai:
- nagus kirpkite tiesiai, ne per trumpai ir nenaudokite tų pačių įrankių sveikiems bei pažeistiems nagams be dezinfekcijos;
- pėdas kruopščiai nusausinkite, ypač tarpupirščius;
- rinkitės orui laidžią avalynę ir keiskite kojines kasdien, o prakaituojant - dažniau;
- sportinius batelius ir darbo avalynę reguliariai vėdinkite, esant poreikiui naudokite priešgrybelines priemones avalynei;
- baseinuose, dušuose, pirtyse avėkite šlepetes;
- nenaudokite svetimų rankšluosčių, kojinių ar avalynės;
- jei yra pėdų odos grybelis, gydykite ir jį, nes kitaip nagai gali užsikrėsti pakartotinai;
- venkite dirbtinių nagų ar ilgalaikio lakavimo, jei nagas pakitęs ir įtariama infekcija.
Nereikėtų nusivilti, jei po kelių savaičių nagas dar neatrodo sveikas. Vaistai veikia grybelį, tačiau pažeista nago dalis neišnyksta akimirksniu - ji turi nuaugti. Gydymo metu svarbu stebėti, ar nuo nago šaknies pradeda augti sveikesnė, skaidresnė nago dalis. Tai dažnai yra geras ženklas.
Savarankiškai naudojamos liaudiškos priemonės, tokios kaip actas, arbatmedžio aliejus ar soda, gali sudirginti odą ir ne visada pasiekia grybelį nago viduje. Jos neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, ypač jei pažeidimas didelis, sergate cukriniu diabetu ar yra skausmas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nago spalva, storis ar forma keičiasi ir pokyčiai nepraeina, ypač jei jie plinta arba pažeidžia daugiau nei vieną nagą. Kuo anksčiau patvirtinama Onichomikozė (Tinea unguium), tuo didesnė tikimybė, kad pakaks paprastesnio gydymo ir bus lengviau sustabdyti plitimą.
Būtina pasikonsultuoti, jei:
- nagas storėja, trupa, atšoka nuo nago guolio;
- atsiranda skausmas, spaudimas avint batus ar sunku vaikščioti;
- grybelio požymių yra ir ant pėdų odos - niežėjimas, pleiskanojimas, įtrūkimai tarp pirštų;
- pažeidimas kartojasi po ankstesnio gydymo;
- planuojate vartoti geriamuosius priešgrybelinius vaistus;
- esate nėščia, žindote arba gydote vaiką;
- vartojate daug vaistų ar turite kepenų ligų.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei aplink nagą atsiranda ryškus paraudimas, patinimas, didėjantis skausmas, pūliavimas, karščiavimas ar raudonos juostos odoje. Tai gali rodyti bakterinę infekciją, kuriai reikia greitesnio gydymo.
Ypatingo atsargumo reikia sergant cukriniu diabetu, turint sutrikusią pėdų kraujotaką, neuropatiją ar imuniteto nusilpimą. Tokiais atvejais net nedideli nagų ir odos pažeidimai gali komplikuotis greičiau. Jei pastebite žaizdelę, šlapiavimą, odos patamsėjimą, stiprų skausmą ar nejautrą pėdoje, nedelskite.
Taip pat svarbu pasitikrinti, jei po nagu atsiranda tamsi juosta, dėmė ar pigmentas, kuris neauga kartu su nagu, plečiasi, kraujuoja arba yra tik viename nage be aiškios traumos. Tai nebūtinai reiškia pavojingą ligą, tačiau tokį pokytį turi įvertinti specialistas.
Onichomikozė (Tinea unguium) dažnai gydoma sėkmingai, bet tam reikia tikslios diagnozės, tinkamai parinkto gydymo ir nuoseklios priežiūros. Jei kyla abejonių, geriau pasikonsultuoti anksčiau, o ne ilgai bandyti priemones, kurios gali būti neveiksmingos arba uždelsti tinkamą pagalbą.
