Nystagmas
Nystagmas - tai nevalingi, ritmiški akių judesiai, kurie gali būti pirmas signalas apie rimtesnę sveikatos problemą. Nors kartais jis būna fiziologinis ir nekenksmingas, dažnai nystagmas rodo neurologinius ar vestibulinius sutrikimus, todėl jo ignoruoti nereikėtų. Ankstyva diagnostika gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nystagmas - tai nevalingi, greiti ir pasikartojantys akių judesiai, dažniausiai horizontalū arba vertikalūs, rečiau - sukantys. Jie atsiranda dėl smegenų, vidinės ausies ar akių nervų sistemos disbalanso. Nystagmas gali būti įgimtas (pasirodo kūdikystėje) ar įgytas (vėliau gyvenime dėl traumų, ligų ar medikamentų). Svarbu suprasti, kad nystagmas nėra savarankiška liga, o simptomas, rodantis pagrindinę priežastį. Jis gali sutrikdyti regėjimo aštrumą ir pusiausvyrą, todėl pacientams dažnai reikia specializuotos pagalbos.
- Nevalingi akių judesiai (horizontalūs, vertikalūs, sukantys)
- Regėjimo neryškumas ar svyravimas
- Galvos svaigimas, ypač žiūrint į šonus
- Pusiausvyros sutrikimai, dažnas klupsėjimas
- Pykinimas ir vėmimas (ypač sergant vestibuliniu nystagmu)
- Fotofobija (jautrumas šviesai)
- Galvos skausmas
- Koordinacijos stoka (ataksija)
Nystagmo priežastys skirstomos į kelias grupes. Įgimtas nystagmas dažnai siejamas su paveldimais genetiniais veiksniais ar akių vystymosi sutrikimais. Įgytą nystagmą gali sukelti: galvos smegenų traumos, insultas, išsėtinė sklerozė, vidinės ausies uždegimai (labirintitas), Menjero liga, navikai smegenyse, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais (pvz., prieštraukuliniai vaistai), taip pat sunkūs regos sutrikimai (pvz., katarakta ar akių raumenų ligos). Riziką didina vyresnis amžius, autoimuninės ligos ir ilgalaikis triukšmo poveikis.
Diagnozė pradedama išsamiu paciento apklausa ir neurologiniu ištyrimu. Gydytojas stebi akių judesius šviesoje ir tamsoje, prašo sekti judantį objektą. Pagrindiniai tyrimai: elektronistagmografija (ENG) ar videonistagmografija (VNG) - jie tiksliai užfiksuoja akių judesius. Dažnai atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų įvertintos smegenų ir vidinės ausies struktūros. Kraujo tyrimai padeda atmesti infekcijas ar autoimunines ligas. Esant įgimtam nystagmui, svarbi oftalmologo konsultacija.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nystagmą sukelia pagrindinė liga (pvz., infekcija ar insultas), pirmiausia gydoma ji. Simptomams mažinti gali būti skiriami vaistai: klonazepamas, baklofenas ar gabapentinas. Kai kuriais atvejais taikoma botulino toksino injekcija į akies raumenis - ji laikinai sumažina nevalingus judesius. Chirurgija (pvz., akių raumenų operacija) gali padėti esant stipriam įgimtam nystagmui arba jei nustatoma specifinė akių motorikos problema. Regos aštrumui pagerinti kartais naudojami specialūs akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Svarbi kineziterapija ir pusiausvyros lavinimas.
Nedelsdami kreipkitės, jei: nystagmas atsirado staiga; jį lydi stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimai, vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas (gali reikšti insultą); po galvos traumos atsiranda nevalingi akių judesiai; nystagmas sukelia nuolatinį galvos svaigimą ir pykinimą; pastebite, kad vaikas iki vienerių metų nereaguoja į veidus ar nėra akių kontakto. Bet kokiu atveju, jei nystagmas trukdo kasdienei veiklai, verta pasikonsultuoti su neurologu ar oftalmologu.
